Tradicijos

Anastasija turi labai vertingą ir ne taip jau dažnai šiais vartojimo laikais pasitaikantį praktiškumo geną – mezga tai, kas nešiojama, kas tinka ir patinka, permezga (!), jei nebenešioja ir – svarbiausia – visiems siūlų galiukams ji randa patį gražiausią pritaikymą naujo mylimo rūbo, o ne švediško stalo kandims pavidalu.

Man taip gražu žiūrėti, kokia ji dėmesinga visoms turimoms atsargoms, nesvarbu, kiek ko belikę, prisiderina, ką reikia, ir ne šiaip sunaudoja, kad tik sunaudotų, o pagalvojus numezga naują gražų, reikalingą ir nešiojamą daiktą. Kai taip lengva dabartiniame pertekliuje gyvenant pamiršti viską pabaigus mezginį ir nesukti galvos dėl jokio siūlo kamuolėlio, juo labiau pusės ar dar mažiau, ji su didele pagarba visiems gamintojams (tik pagalvokite, kokį ilgą kelią nueina siūlų kamuoliukas nuo avies nuosavo kailiuko iki siūlų parduotuvių lentynų!) stengiasi rasti kiekvienam siūlui jo vertą projektą – tai yra tokį, kuris bus mylimas ir naudojamas.

Pamenate jos margą megztinį iš islandiškos Plotulopi vilnos megztinį, atpažįstate spalvas? Aišku, kad mezgant raštuotus megztinius, visada lieka daug likučių, ypač tokio skalsaus ir po >100 g supakuoto siūlo – kartais tik vos vos praimame kamuoliuką (ar diską Plotulopi atveju). Tai prašom – visos trys megztuke naudotos spalvos sugulė į labai smagią, jaukią, šiltą ir dailią liemenę 🙂 .

Anastasya Zaychenko megzta liemenė iš Istex Plotulopi 1030, 1032, 1424, modelis – „Kreuzberg„.

Abi pusės skirtingos ir kaitomos

Nuostabiai gražus ir universalus naujas Jolantos mezginys pradeda kalendorinio pavasario įrašus ir tinka tai progai idealiai. Pereinami sezonai todėl taip ir vadinami, kad orai primena amerikietiškus kalnelius ir niekas taip negelbsti kaip sluoksniavimas. Toks trumpomis rankovėmis daiktas iš plonos vilnelės gali būti nešiojamas pačiuose įvairiausiuose deriniuose.

Kaip matote iš nuotraukų, fotosesija vyko dar toli gražu ne pavasarį, tai naujas mezginys buvo liemenė. Su visais iš to išplaukiančiais privalumas – ką po ja pasivilksi, taip keisis visas ansamblis. Vėsią vasaros dieną galima nešioti jį kaip šiltesnę palaidinę trumpomis rankovėmis ir derinti švarkelį, jei yra reikalas.

Bet pati svarbiausia dalis yra gražumas! Originalas yra grafiškai juodai baltas, o Jolanta savo megztuką gerokai pakeitė jį paspalvindama. Labai santūriai – tiek šviesus rankomis dažytas kamuoliukas, tiek šokoladiniai atspalviai yra santūrus ir švelniai pereinantys, užtai nugaros viduriuke tą šviesų santūrų smėlinį staiga pakeičia ryškus Shin Kyo tiltas ir – ta-dam! – 180 laipsniu kampu keičiasi mezginio nuotaika ir charakteris.

Šis megztukas iš tiesų yra dar universalesnis daiktas nei tiesiog liemenė – priekis ir nugara yra skirtingi ir abu juos kaitalioti pagal nuotaiką ir priderintus rūbus (ir turėti dar daugiau derinių, savaime suprantama 🙂 ).

Originale priekis yra su augantį medį primenančiu trikampiu per viduriuką, o nugara lygiai dryžuota. Jolanta ne tik juos gali nešioti, kada panorėjusi, išryškinusi nugaros centrą ji turi ir du spalvinius variantus – santūrų rusvą su dominuojančia trikampio forma ir kitą pusę, su į tą santūrumą įsivežusiu spalviniu uraganu.

Ir vyšnaitė ant torto – pažiūrėkite, kaip dailiai I-cord juostele užbaigta apačia!

Jolantos Gulbinovič megzta liemenė iš Schoppel-wolle XL Kleckse 2190 (Dykuma), 2433 (Shin Kyo tiltas) ir Zauberball100 2165 (Šokolado puodelis); modelis – „Striped Wedge Pullover„.

Linkėjimai iš Farerų salų

Turbūt su daugeliu siūlų taip būna – tik atkeliauja nauja siunta ir lyg kas dulkes galvoje nuo prisiminimų pravalo, viskas prieš akis kaip vakar. Ir kaip spalvomis žavėjaisi, ir kokias idėjas planavai, ką mezgei ir prie ko nešiojai. Taip, šiandien ne tik MZ naujienose karaliauja jau senokai pas mus bebuvusi Sirri vilna iš Farerų salų, mano mezgimo krepšyje – taip pat 🙂 .

Užsakinėdama siūlus ir besidžiaugdama nauja siunta dar prieš jai atvykstant (ypač taip seniai prapuolusia balta spalva 🙂 ), aš prisiminiau, kokio ji yra stebuklingo šiltumo, gražumo ir kaip puikiai atlaiko intensyvų nešiojimą bei atšiaurų orą. Kaip tik planavau naujas bepirštes pirštinaites ateinančiam pavasariui (tam laikui, kai pirštinių dar reikia, bet jau nelabai norisi 😉 ) ir supratau, kad vargiai rasiu tinkamesnį siūlą. Aš šios vilnos dantukų nebijau, juolab nuo nešiojimo jie stipriai šimpa ;), o šiluma, tvirtumas ir gražios spalvos yra tai, ko ilgam ir laimingam pirštinių gyvenimui reikia.

Modelis jau matytas, aš pastaraisiais mėnesiais mezgu tik dviejų rūšių daiktus – bepirštes pirštinaites pagal „Knitpurl mitts” modelį ir mažus šalikėlius ant kaklo „Sophie Scarf„. Stipriai tarp jų dviejų užstrigau ir… jaučiuosi labai laiminga – kol kas visai nenoriu niekur judėti 😉 . Man tų mažų daiktelių kelių užtenka, bet idėjos galvoje kunkuliuoja – tai su dideliu džiaugsmu pirmą kartą ruošiu dovanas Kalėdoms jau nuo sausio 😉 .

Kai Sirri vilna tik pasirodė MZ, aš susižavėjusi jų palete susirinkau visų spalvų po kamuoliuką ir mezgiau savo ryškųjį megztinį. Po to dar daug dalykų, ypač man tiko šie siūlai raštuotoms kumštinėms pirštinėms. Aišku, kad atsargų po įvairiausių projektų (visokių visokiausių spalvų) aš turiu daugiau, nei dabar galime pasiūlyti parduotuvėje (šiuo metu gamintojo spalvynas atnaujintas ir kiek kuklesnis, bet vis tiek nuostabus!), o man valgyt neduok, kad tik spalvomis pažaisti galėčiau, todėl visas pirštinaites mezgiau iš spalvotų segmentų.

Spalvas rinkau galvodama apie būsimas nešiotojas, ką jos mėgsta, kas turėtų tikti, ir kaip aš jas įsivaizduoju :). Kai kurie spalviniai segmentai yra lengvai pereinamų spalvų ar vienoje pirštinėje lyg ta pati spalva yra kiek kitokia – tai čia yra išrankioti gabaliukai iš pereinamų spalvų sruogų, kurios dabar nebegaminamos. BET – dar du variantai yra likę, susidomėję paskubėkit 😉 .

Gelsvai-pilkai-žalių pirštinaičių aš numezgiau dvi poras – tiek kartų mezgusi šį modelį įsigudrinau pagaminti porą iš dviejų skirtingų dydžių pirštinių (štai kur veda perteklinis pasitikėjimas savim – tolyn nuo instrukcijų sekimo ;( ), teko nevykusią porą išskirti ir surasti kiekvienai po naują partnerį. Taigi nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – dabar turiu dvi poras į būsimą Kalėdų senelio maišą.

Pačią ryškiausią porą nusimezgiau sau prie mėlynos striukės, begėdiškai nusibeždžioniavusi nuo Anastasijos prailgintų pirštų idėją – kad galėčiau jas nešioti nors ir dabar 🙂 , o prireikus pirštų galėčiau galus atsilenkti.

Visų pirštinaičių modelis – „Knitpurl Mitts„, siūlai – Sirri 5/2 C1, C31, C105, C7, C14.

Stephen West kojinių metai – žiema

Aš labai myliu ilgai grojančias dovanas (ypač su širdžiai brangiomis melodijomis 😉 ) – prenumeratas, dar išeisiančius leidinius ir panašius dalykus, nes apsidžiaugęs pirmą kartą tą džiaugsmą vis pakartotinai išgyveni. Vieną tokią dovaną gavau ir per šias Kalėdas 🙂 . Labai ypatingą ir visus metus grojančią – būsimą Stephen West kojinių knygą.

Pravairavo tas traukinys pro Paco gatvę ir aš prisiminiau juokingą epizodą iš vienos kūrybinės stovyklos Latvijoje, kur mes su Gitana buvom vienintelės lietuvės. Mus sieja ne tik mezgimas ir MZ, mes ir gyvename toje pačioje gatvėje, bet susitikome tik Rygoje ir abiems buvo siurprizas. Grupė tada juokėsi, kad turbūt ta mūsų gatvė labai ilga. Gatvė mūsų, kas nežino, yra tokio trumpumo, kad traukinio priekiui sustojus prie mano namo, kiti vagonai dar būtų po Gitanos langais. Žodžiu, į West’o kojinių traukinį šį kartą įsėdome kartu ir tikiuosi kartu išlipti.

Visos trys žiemos poros jau rodytos instagrame, bet nebūtinai visi jį žiūri, tai trumpai pristatysiu jas ir čia.

Kol kas mes esam darbo pirmūnės – vasario mėnesio kojines baigėme dar mėnesiui neįpusėjus. Ir dizaineris įtraukiantis, ir kojinės yra mūsų mylimas projektas, ir kompanija neleidžia nuo bėgių nukrypti ;).

Oficialiai kojinių metai prasidėjo šių metų sausį, bet papildomas bonusas buvo gruodžio pora – apšilimui. Šio dizainerio visi modeliai taip kviečia pažaisti spalvomis, tai ir kojinės kol kas – ne išimtis. Išimtis greičiau buvo Gitanos gruodžio versija – pagrindinį siūlą ji ėmė ne tradicinį kojininį, o vilną su linu. Jau ne pirmą žmogų girdžiu (matau pirmą) iš šito siūlo kojines mezgantį, labai smalsu, kaip nešiosis. Kols kas – labai gražus vaizdas su spalvotais kojininių siūlų intarpėliais.

Aš pasirinkau kojininius, pagrindui ėmiau naujai atvykusią intensyvią Admiral mėlyną ir prie ryškaus pagrindo derinau įvairius vienspalvius galiukus iš serijos „Ryškus ir dar ryškesnis”. Man buvo labai smalsu padaryti viską tiksliai pagal instrukcijas su viltimi ką nors naujo sužinoti. Aš kojines moku megzti ir vis karts nuo karto kovoju su pagunda padaryti taip, kaip įpratus. Tą, tiesa, padariau pirštuose – neužbaiginėjau kojinės su adata, nes tokia forma netinka mano kojai. Ar tai svarbu, klaustukas, nes pačios kojinės nėra tinkamos mano kojai – dizaineris yra didelis žmogus, turintis 47 dydžio pėdą, tai kad ir koks profesionalas būtum, nuo savo mastelių sunku pabėgti. Gitana pataikė, o aš užtai padariau originalų užlenktą atvartą ;)) .

Sausio mėnesio pora tęsė nukeltų akių temą, tik jos kryžiuojasi pynėmis, o tarpuose įkomponuotos margos juostelės. Gitana vėl mane nustebino juostelėms išsirinkusi vieną ryškiausių Wunderckleks spalvynų – Shin Kyo tiltą. Pilkame fone jis visai kitomis spalvomis suskamba!

Aš nuėjau panašiu keliu – fonui ėmiau vienspalvį, juostelėms – margą siūlą, tik margumas mano buvo vos matomas: pats santūriausias turbūt Zauberball Crazy kamuoliukas. Kojines šias jau sąmoningai dariau vyriškai kojai – toks ir pozuotojas.

Vasario mėnesio poras užbaigėme abi labai greitai. Mane gynė į priekį smalsumas – mat susidėjau pačius keisčiausius spalvų derinius ir, aišku, rūpėjo, kas, kaip ir su kuo suderės ir kaip atrodys visuma. Spalvos, kurios sudėtos viena šalia kitos skirtingų dydžių siūlų kamuoliukų pavidalu atrodė labai patraukliai, procesui baigiantis man vis mažiau patiko, bet aš jau ne pirmą tokį mezginį esu apturėjusi, tai kol kas užtenka man paguodos iš žinojimo, kad jei nebandysi, nieko ir neatrasi. Kojines kol kas padėjau į šoną, būna, kad akims pailsėjus, viskas kitaip pasirodo 😉 .

Gitaną be kitų man nežinomų motyvų gynė ir reikalas – kojinės ne tik mėnesiui neįpusėjus buvo baigtos, jos jau ir padovanotos, vos spėjusios išdžiūti 😉 . Labai man patinka jos dangų ir jūrą primenanti pora 🙂 .

Naujai pavasarinei kolekcijai esame pasiruošusios.

Pirma pora megzta ir fotografuota Gitanos Gricienės, siūlai – Schoppel-wolle Alb lino 6165 su įvairiais 4 gijų vienspalvių kojinių siūlų galiukais. Manoji pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral 4401, „plytos” – iš tų pačios gausios kojininių siūlų atsargos. Modelis – „Painting Brick socks„.

Sausio mėnesio kojines Gitana mezgė iš Opal uni 9936 kartu su Schoppel-wolle Wunderckleks 2433 (Shin-Kyo tiltas), aš savo porą mezgiau iš Schoppel-wolle Admiral 6760 kartu su Zauberball Crazy 2475 (Foninis triukšmas); modelis – „Cabled Trellis Socks„.

Vasario mėnesio porą Gitana mezgė iš Opal uni 5191 su tokios pat veislės melsvais likučiais, aš savąją mezgiau iš įvairiausių vienspalvių 4 gijų kojininių siūlų (WYS Signature 4-ply, Opal uni, Regia, Admiral). Modelis – „Painting Triangles Socks„.

Item added to cart.
0 items - 0,00