Visas Van Goghas

Kai nebepamenu kokiame kontekste parduotuvėje paminėjau, kad gavau dovanų pledą, išgirdau: “Kokia neteisybė!”. Manau, teisingai supratau reakciją – juk galiu nusimegzti pati. Ir tikrai esu numezgus ne vieną, bet šitokį galėjo numegzti tik Dalia, tik jai galvoje visi aštuoni Van Gogh paveikslų motyvais dažyti Opal siūlai susidėliojo į trumpų eilių rombus ir įsirėmino spalvota I-cord juostele kaip aštuonių paveikslų koliažas. Ir sudėlioti rombai ne vienos Dalios idėjos valia: ji turėjo pradinį sumanymą, bet siūlai atkakliai nenorėjo juo sekti ir patys diktavo savus kelius (matyt stipri ir maištinga dailininko siela toliau veikia per visus jo kūrinius liečiančius dalykus), todėl reikėjo didelio jautrumo rasti su jais bendrą kalbą 🙂 .

Aš pati neteisybe gauto pledo niekaip nepavadinčiau ;). greičiau labai didele laime ir mano reakcija jį išpakavus buvo ne žodžiai – aš tiesiog kuriam laikui netekau amo. O kai atgavau, išsinešiau pledą į savo kiemą fotosesijai ir tik tvarkydama nuotraukas supratau, kad Dalia mane aprūpino ne tik labai išskirtine šiluma, pasirūpino, kad du mano mylimi menininkai visada būtų šalia ( turiu galvoje C. Monet kelnes prie Van Gogh pledo), ji realizavo dar vieną mano seną svajonę. Kažkada, vartydama Kaffe Fassett albumą su jo namų interjeru, susižavėjau spalvotais rombais išsklijuota siena ir svajojau kada nors iš tapetų pasidaryti savo namuose tokią popierinę mozaiką. Idėja manęs laukė, laukė, o nesulaukusi išėjo, gal net ir pas Dalią užsuko 😉 . Dabar turiu tą rombinę mozaiką sau ant kelių ♥.

Megztas pledas trumpomis eilėmis, kiekvienas rombiukas atskirai, pagal G. Hogbuffer kojinių “Broken Jack” modelį, veikti tikrai yra ką, mezgiau ne vieną tokią kojinių porą, galiu paliudyti. Tik pledo idėja man net į galvą neatėjo ir tai dar vienas akmenėlis į daržą, manančių, kad mezgančiam žmogui nieko megzti nereikia – pats gali. Pats deja, gali tik tai, ką gali, ir kiekvienas mes esame unikalūs savo galėjimuose. Gali būti, kad būtent mezgantis žmogus ir galės pilnai įvertinti gautą daiktą, žinodamas, kiek į jį visko sudėta, ir kad pats tokio pasidaryti… negali 🙂 .

Spalvos, kaip aš suprantu iš vaizdų, eina viena po kitos, labai gražiai per tuos rombus susijungdamos ir susiliedamos į vieningą paveikslą. Smalsuoliams – išvirkščioji (tokia pat graži 🙂 ) pusė ir subtilus užbaigimo kraštelis.

Dalios Liepuonienės megztas pledas iš visos Opal Van Gogh serijos, rombelių technika – “Broken Jack“.

Trys vietoj vienos ;)

Vaizdelį pirmoje nuotraukoje turbūt esame matę ne kartą pačiose įvairiausiose vietose – vieniša pamesta pirštinaitė laukia sugrįžtančio šeimininko ant suoliuko, palangės, tvoros ar tiesiog šaligatvio krašto. Kur prašapo tos violetinės riešinės antra pusė, jau neaišku, bet faktas kaip blynas – žiemą šąlančioms rankoms skubiai reikia naujų pakeitimui!

Mezgantys žmonės paprastai padūsauja dėl prarasto rankdarbio ir… greitai imasi virbalų su siūlais. Kas nemezga, graudžiai praneša blogą žinią mezgančiam. Ir tubūt nėra tokio mezgėjo, kuris neužkibtų ant vaiko, žiemą pametusio šiltas riešines, kabliuko. Net jei tas vaikas jau persirito į trečią dešimtį 😉 .

Užkibo ir Ieva, tik būdama labai neeilinė mezgėja, ji iš vienos likusios riešinės padarė… trijų komplektą. Kaip ji pati sakė, “pagal nuotaiką ar jos nebuvimą”.

Nebepamenu su kuo kažkada MZ kalbėjomės apie riešines – kodėl jos turi būti abi vienodos, juk apyrankių niekas dviejų tokių pačių ant abiejų rankų net negalvoja nešioti?

Ieva numezgė vieną riešinę su skylute nykščiui iš labai gražaus Kaffe Fassett sukurto Regia siūlo (jis man pačiai buvo didelis siurprizas, nes šis dizaineris garsėja savo spalvomis, o čia tik skirtingo pločio juodos ir violetinės juostelės), tai ji kaip ir atliepia tą užduotą violetinę temą. O antra žalia – nes vaikas mėgsta žalią spalvą. Iš vienspalvės islandiškos vilnos, bet stulpeliu, sukuriančiu vertikalias tekstūrines juosteles.

Pamesta viena pirštinė paprastai panaikina visą porą – ką su viena darysi? Ievos gi koncepcija ir tą likusią pavertė naudinga trijulės dalimi – visas gali dėvėti, kaip tik norisi, ant kurios nori rankos, su kuo nori suporavęs. Visos trys tarpusavyje tinka, visos dera, visos šildo. Ir labai smagiai atrodo. Ir net dar vieną pametęs (tuk tuk tuk į artimiausią medį), nesvarbu kurią, neliksi – tikra ta žodžio prasme – ant ledo 😉 .

Ievos Abraitytės megztos riešinės iš Regia Design line Stripe Collection” by Kaffe Fassett 03867 ir Istex Einband 1763.

Kepurė ir kaklašildis

Stephen West modeliai – toli gražu ne minimalizmo ar asketizmo garderobe pavyzdžiai. Atvirkščiai, juose gausu raštų, įmantrių tekstūrų ir visa tai dar įvairiomis spalvomis marginta. Tiems, kad myli spalvas ir ypač kenčia dėl jų (kartu su saule ir šiluma) stokos žiemą, jie yra nuostabi priemonė susikurti savomis rankomis tą spavų ir ornamentų šventę, kad kiekviena šalta diena taptų ne varginančiu išgyvenimu, o puikia proga išsitraukti visus gražiausius mezginius, kurie pakels nuotaiką (ir šilumą 😉 ) ne tik tau pačiam, bet ir visiems sutiktiems gatvėj 🙂 .

Kam baisu nerti į gilius maksimalizmo estetikos vandenis, pradėkite nuo aksesuarų ir šiandieninis įrašas tebūna jums šiltu įkvėpimu.

Savo kepurės ir kaklašildžio komplektui Laura pasirinko labai šiltas, jaukias, labiau gamtines, o ne švarias spektrines spalvas – jos atrodo natūralios ir būdamos pakankamai ryškios bei kontrastingos. Akivaizdu, derinta prie striukės ir… nagų ;))). Pagrindinis siūlas yra DK storio, todėl kartu naudojama plona alpakos vilna dėta dvigubai. Nes patiko spalva. O spalva šituose reikaluose yra vienas svarbiausių dalykų!

Kepurė megzta pagal gatavą receptą, o kaklašildžiui jį pritaikė pati Laura, dar pridėjusi vidinio sluoksnio iš pūkuotos alpakos su šilku idėją iš kito modelio. Kaklui ne tik bus labai miela ir jauku, dvigubas sluoksnis neleis vėjams bei šalčiui įsisukti už apykaklės.

Lauros Pašilytės megztas komplektas, siūlai – Drops Alpaca 7895, Drops Lima 2923, 0705, 0707, Drops Brushed Alpaca Silk 19; modelis – “Fantastitch Hat“.

Afrika moja Grenlandijai

Afrika moja Grenlandijai su laikina stotele Danijoje ir nuolatine – Lietuvoje 🙂 . Nėra geresnio ir greitesnio idėjų laidininko už kūrėjo minties vingius. Skirtingų Žemės rutulio kampelių tekstilė, gamta, spalvos ir ornamentai, įkvėpę danų dizainerę M. Isager perkurti pamatytas idėjas į nuostabaus grožio mezginius naujos knygos pavidalu dabar plinta po gausią mezgėjų bendruomenę ir daigindama naujus kūrinius 🙂 .

Ne visos idėjos taip greitai duoda vaisius, bet kai kurios, panašu, pateko į labai tinkamas rankas 😉 . Tik prieš Kalėdas išleista antroji M.Isager trilogijos “A Knitting Life” dalis, o sausiui dar tik įpusėjus Daiva jau turi du megztukus iš jos 🙂 .

Pirmasis, taip gražiai ir ryškiai sužibęs snieguoto Vilniaus peizažo fone, yra įkvėptas Afrikos SHOOWA tekstilės, kuriai skirta knyga yra visuomet po ranka Marianos darbinėje lentynoje. Šios šalies tekstilė jau seniai yra didelė ir sena dizainerės meilė, jos įkvėptiems modeliams skirta atskira knyga “Knitting out of Africa”, o 1999 metai Kopenhagos dizaino muziejuje suorganizuota jos darbų pagal Afrikos ornamentus paroda.

Naujoje knygoje išleistas ir Daivos jau numegztas modelis taip ir vadinasi – “Shoowa”. Originali Afrikos tekstilė pakliuvo patyrusios mezgimo dizainerės akiratin ir jai tuoj pat susidėliojo logiška technikų seka: entrelac, domino (arba modulinis mezgimas) ir zigzagai.

Originalus modelis laikosi ir originalios tekstilės spalvinės gamos, tik šiaurietiškai prislopintos – geltona su natūraliais rusvais ir pilkais atspalviais. Daiva, kurios įkvėpimo šaltinis buvo jau ne Afrika, o daniškas dizainas, nuėjo tolėliau, prisitaikydama jam savo spalvyną, nes spalvas ji myli, likučių nestokoja, o kadangi niekuomet dar joks siūlo storių skirtumas jai nebuvo stabdys, tai ir siūlus rinkosi iš visų gausių savo atsargų, ką imdama viengubą, ką sudėdama kartu prireikus. Pabaigoje jos laukė gana nemenkai darbo kaišiojant visus galiukus, bet kuri mezgėja kada dėl apdailos atsisakė savo idėjos?

Visą tariamą margumyną truputį apjungė vieno gamintojo spalvoti siūlai (Schoppel-wolle siūlus pagal jų spalvas turbūt ne aš viena atpažįstu 😉 ), bet pagrindiniai vienijantys žaidėjai buvo maži balti kvadratėliai, pabaigiantys kiekvieną skirtingų spalvų kvadratą ir tamsiai pilka vilnelė, iš kurios megztos rankovės ir krašteliai – ji kaip rėmas paveikslui suteikė struktūrą spalvotiems segmentams ir karkasą, o ir derinti tokį daiktą yra daug paprasčiau.

Daili detalė, susišaukianti su megztuko spalvomis – panašios tamsiai žalios spalvos pėdkelnės su vos vos matoma fuksine kojinių juostele. Taip pat įkomponuotos juodame – sijno ir batų – fone 🙂 .

Antras megztukas įkvėptas visai priešingo pirmajam planetos taško – Grenlandijos sniegynų. Sniegas šitoje fotosesijoje būtų tikęs labiau, bet Vilniaus orai turi savus planus 😉 .

Daiva ieškojo, ką šitam megztukui pridėjus prie turimo plono balsvo su juosvais taškeliais tvido ir iš visų vilnų išsirinko… plonytį vasarišką Trio siūlą. Pasiteisino idėja – patys matote! – idealiai. Abi spalvos (balsva vilnelė ir pudros rausvumo augalinis siūlas) kartu susijungė į labai gražų ir subtilų melanžą, super darniai žaidžiantį su pagrindiniu ledynų reljefą imituojančiu raštu.

Augalinis pluoštas suteikė megztiniui dailų kritimą ir švelnų blizgesį, kartu paversdamas rūbą tinkamą visiems sezonams – bus ir švelnus ir ne per šiltas (kas labai aktualu vasarą!). O kai tos šilumos pritrūks, į pagalbą ateis priderinta skara 🙂 .

Daivos Janavičienės megzti megztukai iš naujosios M.Isager knygos “A Knitting Life. Out into the World”. Pirmojo modelis – “SHOOWA“, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball100, Lace Ball 100, Edition 3.0 ir (arba) 6.0 (spalvas matote autorės nuotraukose). Antrasis megztas iš balsvo tvido kartu su Isager Trio 1 (Powder), modelis – “INUIT“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €