Esu beveik tikra, kad ne aš viena vartau kulinarines knygas ne tikslių receptų, o įkvėpimo ieškodama. Ypač jei jos gražios ar istorijomis praturtintos. Kartais suveikia ir tiesiog receptų skaitymas, imi mintyse dėliotis savo skonius ir šaldytuvo bei spintelių turinį. Bet pagrindinę kibirkštį turbūt įžiebia net ne gražūs paveiksliukai ar smagūs pasakojimai, uždega tiesiog už viso to slypinti meilė maistui ir gaminimui.
Su mezgimo knygų modeliais turbūt dažnai nutinka taip, pavartai ir imi virbalus. Ir visai nebūtinai mezgi ką tiesiogiai iš matyto. Kažkokia paslėpta kūrybinė liepsnelė ima ir priartėjus persimeta tau ir jau nebeduoda ramybės…
Stephen West yra dizaineris – skaistus laužas. Ir čia kukliai išsireiškus ;). Gali nenorėti nei vieno jo modelio savo spintoje, gali daug kas atrodyti ekstravagantiškai ir labiau podiumui, ne gyvenimui skirta (taip tikrai nėra, jei ką 😉 ), bet sunku rasti žmogų, kuris tos ugnies nepaliestas išliktų.
Šitos skarelės, skirtos kalėdinėms dovanoms, yra taip netiesiogiai West’o įkvėptos. Ne jokio konkretaus modelio ar tikslaus nusižiūrėto rašto bei spalvų derinio, tiesiog jo fontanuojančio kūrybiškumo, spalvos jausmo, meilės mezgimui ir labai pozityvios energijos.
Ir pačios – tokios gražios, kad tik truputuką arčiau užsibūsit ir patys nepastebėsite, kaip galvoje ims rastis nauji modeliai, dėliotis spalvos ir stipriai stipriai niežtėti rankos, virbalų ar vąšelio beieškančios.
Laimos P. megztos skarelės. Pirmoji – prailgintas trikampis – megzta iš Zauberball 100 2249 (Arbatos ceremonija) kartu su XL Kleckse 2189(Mėtinis). Antroji skarelė megzta iš įspūdingojo XL Kleckse 2433 (Shin Kyo tiltas), modelis – „Arabian Nights„.
Neabejoju, visiems mezgantiems žmonėms smalsu iš arti pažiūrėti, kaip ir iš ko mes mezgėme savo šiltukus. Galime juos mėgti, galime nemėgti, nešioti ar ne, bet vieno dalyko nepaneigsi – mados bangos išmetė šį šiltą ir patogų daiktą į pačias viršūnes.
Pristatydama šių metų mainų idėją, užsiminiau, kad neturime normalaus ir aiškaus šito kaklo ir krūtinės aksesuaro vardo. Vadiname, kas kaip sugalvojame – ir šiltuku, ir kaklašildžiu, ir tiesiog kaklu. Lengva Jolantos ranka paleido į pasaulį dar vieną, kai ji eksperimentuodama, kaip padaryti tą „božemoj“, išbandė sugalvotą modelį pirmiausia ant savęs. Tik MZ aš sužinojau apie tokį rūbą, kaip joptvajukas, dabar jau turim ir božemoj ;).
Pradedam šiltų božemoj prisisatymą ta pačia tvarka, kokia jie buvo dovanojami.
Aš amerikų neatradinėjau ir išsitraukiau kaip seną patikrintą receptą mylimus Stephen West modelius. Šis, pirmasis, Askews me Dickey, yra mano labai mėgiamas ir ne kartą megztas. Vilmai išrinkau nedidelį kontrastą turinčius švelniausius siūlus (Schoppel-wolle Cashmere Queen 9220m ir 7873). Ir viskas kaip ir tiko – ir neryšku, ir į akis nekrenta, ir minkštas siūlas lengvai drapiruojasi nesudarydamas jokių nepatogių bei dramatiškų reljefų, tiks ir po uždara striuke ar paltu, ir vienas į lauką išbėgti. Bet kaži kas man į ausį visai kitą istoriją šnibždėjo…
Vilma yra labai kukli ir jos garderobas niekada akių nerėžiantis, bet ji yra nepaprastai graži ir ryški pati iš savęs. Todėl megzdama kuklų ir lyg prie jos spintos pritaikytą daiktą, aš tuo pačiu nusižiūrėjau visai kitą modelį, Building Blocks Dickey, su kuriuo įsivaizdavau Vilmą kaip Egipto karalienę. Spalvas parinkau apie Vilmos skonį galvodama iš labai nuosaikiai pilkai bei rudai dažytos portugališkos vilnos Amalia lentynos (1, 7, 11, 15, 17), pridėjusi pilką merininę naujieną Terra (08), dramatizmą ir puošnumą siekdama išgauti tik iš toninio kontrasto.
Ar naudojo Vilma kokį modelį megzdama kakliuką Sigitai, nežinau, jei taip, ji, tikiuosi, parašys komentaruose, bet konstrukcija matoma ir iš nuotraukos – megztas skersai trumpomis eilėmis suformuotas praplatinimas, kurį gražiai užbaigia pynių raštas. Siūlai – Noro Flower Bed 37.
Sigita mezgė man šiltuką iš Drops Merino Extra fine 8 ir 43, modeliui įkvėpimo šaltiniu tapo ši Brooklyn Tweed liemenė.
Sigitai norėjosi didesnio kaklo, bet man šis tinka idealiai, didesnio aš pati neturiu ;), tai džiaugiuosi, kad rezultatas toks :)).
Dalia Virginijai mezgė tą patį MANO modelį (Askews me Dickey) iš Schoppel-wolle Alb Lino 9093 ir Noro Flower Bed 1319, nors buvo bandymų ir su Isager Tweed Charcoal, bet vilna su linu juosvų dvikovą laimėjo, savo tvirtumu, spėju.
Virginija pasikalbėjusi su Dalia, kuris jos modelis šiai gražiausias, sužinojo, kad Dalia iki šiol negali užmiršti Virginijos Inspira Cowl interpretacijos. Tai šiais metais Dalia turi savo :).
Gerų ir išvirkščių akių originalo stulpelius Virginija laisvai keitė tarpais savo mylimais žakardo raštais iš pačių įvairiausių siūlų, tarp jų jos mylimo Rowan Felted Tweed 177, 173, 195 ir prašmatnaus Noro Silk Garden Sock gabalėliai.
Jolanta savo kaklą Gitanai mezgė iš Schoppel-wolle Cashmere Queen 1065, priderindama jį prie margo Gradient 2402 (Aldebaranas).
Gitana šventės metu dirbo, tai parnešiau jai dovaną beveik iki pat jos darbo ;), tai yra, savo namų, ir ji atėjo šviesiu metu su savo nuostabiais palydovais dovanos pasiimti. Mes greitai nusifotografavom kieme, tik paskui Gitana išsiaiškino, atidžiau mezginį apžiūrėjusi, kad ne taip papozavo ekspromtu (o tai buvo tikrai greitas ekspromtas, nes pati pirma rimto šaltuko diena!), bet net dar ir neapsivilktas kaklas jau pretendavo į vieningą komplektą su Gitanos pirštinėmis ir megztiniu po paltu :).
Gitana numezgė Vilmai šiltuką iš Isager Highland Wool (Chili) kartu su Schoppel-wolle XL Kleckse 2430 (Zen šventykla), modelis – „Terrazzo Neck„.
Vilma savo kurtam brioche technika šiltukui Joanai parinko margą WYS Croft (757) siūlą kartu su Rosarios4 Amalia 23.
Joana kaklašildį Rimutei mezgė savo mėgstama modulinio mezgimo technika, keisdama kvadratėlių dydį ji formavo platėjimą. Ir mezgančių smalsumui – „juodraštinė“ versija. Tas pats mezgimo būdas, tik nebe kvadratėliai, o bangelės :). Siūlai – Special Merino Lace 4.
Gražvydė mezgė Jolantai šiltuką savo firminiais nukeltų akių raštais, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 5171M ir Jardim 33.
Lygiai tą pačią švelnutę merino vilną Life Style (tik kitos, 5171M spalvos 😉 ) Jolanta išsirinko ir Gražvydei megztam šiltukui (nenuostabu, juk abi prie tos pačios lentynos stovėjo 🙂 ), o prie melsvo siūlo pridėjo priderintų spalvų Lace Ball 100 2436 (kvapnusis lipikas). Modelis pačios kurtas ir ant savęs išbandytas prieš mezgant tą božemoj dovanai :).
Šiltukai valdo šį šaltąjį sezoną, tikiuosi, sulauksim daugiau versijų, pasirodykit! Ir gal dar naujų vardų ;).
Du skirtingų spalvų šimtagraminiai švelniausios merino vilnos kamuoliukai Jolantos rankose virto dviem srauniais upeliukais – maloniai gulančiais ant kaklo ir ne tik šildančiais, bet ir suteikiantys savą nuotaiką bei labai efektingą akcentą visam garderobui.
Iki šiol maniau, kad Baktusas yra išradingumo viršūnė, ką gali padaryti iš 400 metrų nestoro siūlo, bet šitos Jolantos bangos (360 akių!!) gerokai paklibino mano favorito sosto pamatus ;). Smulkios siauros bangelės tradicine šalikų mezgimo kryptimi – jokia naujiena, bet pasuktos 90 laipsnių kampu ir stipriai išdidintos, jos tradicinį raštą demonstruoja visai kitoje – ir labai originalioje! – šviesoje.
Raudonas rankomis dažytas XL Kleckse kamuoliukas, išsirinktas dėl spalvos ir švelnumo, nubangavo tapybiškom juostoms, dailiom trūkstančiom linijom su gyvais tamsesnio raudonio šešėliais.
Kita to paties rašto versija – iš vienos juodai-baltos Zauber Perlen apyrankės. Ir šalikėlis, ir žabo, ir dailus akcentas ant tamsaus (ar balto) rūbo po juo. Ir tikra kūrybos magija – nusiperki tik apyrankę, o sukuri iš jos ilgą prašmatnų vėrinį!
Jolantos Vainutienės megzti šalikėliai. Pirmasis megztas iš XL Kleckse 2182, antrasis – iš Zauber Perlen 2417 (Bosas)
Mano mėlynoje liemenėje centriniai pynių rombai buvo tik bendro rašto dalis, tikrai rinkausi modelį ne dėl jų vienų, bet Dalia būtent juos pirmoji užfiksavo – ko aš mezgu tokį patį raštą, kaip ji savo suknelėje (mano nematytoje, jei ką, bet visi žinom, kad idėjos sklando ore 😉 ).
Būtent tie patys pynėti rombai užkliuvo ir Jolantai ir ji, priderinusi nusipirktą Shin-Kyo tilto kamuoliuką dėl gražumo, nėrė į pačias gelmes – tos kas akį besikeičiančios pynės dengia visą jos naujo megztuko plotą!
Rašto dėka plonas Alpaca 2 siūlas tampa visai ne toks ir plonas, dvigubas, jei jau visai atvirai, o perkryžiuotos akys suteikia ir papildomą formą šiaip į tįsumą linkusiam alpakos pluoštui.
Vidutinio tamsumo pilka spalva tampa nuostabiu fonu margiems krašteliams, kurie dar papildomai, kaip gražų paspartu, turi šalia juodas ir tamsiai pilkas juosteles.
Rankovių nuotraukos idealiai iliustruoja tai, apie ką kalbėjau vakar – kai mezgi margus siūlus pirmyn – atgal, siūlės vietoje spalvos nesueina. Ir kur kitu atveju būtų dryžuotas rankogalis, čia – abstrakčios tapybos šedevras!
Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš Isager Alpaca 2 E3S ir XL Kleckse 2433 (Shin-Kyo tiltas).
