Dedu naują Liepos audinį į dienoraštį ir prieš akis matau Joaną, kuri atėjusi kažkurią ypatingai mezgimui nedraugišką savaitę (buvo įrašai apie audimą, nėrimą…) į parduotuvę pareiškė, kad panašu, vėjai keičiasi ir mezgimas „MEZGIMO zonoje” jau užima ne antrą ir net ne trečią, o galai žino kokią vietą. Šiandieninis įrašas tik patvirtins Joanos žodžius – mezgimą reabilituoti jai pačiai ir palieku ;)).
Likęs galas melsvų apmatų ataustas plonyte šilta žalia alpaka su šilku šalia pridėjus rudą medvilnę. Vieningame jungtiniame chore dainuoja alpaka, šilkas, medvilnė, linas ir viskozė. Sudryžuokit, sudėkit kartu šiuos siūlus – tokio jautraus mirgėjimo ir tokios gilios, be jokio purvo spalvos jokiu mezgimu ar nėrimu neišgausi. Kaip ir tokios tekstūros, medžiagos plonumo. Skamba kaip palyginimas (ir nedidelis akmenėlis į Joanos daržą ar greičiau šelmiškas mirktelėjima 😉 ), bet iš tiesų tame ir skirtingų technikų žavesys, kad su tomis pačiomis medžiagomis vyksta vis kitokie burtai ir kiti efektai randasi.
Fotoaparatas nenoriai užfiksavo nedidelį rudą langelį margame fone – meistrystė, atrodanti kaip optinis stebuklas.
Liepos Žukauskaitės austas padėkliukas iš Drops Lace 7328, Isager Trio 1 (Denim).
Man labai primena laukus… 🙂 Važiuojant traukiniu lygiai toks margumas būna. Dabar jau kitomis spalvomis laukai dabinasi, bet gaivumas tas pats
Jūsų nuostabūs aprašymai pakylėja darbus į aukštesnį lygį. Taip gera skaityti tokį atsiliepimą apie dukros kūrinį.