-Dienoraštis – Puslapis 64

Krikšto anūkas

2024-01-282023-09-14

Mano jauniausio vaiko krikšto tėvai turi ne vieną krikštytą vaiką, tai Karolis su Sofija save vadindavo krikšto broliu ir sese. Ta pačia logika remdamasi aš nusprendžiau, kad jei mano krikšto sūnus susilaukė sūnelio, anūku jo vadinti niekaip negaliu, bet krikšto anūku – kodėl ne?

Lingvistinius žaidimus palikus šone, esu be galo laiminga užderėjusiais naujais kūdikėliais pašonėje (šis, tiesa, ne tokioje artimoje pašonėje, bet mezgimui tai netrukdo 😉 ). Mažas kraitelis nereikalauja nei daug laiko, nei daug siūlų, o džiaugsmo tie smulkūs daikčiukai suteikia begalinį. Tik patirtis mano kūdikių mezginiuose yra tokia menka, kad aš dar kol kas su kiekvienu nauju tą pačią dainą, nusižiūrėtą nuo labiau patyrusių šioje srityje mezgėjų, dainuoju – tas pats kepurytės modelis (keiti akių skaičių ir keičiasi dydis 😉 ), tas pats liemenės (ypač, kai vienam nešiotojui ji labai tiko 🙂 ), ir būtinai Kristinos sagutės – tam pačiam gražumui 🙂 .

Su kojinytėmis patyrusi ne vieną fiasko (kas žino, kokio dydžio tos kūdikių kojos???) aš šį kartą nusprendžiau numegzti dvi poras – vieną didesnę, kitą mažesnė, gal kuri nors tiks? Atkeliavusioje nuotraukoje mažasis Jokūbėlis buvo apautas mažesnėmis kojinytėmis, tai yra šansų (ar vilčių? 😉 ), kad abi poros bus panaudotos 🙂 .

Kepurytė megzta iš Regia Premium Cashmere 00052, raištukai – iš Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), modelis – “Norwegian Sweet Baby Cap“. Liemenė megzta iš Schoppel-wolle Life Style 9250M, sagutės – “Smagu visiems“, modelis – “Sigge“. Kojinytėms panaudotas lašiukas Opal Claude Monet 9680 (Šieno kupetos Živerni), o kita dalis – viešnia iš ateities, todėl kurį laiką tebūna paslaptis 🙂 .

Likučiai ar skarelė

2024-01-282023-09-13

Gražvydė nėra didelė siūlų likučių gerbėja, nors (ar dėl to) randa kūrybiškų išeičių juos paversti naudingais nešiojamais daiktais – tiek daug mezgant mažyliams tai nėra misija neįmanoma. Bet šį kartą iš likučių nuo gražaus spalvoto medvilninio megztuko gimė skarelė į komplektą sau 🙂 ir tai puikus būdas pasitikti artėjantį rudenį – siūlų kamuoliuku kaklo ir sprando nuo vėstančio oro neapsaugosi, o dailia priderinta skarele – net labai!

Likęs mažuliukas ciklameninės medvilnės galiukas padiktavo papildomą priedą – galų sujungimo žiedelį. Ir skara saugiai laikosi vietoje, ir suteikia dailaus vintažinio jūrinio stiliaus šarmo visam komplektui.

Skarelės formą matote nuotraukoje – platus vidurys tarp dviejų trikampių yra labai praktiškas būdas pailginti skaros formą ir užtikrinti jos geresnį prisitaikymą prie kūno formos: tokia skarelė, mažiau tikėtina, slankios nuo pečių.

Pradžios trikampio raštas yra lygus ripsas, suteikiantis papildomos apimties gana plonai medvilnei ir vienodai atrodantis abejose pusėse, o platus dekoratyvinis kraštas numegztas tuo pačiu nukeltų akių raštu, kaip ir megztukas, suteikiančiu abiems labai smagų “du viename: efektą – abi pusės pakankamai skirtingos ir abi gali būti geromis pagal nuotaiką ar stilių 🙂 .

Gražvydės Norkienės megzta skarelė prie megztuko, siūlai – Schoppel-wolle Cotton Ball 2555 (Fuksija) su priderintais Noro siūlais.

Iš vasaros – į vasarą :)

2024-01-282023-09-12

Ruduo mezgimo padangėje yra labai turtingas laikas – dar džiaugiames vasariniais mezginiais (ir orai tam labai palankūs) ir jau planuojam šiltus ateinančiai žiemai. Dienoraštis, atspindėdamas šias tendencijas, pilnas tokios pat gausos – planuojam megztinius ir pledus ir dar džiaugiames vasaros derliumi.

Šios dienos įrašas kaip tik pastarajai daliai skirtas – dvi sesytes močiutė apnėrė tikra ta žodžio prasme nuo galvos iki kojų 🙂 ir visi užsuko kartu į MZ pasidžiaugti rezultatais. Mažoji, tiesa, labiau norėjo miego nei pozuoti 😉 , bet tėtis darė viską įmanoma ir neįmanoma, kad fotosesija įvyktų 🙂 . Kol mama rinkosi siūlus kraiteliui naujam šeimos nariui, kuris dar pakeliui, aš bandžiau pagauti pasipuošusias mergaites.

Pirmą kartą šeimyna apsilankė kartu su močiute ir siūlus draugiškai rinkosi visa kompanija – vyresnioji Dariia turėjo tvirtą savo nuomonę, kokių spalvų ji nori, tai nenuostabu, kad savo suknutei išsirinko pačių skaidriausių spalvų Schoppel-wolle medvilnės kamuoliuką, krašteliams prisiderinusią ryškią vienspalvę Safran rožinę.

Mažajai Solomiiai, kaip ir šiandien, taip ir tą dieną, labiau rūpėjo parduotuvėje esantys žaisliukai, nei siūlai ar būsimo suknutės, tai spalvas ir siūlus rinko mama su nersiančia močiute. Mergaičių mama juokėsi, kad jie labai gerai susitvarkė – jos mama mezga, o vyro mama neria, tai visi pilnai aprūpinti 🙂 .

Šeimyna lankėsi vasarą ir jai dar nepasibaigus močiutė spėjo papuošti abi seses – ir įmantrios suknutės nunertos, ir puošnios galvajuostės priderintos. Jei ši graži ukrainiečių šeimyna liktų Lietuvoje, labai greitai naujienas tektų pakuoti į spintos gilumą ir galvoti apie šiltesnį garderobą, bet šeima jau pakėlusi sparnus į Ispaniją, kur naujam kūdikėliui pati mama (šito darbo močiutėms perleisti ji kol kas neplanuoja) ruošia medvilninį kraitelį (abi sesės gimė žiemą ir jų pirmi drabužėliai visų pirma šilti 🙂 ) ir aš jo vaizdų labai laukiu, o sesėms naujos vasarinės suknutės bus pačios nešiojamiausios.

Tetianos Krupchinskos nertos suknytės ir galvajuostės anūkėms Dariiai ir Solomiiai. Vyresniosios Dariios komplektėlis nertas iš Schoppel-wolle Zauberball Crazy Staerke 4 2367 (Vasaros pasaka) kartu su Drops Safran 55, jaunėlės Solomiios komplektas nertas iš Isager Bomulin 41 ir 16.

Naujienos dvispalviu anglišku stulpeliu

2024-01-282023-09-11

Nei dvispalvis angliškas stulpelis, nei Stephen West modeliai (ypač pirmojo megztinio) nėra naujiena Daivos mezgimo repertuare, bet du šiandieniniai megztukai išskirtiniai – tai donkichotiškos misijos, kuri dar kitaip vadinasi “likučių sunaudojimas”, rezultatai 🙂 .

Aš ėmiausi kitos misijos – seklio Morkos, bandydama atsekti who is who, bet greitai lioviausi: ir sekėsi nekaip, ir prasmės gilios nepamačiau. Juk likučius mes visi turime unikalius ir savus, skiriasi tiek spalvos, tiek kiekiai, o dvispalvio angliško angliško stulpelio rašte skirtis gali net storiai. (Daivai skirtingi storiai sudera ir visuose kituose raštuose, bet čia jos tokia supergalia.)

Abu megztukai turi apjungiančios pilkos spalvos tinkliuką, užtai kitas siūlas – tai jau tikra laisvė papūgoms. Pilkas vis tiek viską suharmonizuos ir apjungs, o įvairiausios spalvos tarp jo suteiks mezginiui unikalumo bei spalvų. Tas pats veiks abejose pusėse – jungianti spalva dominuos ar kukliai slėpsis fone, savo darbą vis tiek ji atliks.

Antras megztukas be lengviau jau man atpažįstamų plonojo Edition 6.0 spalvų turi ir labai gražią tekstūriškai pynėtą apykaklę ir vienspalves rankoves.

O pagrindinė įrašo idėja yra pailiustruoti mintį, kad mezgime – kaip kulinarijoje. Gali skaityti receptą ir bėgti į parduotuvę visų reikiamų ingredientų, o gali atsidaryti šaldytuvą (spintelę, podėliuką) ir jau kurti iš to, kas yra lentynose. Pastarajam būdui reikia daugiau kūrybinių pastangų ir įkvėpimo, jis gali užimti daugiau laiko ir nebūtinai išeis iš pirmo karto, bet ir originalus bei labai asmeniškas rezultatas (ypač jei likučiai savi 😉 , tai ir medžiagos bus savos), o neretai ir nauji atradimai garantuoti 🙂 .

Šis paveikslėlis neturi alt atributo; jo failo pavadinimas yra IMG_0923-3-690x1024.jpg

Daivos Janavičienės megzti megztukai. Pirmojo modelis – “Askew me sweater“. Antrajame tarp pilkų eilučių šviečia kelios atpažįstamos (tikiuosi 😉 ) Edition 6.0 spalvos – 2442 (Trečia klasė), 2471 (Mineralų šaltinis), 2474 (Kaimynų sodas).

Ankstesni įrašai