Herkaus ir Dominyko šalmukai

Jei šalmukai suaugusiems yra stiliaus ir mados dalykas, tai vaikiškoje spintoje jie pats patogiausias būdas užtikrinti šiltas mažojo ausis ir apsaugoti kaklą. Iš tokio realaus poreikio gimė šį rudenį naujas MZ modelis – “Ado šalmukas” ir man labai smagu, kad jis žiemą įgijo naujų vardų 🙂 .

Eglė, atėjusi rinktis siūlų šalmukui savo krikštasūniui, norėjo apžiūrėti visus variantus. Aš paslaugiai parodžiau tokio pat storio, kaip orginalo, siūlus, kurių nespėjau išbandyti 😉 . Eglė pasijuokė iš mano pastangų svetimom rankom darbus dirbti ir išsirinko du sport storio minkšutėlės merino vilnos variantus. Vieną, žalią Life Style – vienspalvį, kitą, Edition 3.0 – margą.

“Nauji “Mezgimo zonos” modeliai man visada būna įkvėpimo šaltinis juos išbandyti. Tobula, kai yra ir galimas gavėjas. Šį kartą mezgiau savo pusantrų metukų krikšto sūnui. Didysis rebusas – apsispręsti dėl dydžio. Visaip vaizduotėje matavau, svarsčiau ir pasirinkau 2.5 mm virbalus. Šalmukas gavosi nuostabiai gražus. Megzti buvo smagu, nes modelis turi daug mielų detalių. Tik gavosi labai lygiai kaip tik. Pasirodo, vaikai auga greičiau, nei atrodo. Ir tai visai ne bėda, nes tikiu, kad ateis ta diena, kai vaikiukas sulauks brolio ar sesės, ir šalmuko perėmėjo(-s), o dabar čiupau 3.00 mm virbalus ir naujas, didesnis šalmukas jau pakeliui.

Pirkdama dviejų spalvų siūlus, turbūt netyčia užprogramavau ir antro šalmuko mezgimą, nes pirmasis gavosi lygiai kaip tik, o maži vaikai auga valandom, o ne dienom. Antrajam ne tik padidinau virbalų storį, bet ir skraistelės daliai pridėjau 6 pirmyn-atgal eiles, kad būtų užtikrintai geras!

Bedovanojant antrąjį šalmuką paaiškėjo, kad vasarą megztos kojinytės jau per mažos, taigi projektas veja projektą – kojinytės pakeliui!“

Aušros šalmukas turi Dominyko vardą ir gimė jis taip pat iš rūpesčio, mat ji yra pagrindinė megzto anūkėlio garderobo kūrėja. Kaip ji sugebėjo suderinti skirtingo storio siūlus veido krašteliu ir pagrindinei šalmuko daliai, man yra paslaptis, bet čia ne vienintelė mezgėjiška Aušros paslaptis 😉 .

“Ado šalmukas” nebuvo pirma tokio pobūdžio kepurytė Aušros repertuare – prieš tai jos mažiukas jau buvo aprūpintas kitu šalmuku iš tos pačios merino vilnos 🙂 . Atkreipkite dėmesį ir į “Sophie Scarf” ant kakliuko: jei kam ir tinka visokie, tai jos Dominykui tik pati švelniausia – Cashmere Queen – versija 🙂 .

Pirmi du šalmukai megzti ir fotografuoti Eglės Lašinskienės su jos rašytomis pastabomis. Pirmasis megztas iš Schoppel-wolle Life Style 6080 (Žolė), antrasis – iš Edition 3.0 2266 (Kelrodis). Kiti du megzti ir fotografuoti Aušros Svarauskienės. Pirmojo šalmuko siūlai – WYS Bluefaced Leicester DK 864 (Miško karvelis) ir Istex Einband 1202, antrojo – Istex Kambgarn 968. Trijų pirmų kepurių modelis – “Ado šalmukas“, paskutinės – “Everyday Balaclava“.

Kepurės

Kepurės yra ir labai reikalingas daiktas, nes šiltos ir stilingos, ir labai geras nedidelis projektas – tiek pradėti draugystę su siūlais, tiek naują techniką įvaldyti, tiek neskausmingai įsitaisyti mielą dovaną ar padaryti pertraukėlę tarp didelių projektų.

Šiandieniniame įraše pabandžiau surinkti pagrindines stebimas tendencijas – kam matau perkant siūlus ir su kuo vėl ateinant 🙂 .

Labiausiai krentantis į akis dalykas išryškėjo su pastaruoju metu labai išaugusių jaunų mezgėjų būriu – daugelis pirmenybę teikia vąšeliui ir kepurės nėra jokia išimtis, greičiau atvirkščiai.

Pagrindiniai reikalavimai siūlams kepurėms svarbumo tvarka yra švelnumas, spalva ir šiluma, todėl merino vilna turi nedaug konkurentų 😉 . Milda savo kepurėje pasinaudojo plačiomis Schoppel-wolle Life style galimybėmis, kai tas pats siūlas yra tiek vienspalvis, tiek margintas, ir galima būti tikram, kad abu bus ideali pora 🙂 . Parinktas į kompaniją margas yra iš tos pačios mėlynos draugijos, kai kur net ta pati tamsi spalva įsipina, todėl dryžiukai gavosi labai subtilūs ir dailiai virpantys.

Jei pirmos kepurės techniką man nebuvo jokio vargo identifikuoti, tai mėlyna Agnės taip sėkmingai apsimetė anglišku stulpeliu, kad įtarimą man sukėlė tik sunaudotų siūlų kiekis – visa šimtagraminė Jensen sruoga, ir dar su moheriu! Vąšelis šitame rašte taip tobulai imituoja virbalus, net jais išgaunamą elastingumą, kas nėrimo technikai dažnai nėra būdinga. Tamprumas kepurėms yra tikrai ne paskutinės svarbos dalykas ir modelių kūrėjai apžaidžia vąšelį išnaudodami kryptį – visos trys šiandieninio įrašo kepurės nertos ne nuo krašto iki viršugalvio ar atvirkčiai, o skersai aplink galvą.

Pasirinkimą pirmiausia nulėmė spalva – Agnė norėjo būtent tokios intensyvios mėlynos. Ir derinys labai pasiteisino – nuotraukose sunku pagauti tą švytėjimo efektą, kuris ypatingai ryškus dienos šviesoje.

Nerta Danielės kepurė prasidėjo nuo žalių siūlų, kurie iš tiesų taip labai žali gal ir nėra, bet tikrai švelnūs ir buvo pirkti Vilniaus kepurei, iš kurių ji ir buvo suplanuota, bet pradžia pasirodė nepatogi ir komplikuota, todėl greitai virbalus pakeitė vąšelis ir taip sėkmingai pakeitė, kad Danielė nunėrė ne tik šitą kepurę savo draugui, bet ir dar glėbelį šeimos vyrams Kalėdoms, tik paliko jas be fotosesijos 😉 .

Dar viena ryški pastarojo meto tendencija – moherinis priedas. Ši tendencija taip globaliai apėmusi visus mezgamus dalykus, gal tik iki kojinių nenukeliavo (jei ir nukeliavo, tai ne masiškai), kad kepurių ji jokia mada negalėjo apeiti 🙂 .

Moheris pridėtas ir ką tik matytoje nertoje mėlynoje Agnės kepurėje, bet virbalais megztose kepurėse jis beveik vienvaldiškai karaliauja. Ir nenuostabu – iš to paties siūlo megzti daiktai yra plonesni nei nerti vąšeliu ir moheris suteikia mezginiui papildomos apimties, purumo ir puošnumo. Galima jį spalviškai suderinti su kitu tokiu pat siūlu (ir čia tikrai ne vienintelės Erikos megztos, off topic – atkreipkite dėmesį į jos megztą skarą iš islandiškos Plotulopi!),

o galima išgauti įvairius tapybiškus efektus žaidžiant atspalviais ir niuansais, juolab kad moheris išskirtinai dailiai prisitaiko bet kokiame derinyje. O dar jei pagrindinis siūlas yra neplokščias ir netolygus tvidas…

Storumo ir iš vieno Aran Tweed Angelės kepurei kaip ir užtektų, šilumos taip, bet tas mėlynas pūkas kraštelyje, kepurės viršugalvyje pereinantis į ne tokį pūkuotą žydrą siūlą su rausvu tvidu sukuria nepakartojamą efektą.

Labai man smagu, kad tikrai ne mažiau nei pusė visų Rosarios4 Terra kamuoliukų virto šią žiemą Vilniaus kepurėmis, tik sunku būdavo pagauti jas su fotoaparatu – šviesus laikas toks trumpas…

Pagavau jau temstant (vidury dienos!) Aušrą – kaip visų Viliaus kepurių atstovę 😉 .

Ji patenkinta šypsosi į ūsą – skeptiškai žiūrėjusi į siūlus, dabar turi mylimiausią kepurę. Tą vakarą, kai nusimezgė, vis ieškodavo progų išeiti į lauką, vyras nustebintas jos veiklumo – o viskas tam, kad būtų dar viena proga užsimauti naujieną 😉 .

Ir, žinoma, balaklavos ar šalmai, kaip juos bepavadinsi, karaliauja kepurių madose jau ne pirmus metus, tiek megztos, tiek nertos. Solveiga savąją mezgė dukrai iš plonos alpakos, su vaikučiu buvo suderinta spalva, o jau modelį mama bandymų kelių taip vykusiai sukonstravo pati 🙂 .

Pirmoji kepurė nerta Mildos Šiulytės pagal šią pamoką, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 4303 ir 2207. Mėlyna kepurė nerta Agnės Jurgelėnaitės iš Isager Jensen 44s kartu su Isager Silk Mohair 54, modelis – čia. Trečia, neįvykusi Vilniaus kepurė ;), nerta ir fotografuota Danielės Ačaitės. Nerta pagal šį video, siūlai – Rosarios4 Terra 03. Dvi ryškiaspalvės kepurės megztos Erikos Martinavičiūtės iš Drops Flora 28 ir 29 kartu su Drops Kid Silk 13 ir 49; modelis – “Stockholm Hat“. Melsvai rausva kepurė megzta Angelės iš Isager Aran Tweed (Rose) kartu su Isager Silk Mohair 13. Pilka kepurė megzta Aušros Grigelionienės iš Rosarios4 Terra 08, modelis – “Vilnius Hat“. Šalmukas megztas ir fotografuotas Solveigos Masteikaitės Siūlai – Drops Alpaca 9029.

Spalvų galia

“Mes esam spalva” – toks Schoppel-wolle moto pasitinka mus gamintojo puslapyje, kurio spalvingumas vizualiai paremia žodžius, apibūdinančius gamintojo filosofijos pagrindą. Rasime jame ir gana sudėtingų kelių margų spalvynų derinių, bet jei atidžiai pasižiūrėsime į pačius paveikiausius vaizdus, matysime, kad juose sudaromos sąlygos kuo efektingiau atsiskleisti kiekvienai spalvai – fonas nekonkuruoja, o tik pastiprina ir paryškina pagrindinį spalvinį akcentą.

Ryškūs gamintojo fotosesijų fonai bei priderinti rūbai – meninės išmonės priemonės, realybėje tam pačiam efektui pasiekti užtenka parinkti jai kuo neutralesnį anturažą ir daugelio pamėgta juoda spalva čia pataiko į dešimtuką. Taip, margas su margu sudaro gražų mozaikinį efektą, kurio didelė gerbėja esu pati, bet aš nemačiau ryškiau šviečiančių aksesuarų, kaip šios dienos įrašo herojės megztų ir dėvimų skarų. Ir tai turint galvoje, kad patys vieni nei melsvai rusvas, nei juodai baltas kamuoliukai net nėra ryškiaspalviai!

Tai, kad spalvos super nešiotojai tinka, aišku, vaidina tikrai ne paskutinę rolę, bet jos gebėjimas leisti vienam spalviniam deriniui groti pirmu smuiku, neperkraunant jo nei raštų vingrybėmis, nei konkuruojančiomis visos aprangos detalėmis vertas nukeltos skrybėlės.

Melsvai rusva skarelė megzta iš kampo, palaipsniui platinant, per viduriuką išlaikant tą patį akių skaičių – toks super vykęs šalikėlio ir skaros hibridas. Juodai balta skara – klasikinis trikampis su minimalistinėmis skylutėmis platinimo vietose, kurio lygių akių plotą subtiliai pagyvina (ir neleidžia skarai raitytis) ripso juostelės bei platesnis pabaigos kraštas. Nes geriausi dalykai yra dažnai taip sunkiai atrandamo paprastumo.

Magdos Grigonienės megztos skaros iš Schoppel-wolle Gradient 2257 (Vandens zona) ir 1508 (Šešėlis).

Kas liko nuo Van Gogho

Van Gogh, kaip ir Hundertwasser paveikslų motyvais dažyti Opal siūlai yra jų tikri bestseleriai ir pelnytai – kokio mezgančio žmogaus nesužavės toks mėgstamų paveikslų spalvų persikūnijimas į medžiagą kūrybai ir galimybė papildyti savo garderobą tikra ta žodžio prasme muziejiniais dalykais.

Jei naudoji tokius siūlus pagal jų pirminę paskirtį ir mezgi kojines vidutinio dydžio kojai, neišvengsi likučių ir tada turi galimybę iš jų sukurti naują spalvyną – nuotraukose matote, kaip dailiai Jolanta vienoje vyriškoje kojinių poroje į vieną kompaniją suvedė abu menininkus – Hundertwaserį su Van Goghu 🙂 .

O kai galiukų liko tiek, kad dviejų simetriškų daiktų nebepadarysi, teko pagalvoti, ką žmogus turi vieną, ne dvi. Aišku, galvą, ir aišku, kad galvai yra reikalinga graži kepurė 🙂 .

Jolantos Pupkės mezginiai ir kojinių nuotraukos. Siūlai – Opal Hundertwasser 2105, 1437 (gali būti ir dar kokie mano nesusekti numeriai) ir Opal Van Gogh 5437, 5431, 5433, 5435, 5432.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €