Jungtinė šiluma

Vasara gali vaidinti amžiną, kiek tik jai norisi, bet mezgėjos turi įsidiegusios visai kitus laikmačius, todėl šilti pledai, jei dar nenumegzti 😉 , dabar planuojami visu pajėgumu ir šiandieninis įrašas tepasitarnauja įkvėpimu 🙂 .

Šilumos prasme šis pledas yra nepralenkiamas – dviguba islandiška Plotulopi vilna, puriu ripso raštu, kuriame oro tarpeliai veikia izoliacija kaip termose, numegzta su pačiais šilčiausiais jausmais ją naudosiančiam žmogui. Toks pledas garantuotai saugos nuo visų įmanomų vėjų ir šalčių.

Antklodė megzta moduliniu būdu, mažais etapais suskaidančiu tokį grandiozinį projektą – vienu metu ant virbalų turi tik vieną kvadratėlį. Nereikia manipuliuoti nei melejonu akių, nei žongliruoti keliais siūlų kamuoliais (neverpto Plotulopi atveju tai būtų tikras iššūkis!), kas jokiu būdu nesumenkina ilgo ilgo kelio iki pabaigos, tik suskaido jį į atskirus žingsnelius. Kaip kiekvieną didelį darbą… O kelias buvo net 13 Plotulopi diskų ilgio (pažįstantys šį super skalsų siūlą lengvai gali numatyti reikalo mastą!) po ~ 9.5 cm kraštinę.

Ieva yra labai atidi ir kruopšti mezgėja ir – didelis džiaugsmas kolegoms! – nepatingi prie projekto prirašyti visą krūvą pastabų, jas rasite čia. Apie technikas, spalvų derinimą, siūlo charakterį, pledo užbaigimą (pabaigos trikampėlius aprėmina I-cord juostelė), net jo skalbimą. O čia, dienoraštyje – dalis jos nuotraukų (baigto ir proceso) ir akivaizdus šilumos bei apsaugos nuo visų gyvenimo negandų pažadas.

Ievos megztas pledas ir nuotraukos. Siūlai – dvigubas Plotulopi 2027, 2022, 2023, 1432, 1026, modulinis kvadratėlių raštas – “Stained Glass Scrap Blanket“, vieno motyvo aprašymas – “Mitered Squares“, krašto trikampėlių mezgimą rasite čia.

Braškinis kokteilis

Tik atkeliavę Odemira medvilnės kamuoliukai patraukė ir Agnės dėmesį, tik ji pradžioje pasirinko išbandyti naują siūlą mažesniu formatu – dukrytės megztukui.

Straipsnelio pavadinimą nusikopijau iš Agnės – tai ji pavadino savo naują mezginį braškiniu kokteliu ir sunku rasti tikslesnį pavadinimą tokiai gražiai pieniškai baltai spalvai su netolygaus intensyvumo rožiniais pabarstukais. Papildomų akcentų nedominuodamos ir nekonkuruodamos suteikia ir dailios Kristinos sagutės.

Susegamas reglano megztukas yra pati universaliausia versija tiek suaugusiam, tiek vaikui ir, bent jau iš nuotraukų, Dorotėja atrodo labai patenkinta. Agnė, jau ne iš nuotraukų, kalbėjom, taip pat džiaugėsi rezultatu ir jau planuoja ką rimtesnio sau 🙂 . Gamintojai savais keliais viską girdi ir… plečia naujo siūlo paletę. Kad nebeliūdėtų nei vienas mezgantis žmogus, kuris be džiaugsmo sutiko For Nature print pabaigą. Naujasis siūlas su savo nuosaikiu marginimu turi daug šansų jį pavyti ir… pralenkti 😉 .

Agnės Naraveckės megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 Odemira 01, modelis – “42-9 Little Pearl Cardigan“, sagutės “Smagu visiems“.

Žaidimai su vasara

Aš tik rašydama apie Jolantos kojinių dėžutę padūsavau, kaip ji moka susiorganizuoti laiką, kad visuomet žengia koja kojon su nauju sezonu – mezgime, kaip suprantate, tai reiškia planavimą ir darbą gerokai prieš 😉 – ir štai, prašau, rugpjūčio galas ir Jolanta mezga dar vieną tradiciškai vasariniu laikomą daiktą – berankovę palaidinę iš medvilnės. Bet čia viskas ne taip paprasta… 😉

Pradėsiu nuo to, kas mane intrigavo labiausiai. For Nature print siūlas mezgėjų buvo labai mylimas, net labiau už tokį patį vienspalvį, ir jo nenusakomas marginimas nekėlė niekam rūpesčių, greičiau buvo įkvėpimo šaltinis patiems įvairiausiems eksperimentams. Nutraukus jo gamybą, ne vienas žmogus liūdėjo. Spėju, ne tik pa mus, nes netrukus Rosarios4 pradėjo gaminti tą pačią medvilnę kitu pavadinimu (Odemira) ir truputį kitaip margintą, lyg ir tvarkingiau ir minimaliau, kiek matėsi iš kamuoliuko, bet pati nespėdama visko pramegzti, miriau iš smalsumo, kaip naujieji siūlai atrodys mezginyje.

Jolanta ir šį kartą iš tampriai susukto kamuoliuko numatė, kad jos sumanytai idėjai (reikėjo vidutinio storio medvilnės, margos, bet ne per virš) naujiena tiks ir prisitaikiusi nusižiūrėtą pynę priderino prie jos tekstūrinį pagrindą, sugalvojo siluetą ir apdailos detales.

Spėjo ir papozuoti, ir panešioti – ruduo net nebandė su Jolanta lenktyniauti 😉 . Bet pasikliauti dangaus malone – ne Jolantos būdui, rugpjūtis yra paskutinis vasaros mėnuo ir jos pabaiga, suksi šiaip ar taip, ruduo vis tiek ant nosies, o kiti metai, kaip žinia, kiti ratai. Tad nauja palaidinė šiltomis dienomis panešiota ir užskaityta, o ruduo ateis – abra kadabra, virbalams paliepus, stilistui panorėjus – ir ji virs efektinga liemene visam vėsiam periodui 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzta palaidinė-liemenė ir nuotraukos. Siūlai – Odemira 7.

Pumpuruota atmaina

Mažas “Sophie Scarf” šalikėlis greičiausiai jau užsitikrino savo vietą ikoninių mezginių istorijoje – tikrai kultinis daiktas: super gražus, patogus, stilingas, reikalingas, idealus įsikūnijimas prašmatniam siūlų kamuoliukui… vienos teigiamybės. TIK megzti vieną ir tą patį, tegu ir patį patogiausią ir labai pasiteisinusį daiktą kūrybiškam žmogui pasidaro kiek nuobodu 😉 .

Visai kitas reikalas yra pasinaudoti populiaria schema kaip skeletu savai versijai 🙂 . Daivos skarytė ne tik dryžuota (sveiki, likučiai!), ji yra gana ilga (tokią gali įvairiau ant kaklo apsisukti) ir visai ne taisyklingo trikampio formos – praplatėję galiukai per vidurį gerą gabalą pamegzti tiesiu gabalu, taip skarytė labiau pakrypusi į šalikėlio pusę 😉 .

Vyšnaitės ant torto – pūkuoti švelniai rausvi spurgeliai, kaip grybų kepurėlės ar pabertos pievoj uogos.

Daivos Janavičienės megzta skarelė iš Edition 3.0 2474 (Kaimynų sodas) kartu su Isager Spinni 26S, modelis – netoli “Sophie Scarf“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €