Jolanta ir bangelių raštas bei juodai baltas koloritas – toks jai būdingas derinys, kad savo gėdai aš ne iš karto pastebėjau, kad už stalo su mezginiu ji sėdi ne su visų apaikčiotu ir apdūsautu šalikėliu, o su nauja liemene.
Bangelės ir juodai baltas koloritas šį kartą iš kojininio Zauberball kamuoliuko ir juodo moherio, kuris kiek prislopina baltąją dalį, bet neužgožia švelnių spalvinių perėjimų.
Jolanta pasinaudojo Zauberball veidrodiniu spalvų išdėstymu kamuoliuke (jis skirtas dviems kojinėms, kurių norint panašių, reikia vieną megzti iš išorinio siūlo, kitą – iš vidinio), kad liemenė taip pat išlaikytų veidrodinę simetriją. Tik ji nevienoda – nugaroje iš juodo centro judama į šviesius šonus, o priekyje, atvirkščiai, šviesus centras tamsėja į šonus, paskui lengvai šviesėja ir užsibaigia banguotomis mini rankovytėmis. Šviesi priekinė dalis juodo moherio dėka nėra visai balta, tai balti marškinėliai po apačia sudaro lyg dar papildomą spalvinį sluoksnį nuo balsvo kraštelio į baltą centrą.
Dar vienas skirtumas: nugara lygi, o priekis banguotas – į siūlo padiktuotą kontrastų stilistiką.
Apačią “įrėmina” tamsus stulpelis, apykaklė megzta ripsu, kuris nesiriečia ir labai dailiai suformuoja tarsi švarkelio atvartus po marškinėliais. Priekio iškirpimą sudaro pagrindinio rašto – bangelių – kraštelis, kuris taip organiškai ir dailiai nukeliauja nuo apykaklės prie pabaigos sujungimo, kad žiūri ir atrodo, ne žmogus, o gamta sukūrė tokias natūralias ir tokias tobulas linijas.
Jolantos Vainutienės megzta liemenė iš Schoppel-wolle Zauberball 1508 kartu su Isager Silk Mohair 30.
Jolanta mėgsta subtilias spalvas – būtent spalvas, o ne beasmenius neutralius bež variantus ir Isager siūlų gamybos koncepcija jai labai tinka. Jau ir pačios vienos jų spalvos pakankamai išieškotos, turtingos ir tikrai nebanalios, bet galimybė derinti kelis nestorus siūlus sukuria išties neaprėpiamą lauką naujiems atspalviams, kurių sudedamąsias dalis ne taip lengva atspėti net tiems, kas Isager spalvyną visai neblogai pažįsta, ypač jei į žaidimą įsijungia moheris.
Moheris Jolantos megztuke subtilus, bet skambus ir švytintis, pridėtas prie melanžinio Alpaca 2 siūlo duoda nepaprastai gražų spalvinį efektą. Derinys nestoras, todėl net ir ripsu megztas megztukas neturi papildomos apimties, užtai šilumos pakankamai 😉 .
Megztukas neilgas, klasikinio reglano, patogiai susegamas, negilia apvalia apykakle. Užsegimo stulpelis labai meistriškai sujungia tokio pat storio pabaigos ir kaklo stulpelius, tuo pačiu stulpeliu pabaigtos ir rankovės. Dviejų labai skirtingai mezginį formuojančių raštų (ripso ir stulpelio) derinys suformuoja ir madingą megztuko formą. Apgalvotas ilgis – tiks ir prie kelnių, ir prie sijono.
Šiltas, bet nestoras, susegamas (=tinkamas sluoksniavimui), madingo silueto, subtilus ir pakankamai gerai prie visko derinamas, elegantiškai pūkuotas ir turtingos spalvos, pakankamai minimalistinis – skamba kaip labai universalaus rūbo receptas 🙂 .
Prie megztinio priderinta skarelė iš vieno margo vilnonio kamuoliuko su moheriu, bet Jolanta baiginėja dar vieną – lygiai to paties derinio kaip megztinis. Ir siūlų galiukų neliks, ir madingiausia tendencija (vienalytis garderobas) į spintą.
Šalia ant kavinės suolelio sėdinti kita Jolanta – ne šiaip palaiko draugiją. Dar viena premjera rytoj!
Jolantos Žilinskienės megztas megztukas iš Isager Alpaca 2 Sky kartu Isager Silk Mohair 69. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 6.0 2442 kartu su Isager Silk Mohair 62; modelis – “Sophie Scarf“.
Audimas MZ dienoraštyje yra labai retas paukštis, vąšelis – ne kažką dažnesnis, bet situacija po truputį keičiasi ir įvairovė vis labiau skverbiasi į šiuolaikinę tekstilę. Jokios lygiavos nereikia turbūt niekur ir niekam, bet man smagu buvo šiandien susekti, kad vakarykštis įrašas buvo skirtas virbalams, dieną prieš – vąšeliui, o šiandien – audimui.
Rankdarbių įvairovė yra nuostabus dalykas ne tik jais užsiimančiam žmogui, žadanti kuo daugiau galimybių pačioms įvairiausioms idėjoms įgyvendinti, ji yra taip pat ir puikus būdas naujai atsiskleisti įprastiems mezgimo siūlams. Neįprastiems taip pat, bet pamačiusi iš margų kojininių nuaustą skarą, aš jų tesiog neatpažinau 😉 . Antrą kartą buvo lengviau 🙂 – šiandien matote pratęsimą: margi siūlai sudrauginti su tokio pat storio ir sudėties vienspalviais.
Žalsvų margų Opal Regenwald XVIII likučiai nuo pirmosios skaros naujoje sudrauginti su labai gražia vienspalve žolės žalia. Tiesa, dabar ankstyvą pavasarį visą gamtą ryškiai nuspalvinusi gegužės žalia turi aitrų geltoną atspalvį, todėl skara šalia ką tik pabudusios žalumos atrodo šaltesnė.
Nauja skara taip pat nuausta ant rėmo, tik šį kartą su dvigubu siūlu, duodančiu labai gražią ir raiškią tekstūrą vienspalvėje dalyje ir dailų sumirgėjimą margojoje, kur trumpo siūlų dažymo žingsnio dėka ne kiekviena dviguba juostelė yra vienos spalvos. Kraštelis labai kruopščiai išlygintas stulpeliu be užmetimo ir, žinoma, kokia skara be kutukų? 🙂
Jolantos K. ant specialaus rėmo austa skara iš Opal Regenwald XVIII 11211 kartu su Opal uni 6-ply 7903.
Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai “Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.
Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.
Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelrymodelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!
Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).
Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje “Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.
Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.
Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…
Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau “megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .
Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai “Aukso sietelis”, modelis – “Opalite“, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
