Mone kelnės

Jei vaikiškos megztos kelnės nėra kažkas tokio labai neįprasto, gal tiek pat, kiek bet koks megztas daiktas šiais laikais, tai suaugusių garderobe jos yra tikrai retas ir egzotiškas paukštis. Jos gatvėje iš visų megztų, net pačių gražiausių, drabužių išsiskiria kaip ryškiaspalvė papūga juodų varnų būryje. Jau senokai megztos kelnės iš grynai praktiško vaikų ar pagyvenusių žmonių rūbo perėjo į stilingų drabužių kategoriją, mezgimo dizaineriai vis dažniau į jas gręžiasi, ir gręžtųsi dar gausiau, jei ne viena “smulkmenėlė” – šitas rūbas išryškina visus (VISUS!) mūsų apatinės dalies vingius ir čia jau nepasislėpsi už oversize’o kaip megztinyje ;).

Tobulus vingius turinčius žmones tokios kelnės dar labiau pagražins ir išskirs iš minios, o ne tokiai tobulai daugumai lieka slidinėjimo kurortai ir namai. Pirmiesiems užsidarius, lieka namai ir jei anksčiau tai skambėtų kaip kažkas netinkamo į viešumą, karantino kontekste įgauna visai kitą prasmę. Namai dabar yra vieta, kur vyksta visas mūsų gyvenimas, ir jei ten nesirengsime gražiai, kitų galimybių gyvenimas artimiausiu metu gali ir nesuteikti ;).

Dalios megztos kelnės yra pati nuostabiausia mano matyta versija, ne pirmoji, tiesa, ir taip pat kas eilutę dryžuota, bet šioje į vieną draugiją surinktos visos pačios gražiausios Opal serijos, skirtos Claude Monet paveikslams, spalvos. Tobula forma – ne per daug aptemptos, kad būtų ir gražu, ir patogu, išformuotos pagal figūrą, ties liemeniu surištos spalvota I-cord juostele ir net įleidžiamos kišenės išmegztos vienu gabalu kartu su pagrindine dalimi bei dvigubas stulpelis.

Jei tokios kelnės būtų išeiginis drabužis, tai būtų pats puošniausias ir šventiškiausiai nuteikiantis, namuose jos suteikia maksimalų komfortą, suderindamos dvi, rodos, nesuderinamas priešybes – kai jautiesi kaip lovoje ir muziejuje vienu metu. Su jomis drąsiai gali atidaryti duris praeiviui ar pašvytruoti po apsnigtą kiemą. Ar keista, kad po šios poros šeimyna išsirikiavo į eilę?

Dalios Liepuonienės megztos kelnės iš Opal Claude Monet 9681 (Namas Živerni), 9682 (Vandens lelijos), 9683 (Moteris su saulės skėčiu), 9684 (japoniškas tiltelis Živerni sode), 9685 (Chrizantemos), 9685 (Venecija, Santa Maria de la Salute).

Žieminės kelnės princesėms

Apie vaikiškas megztas kelnes esu jau rašiusi. Gėda dabar prieš manimi visaip kaip deficito laikais besirūpinusius suaugusius, bet megztos kelnės buvo viena iš dviejų didelių mano vaikystės drabužinių nelaimių. Kita buvo labai stilingas ryškiai žalias paltukas su tamsiai rudais apvadais, dabar daug už tokį atiduočiau, bet tuomet tai buvo dažna mano nusiminimo priežastis ir diena, kai negrįžtamai apsipyliau jį kažkokios branduolinės spalvos guašu, buvo išsivadavimo šventė.
Megztomis kelnėmis mane kas žiemą aprūpindavo mezgančios tetos ir jos buvo tikras lašas deguto šiaip jau medaus pilnoje žiemos statinėje. Spalva buvo mėlyna – praktiška ir, tiesą sakant, tai buvo laikai, kai spalvos nesirenkamos, o džiaugiamasi bet kokia gauta. Manęs negąsdino ir nevargino aplipę sniego gurguoliai, nekliuvo spalva, tikra tragedija mano vidinei princesei buvo tai, kad einant į lauką į jas reikėdavo susikišti suknelę. Stovėdavau lauke su dvigubu rūbu jausdamasi kaip nuoga ;(.
Šiaip jau megztos kelnės yra nuostabus dalykas, gražus ir praktiškas, ir šiandieninis įrašas būtent apie tai. Numegztos timpų formos, jos pratęsia šio praktiško rūbelio nešiojimo laiką visą šaltąjį sezoną – puikiai tinka ir žvaigždiškai papozuoti, ir linksmai pabraidyti po sniegą.

Reikalus stipriai pagerina gausus kojininių siūlų pasirinkimas, iš kurio pati gali išsirinkti labiausiai patinkančias spalvas :). Tokį daiktą ramiai galima skalbti mašina ir nesukti galvos dėl ypatingos priežiūros. Ir tvirtumo jos turi tikro kojininio – jei kartais norėtųsi pačiuožinėti ant užpakalio ar pašliaužioti keliais, visada prašom drąsiai!
Visai nenoriu ginčytis su kombinezonų stovyklos nariais, kad tokios megztos kelnės perpučiamos ir peršlampamos. Jos ir nekonkuruoja su sintetine slidininkų apranga, su jomis sniege nepasėdėsi, tas tiesa, bet princesių dienotvarkėje voliojimasis sniege ir nėra pats svarbiausias punktas. Yra laikas ir be sniego, kai reikia jaukios šilumos dar prieš iškeliaujant į šiaurės ašigalį, yra suknelių reikalai, yra gražios džiuginančios spalvos, yra patogumas, nes jos tik vienas sluoksnelis ant pėdkelnių, su jomis smagiai vilkėsi tiek lauke, tiek namie.

Jurgitos Mieželytės megztos timpos dukrai ir nuotraukos. Siūlai – opal Relief 9664, Opal Schafpate 9416, Drops Fabel 340.

Robinia

Visiems, o ypač pradėjusiems darbo savaitę, sunkiai įsivažiuojantiems į griežtą rutiną, nesidžiaugiantiems vaizdu už lango, skirtas šis įrašas su nuostabiais vaizdais, nes grožis kaip niekas kitas gelbėja pasaulį. Jų pagrindinis herojus yra, žinoma, nuostabus megztinis iš britiško tvido, talentingos dizainerės Mary Wallin sukurto modelio, preciziškai numegzto ir taip stilingai, su meile dėvimo, kad matai ne vien rūbą, o tą stebuklingą britiškų parkų atmosferą, elegantišką spalvų bei ornamento žaismę ir per šimtmečius besitęsiančią aukščiausio meistriškumo tradiciją. Visi aksesuarai papildo pagrindinę temą, net batai buvo specialiai pasisiūdinti, tik – šaukštai po pietų! – jau po fotosesijos tai sužinojau :(.

Tuo pačiu tai ir labai dailus atsisveikinimas su besibaigiančiais Rowan Felted Tweed siūlais, daugelio favoritais… Kas dar apie juos svajojote, suskubkite pasitikrinti esamas spalvas ;).

Ingos Marcinkevičienės megztas megztukas iš Rowan Felted Tweed DK 159, 173, 170. Modelis – “Robinia“.

Žiemos žiedai

Sinoptikai karksi apie grėsmę, rodos, dar taip neseniai viską nušvietusiam sniegui, bet jei net ir išsipildytų jų blogiausios pranašystės ir mes vėl sugrįžtume į tą tarpinę būseną tarp rudens ir pavasario, žiema jau įvyko ir baltame fone prasiskleidė patys gražiausi žiedai.
Kas laukiate vyšnių žydėjimo laiko ir meldžiatės, kad sakurų sodas šį pavasarį sutiktų neužtvertas lankytojams, pasigrožėkite, kaip anksčiau laiko rausvais žiedais pražydo nedidukas medelis mano kieme. Ir mano kojos :).

Rimutė, puoselėjanti savo sodyboje ir skanius, ir gražius žemės vaisius šiltąjį sezoną, nesustojo burti didžiąją karantino dalį leisdama kaime ir žiemą. Vasarą džiugina mus vienos gėlės, žiemą – kitos:). Taip sužavėjusi draugę Jolantos skara, įkvėpta aplink tuo metu žydinčių gėlynų, sužydėjo ir pas Rimutę. Ant sniego (balsvas Admiral Tweed yra tobulas fonas visiems metų laikams ;)) mažos gėlytės primena snaiges. Džiaugsmingas, mirgančias ir spalvotas. Ir šiltas šiltas :).

Kojinės megztos Dalios LiepuonienėsWunderkleckse 2412 (Žydinčios vyšnios). Skarelė megzta ir fotografuota Rimos Daugėlienės, modelis – “86-13 a – Crocheted Shawl“, siūlai – Admiral Tweed Bunt 980 ir patys įvairiausi kojininių siūlų galiukai prie jo.

Item added to cart.
0 items - 0,00