-Dienoraštis

Audimo burtai

Dedu naują Liepos audinį į dienoraštį ir prieš akis matau Joaną, kuri atėjusi kažkurią ypatingai mezgimui nedraugišką savaitę (buvo įrašai apie audimą, nėrimą…) į parduotuvę pareiškė, kad panašu, vėjai keičiasi ir mezgimas “MEZGIMO zonoje” jau užima ne antrą ir net ne trečią, o galai žino kokią vietą. Šiandieninis įrašas tik patvirtins Joanos žodžius – mezgimą reabilituoti jai pačiai ir palieku ;)).

Likęs galas melsvų apmatų ataustas plonyte šilta žalia alpaka su šilku šalia pridėjus rudą medvilnę. Vieningame jungtiniame chore dainuoja alpaka, šilkas, medvilnė, linas ir viskozė. Sudryžuokit, sudėkit kartu šiuos siūlus – tokio jautraus mirgėjimo ir tokios gilios, be jokio purvo spalvos jokiu mezgimu ar nėrimu neišgausi. Kaip ir tokios tekstūros, medžiagos plonumo. Skamba kaip palyginimas (ir nedidelis akmenėlis į Joanos daržą ar greičiau šelmiškas mirktelėjima 😉 ), bet iš tiesų tame ir skirtingų technikų žavesys, kad su tomis pačiomis medžiagomis vyksta vis kitokie burtai ir kiti efektai randasi.

Fotoaparatas nenoriai užfiksavo nedidelį rudą langelį margame fone – meistrystė, atrodanti kaip optinis stebuklas.

Liepos Žukauskaitės austas padėkliukas iš Drops Lace 7328, Isager Trio 1 (Denim).

Antras kartas

Schoppel-wolle Zauberball kamuoliukai pilni siurprizų. Didžioji dauguma jų pasirodo besantys geri siurprizai ir net dar geresni išsikleidę mezginyje nei buvo tikėtąsi iš nužiūrėto spalvoto kamuoliuko. Deja, kartais pasitaiko ir kitaip, ir toks gražus lentynoje kamuoliukas susidėlioja į visai nedžiuginantį mezginį… 🙁 Numesti tokį į šoną yra pats lengviausias kelias, o kaip jau turbūt visi esate įsitikinę, absoliuti dauguma mezgėjų toli gražu nėra žmonės, ieškantys lengvų kelių. Tokiems kuo kietesnis riešutėlis, tuo labiau įkvepiantis iššūkis paversti citrinas limonadu 😉 .

Taip ir prasidėjo šis labai efektingas šios dienos megztukas – nuo vienų pereinamų spalvų Zauberball Cotton kamuoliukų. Jolanta išsirinko tokius, kuriuose visos spalvos buvo tikrai jos – nuo baltai juodos per pilką iki ciklameninės. Iš pat pradžių nusimatė lengvas kelias – tik megzk ir džiaukis spalvomis. Jolanta ir mezgė. Tik, deja, visai nesidžiaugė… 🙁

Tai, ką matote nuotraukose, yra antra versija, pirmoji sėkmingai (hmm, hmm) išardyta. Jolanta labai jaučia spalvas ir drąsiai prie ciklameniškai juodo ir balto medvilninio kamuoliuko pridėjo intensyvaus smaragdo žalumo viskozę (realybėje ji dar intensyvesnė nei nuotraukose), sudraugindama abu siūlus efektingame, bet pakankamai atidos reikalaujančiame nukeltų akių rašte.

Žalias siūlas ne tik suteikė gražaus kritimo ir svorio (ačiū, viskoze!), bet ir super efektingai pabrėžė bei išryškino tas pereinamos medvilnės spalvas, kurios pačios vienos atrodė kaip po metų intensyvių skalbimų. Tai, kas pirminiame variante atrodė minusu, parinkus tinkamą priedą ir raštą su modeliu, tapo labai ryškiu ir efektingu pliusu.

Kad megztukas sužavės skaitytojus, galiu lengvai nuspėti, bet kartu labai tikiuosi, kad ir įkvėps nauju žvilgsniu (ir su nauja energija bei įkvėpimu) peržvelgti visus tamsius savo mezgimo projektų krepšių kampelius. Ir nušviesti juos ryškia naujų atradimų šviesa 🙂 .

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2393 su priderinta žalia viskoze.

Švelnūs rudens pranašai

Rugpjūtis – virsmo mėnuo ne tik gamtoje, mezgimo krepšiuose ir planuose galvoje taip pat 😉 . Kas dar mėgaujasi šilta vasara ir tikisi suspėti kokį topą kitą naują įsitaisyti, kas ramiam atostogų laikui atėjus prisimena artėjančias Kalėdas, o kas jau realistiškai planuoja rudeninį garderobą. Pastariesiems – šios dienos dienoraščio įrašas įkvėpimui 🙂 . Juolab, kad siūlas, iš kurio šiandieninis megztukas numegztas, yra toks švelnus ir lengvas, kad net ir vėsią vasaros dieną bus geidžiamiausias spintoje. Pusiau vilnonė, pusiau medvilninė jo sudėtis taip pat universalumo suteikia.

Isager Eco Soft tik atkeliavę traukė visų akį, o labiausiai rankas – tokio mielumo, švelnumo jie buvo. Ne paskutinę vietą jų populiarumui suvaidino ir natūrali sudėtis (alpaka su medvilne), ir labai dosnus ilgis derinyje su tokiu pat nemenku storiu. Iš karto buvo aišku – megsis greitai, daiktas bus lengvas, šiltas ir švelnus. Taip man kuždėjo daugiametė patirtis ir nedidelis numegtas pavyzdėlis. O dabar jau garsiai ir aiškiai tam pritaria naujas Jurgitos megztukas.

Paklausta modelio vardo, autorė tik nusijuokė, tad tie, kieno galvos pilnos tokių pat gerų idėjų, susikurs savąją tobulo megztuko versiją. Aš iš šio pasiimčiau savo lobių skrynelėn labai dailų tekstūrų derinį – pynių koriukas su perliniu raštu prideda papildomos apimties ir taip puriam siūlui, bendram jaukaus debesėlio vaizdui tarnauja ir dosniai ilga atlenkiama apykaklė ir madingos plačios, apačioje surauktos rankovės. Net jei spalva šis debesėlis primena nedraugiškus ir audringus savo giminiuočius gamtoje, savo būdu jis yra visiška jų priešingybė. Vieni neš negandas ir audras, o šis bus pati šilčiausia, mieliausia ir gražiausia vieta rudenį :).

Jurgitos Jarusevičienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Isager Eco Soft E4S.

Pusmečio ataskaita

Visada smagu stabtelti ties tam tikrais virsmo momentais (gamtos, šalies ar asmeninio gyvenimo) ir apžvelgti praeitą kelią. Metų riba yra viena populiariausių – vertiname praėjusius ir kuriam planus ateinantiems. Mezgėjai ne tik įvertina savo virbalų derlių ir sudarinėja svajonių projektų sąrašus naujiesiems, yra dar vienas būdas suderinti dienoraštį su mezgimu ir tai yra orų dienoraštis. Antklodė yra pati populiariausia šio projekto versija (ar šalikas kaip smulkesnė tos pačios idėjos atmaina) ir baigtas Rasos pledas buvo vienas laukiamiausių mano “Labai noriu pamatyti” mezginių sąraše (kas sudarinėja sąrašus, ką megs, aš dažniausiai tokius 😉 ) – mačiau jį nuo pat metų pradžios.

Ir taip, šiandien nėra nei paskutinės metų dienos, nei pirmos naujų, o antklodė jau baigta ir priežastį matote nuotraukose – pusmetis nėrimo stulpeliu su užmetimu ir pledas jau siekia porą metrų 😉 . Taip gera idėja, pasirinkus tinkamą raštą ir siūlus, tapo dvigubai geresne – antklodės bus dvi: pirmo pusmečio orai ir antro :)) .

Pasirinktas Drops Karisma siūlas leido rinktis iš gausios spalvinės paletės, bet net ir vilnonis, jis yra taip pagamintas, kad jo neužmuš jokia skalbimo mašina ir neatidi priežiūra – o pledas, sutikite, turi atlaikyti rimtą naudojimą 😉 .

Siūlų viena spalva apėmė 5 Co atkarpą, o dienos temperatūra buvo nustatoma pagal vidurkį, susumavus aukščiausią ir žemiausią paros temperatūras ir padalinus iš 2. Viena diena – viena eilutė. Zigzaginį raštą pasiūlė mama ir man tokie dryžiukai daug efektingesni nei lygūs atrodo 🙂 . Tikslumo mėgėjams prašom lentelę, kuri akivaizdžiai įrodys ir Daliai, galvojančiai apie labai karštą šių metų vasarą – ji tokia tikrai nebuvo!

73 – nuo -15 Co iki -10 Co;
60 – nuo -10 Co iki -5 Co;
69 – nuo – 5 Co iki 0 Co;
70 – nuo 0 Co iki 5 Co;
71 – nuo 5 Co iki 10 Co;
66 – nuo 10 Co iki 15 Co;
33 – nuo 15 Co iki 20 Co;
78 – nuo 20 Co iki 25 Co;
74 spalva skiria sezonus.

“Sunaudota beveik 2,5 kg siūlų. Dabar Rasa fiksuoja spalvinį antro pusmečio orų vaizdą.” Truputį kitaip dabar skaičiuojama paros temperatūra, bet aš taip pat nekantriai laukiu rezultato 🙂 .

Rasos Valiulytės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Drops Karisma 73, 70, 71, 60, 61, 69, 33, 78, 74.

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout