Zen šventykla

Šiandieninis įrašas galėtų atnaujinti bežodžių penktadienių tradiciją, jei tik man nemagėtų papasakoti truputį šios nuostabios suknelės atsiradimo užkulisių 😉 .

Regina kruopščiai apgalvoja savo mezginius: megzti bet ką iš bet ko – ne jos stilius. Apgalvojamas modelis, priderinami siūlai… Tas paruošiamas darbas nukėlė ir suknelės pradžią – mat jai norėjosi rankomis dažytų stebuklingų Schoppel-wolle kamuoliukų, pasirinktas raudonų atspalvių turtingas spalvynas „Zen šventykla” ir tos šventyklos reikėjo būtinai grynos merino vilnos pavidalu, be jokios sintetikos. Ji buvo dar dažoma (sandėlyje nebuvo ką užsakyti) ir ilgai keliavo į MZ, bet kai turi viziją, tai laukimas tampa kaip ir projekto dalimi 😉 .

Prie idėjos nusimegzti suknelę šliejosi ir kitas – edukacinis – projektas. Kursuose tobulai įvaldžiusi statytos rankovės mezgimą nuo viršaus Regina planavo kitą mezginį megzti kartu su drauge – tai turėjo būti suknelės. Ir pati pasikartos, ir kitą išmokys (kas yra ko nors ką nors mokęs puikiai žino, kaip tvirtai tokiu būdu įsisavina medžiagą pats mokytojas). Tik draugė ėmė ir pasuko į šoną kitų projektų paviliota, ir Regina viena ėmėsi savo didžiojo darbo. Iš plono (fingering vulgaris) siūlo, kad ir kokio stebuklingo gražumo, veiklos čia buvo ohoho. Kodėl aš apie tai pasakoju? Nes dabar kitą mezginį statytomis rankovėmis jos jau megs dviese – jei abstrakčią idėją megzti sunkiai (iš tiesų tai ne, bet visada sunku tas, ką darai pirmą kartą), neįprastai ir nauju būdu draugė ir galėjo paignoruoti, tai tokio mezginio – jau nebe 😉 . Regina nusipirko siūlus pavasariniam megztukui, draugė megs suknelę iš ją sužavėjusio Noro siūlo (ką aš sakiau – Noro niekada nesibaigia 😉 ).

Nuotraukos, tikiuosi, pakankamai iškalbingos pačios – super tinkantis ir efektingas siūlas stipriai traukia akį, bet negaliu susilaikyti dar kartą nepasigėrėjus formos modeliavimu. Jūs tik pasižiūrėkite, vien jau kaip įstatytos rankovės – LEDAS!

Reginos M. megzta suknutė iš Schoppel-wolle XL Kleckse 2430 (Zen šventykla).