Šiltukų paradas

Neabejoju, visiems mezgantiems žmonėms smalsu iš arti pažiūrėti, kaip ir iš ko mes mezgėme savo šiltukus. Galime juos mėgti, galime nemėgti, nešioti ar ne, bet vieno dalyko nepaneigsi – mados bangos išmetė šį šiltą ir patogų daiktą į pačias viršūnes.

Pristatydama šių metų mainų idėją, užsiminiau, kad neturime normalaus ir aiškaus šito kaklo ir krūtinės aksesuaro vardo. Vadiname, kas kaip sugalvojame – ir šiltuku, ir kaklašildžiu, ir tiesiog kaklu. Lengva Jolantos ranka paleido į pasaulį dar vieną, kai ji eksperimentuodama, kaip padaryti tą “božemoj”, išbandė sugalvotą modelį pirmiausia ant savęs. Tik MZ aš sužinojau apie tokį rūbą, kaip joptvajukas, dabar jau turim ir božemoj ;).

Pradedam šiltų božemoj prisisatymą ta pačia tvarka, kokia jie buvo dovanojami.

Aš amerikų neatradinėjau ir išsitraukiau kaip seną patikrintą receptą mylimus Stephen West modelius. Šis, pirmasis, Askews me Dickey, yra mano labai mėgiamas ir ne kartą megztas. Vilmai išrinkau nedidelį kontrastą turinčius švelniausius siūlus (Schoppel-wolle Cashmere Queen 9220m ir 7873). Ir viskas kaip ir tiko – ir neryšku, ir į akis nekrenta, ir minkštas siūlas lengvai drapiruojasi nesudarydamas jokių nepatogių bei dramatiškų reljefų, tiks ir po uždara striuke ar paltu, ir vienas į lauką išbėgti. Bet kaži kas man į ausį visai kitą istoriją šnibždėjo…

Vilma yra labai kukli ir jos garderobas niekada akių nerėžiantis, bet ji yra nepaprastai graži ir ryški pati iš savęs. Todėl megzdama kuklų ir lyg prie jos spintos pritaikytą daiktą, aš tuo pačiu nusižiūrėjau visai kitą modelį, Building Blocks Dickey, su kuriuo įsivaizdavau Vilmą kaip Egipto karalienę. Spalvas parinkau apie Vilmos skonį galvodama iš labai nuosaikiai pilkai bei rudai dažytos portugališkos vilnos Amalia lentynos (1, 7, 11, 15, 17), pridėjusi pilką merininę naujieną Terra (08), dramatizmą ir puošnumą siekdama išgauti tik iš toninio kontrasto.

Ar naudojo Vilma kokį modelį megzdama kakliuką Sigitai, nežinau, jei taip, ji, tikiuosi, parašys komentaruose, bet konstrukcija matoma ir iš nuotraukos – megztas skersai trumpomis eilėmis suformuotas praplatinimas, kurį gražiai užbaigia pynių raštas. Siūlai – Noro Flower Bed 37.

Sigita mezgė man šiltuką iš Drops Merino Extra fine 8 ir 43, modeliui įkvėpimo šaltiniu tapo ši Brooklyn Tweed liemenė.

Sigitai norėjosi didesnio kaklo, bet man šis tinka idealiai, didesnio aš pati neturiu ;), tai džiaugiuosi, kad rezultatas toks :)).

Dalia Virginijai mezgė tą patį MANO modelį (Askews me Dickey) iš Schoppel-wolle Alb Lino 9093 ir Noro Flower Bed 1319, nors buvo bandymų ir su Isager Tweed Charcoal, bet vilna su linu juosvų dvikovą laimėjo, savo tvirtumu, spėju.

Virginija pasikalbėjusi su Dalia, kuris jos modelis šiai gražiausias, sužinojo, kad Dalia iki šiol negali užmiršti Virginijos Inspira Cowl interpretacijos. Tai šiais metais Dalia turi savo :).

Gerų ir išvirkščių akių originalo stulpelius Virginija laisvai keitė tarpais savo mylimais žakardo raštais iš pačių įvairiausių siūlų, tarp jų jos mylimo Rowan Felted Tweed 177, 173, 195 ir prašmatnaus Noro Silk Garden Sock gabalėliai.

Jolanta savo kaklą Gitanai mezgė iš Schoppel-wolle Cashmere Queen 1065, priderindama jį prie margo Gradient 2402 (Aldebaranas).

Gitana šventės metu dirbo, tai parnešiau jai dovaną beveik iki pat jos darbo ;), tai yra, savo namų, ir ji atėjo šviesiu metu su savo nuostabiais palydovais dovanos pasiimti. Mes greitai nusifotografavom kieme, tik paskui Gitana išsiaiškino, atidžiau mezginį apžiūrėjusi, kad ne taip papozavo ekspromtu (o tai buvo tikrai greitas ekspromtas, nes pati pirma rimto šaltuko diena!), bet net dar ir neapsivilktas kaklas jau pretendavo į vieningą komplektą su Gitanos pirštinėmis ir megztiniu po paltu :).

Gitana numezgė Vilmai šiltuką iš Isager Highland Wool (Chili) kartu su Schoppel-wolle XL Kleckse 2430 (Zen šventykla), modelis – “Terrazzo Neck“.

Vilma savo kurtam brioche technika šiltukui Joanai parinko margą WYS Croft (757) siūlą kartu su Rosarios4 Amalia 23.

Joana kaklašildį Rimutei mezgė savo mėgstama modulinio mezgimo technika, keisdama kvadratėlių dydį ji formavo platėjimą. Ir mezgančių smalsumui – “juodraštinė” versija. Tas pats mezgimo būdas, tik nebe kvadratėliai, o bangelės :). Siūlai – Special Merino Lace 4.

Rimutė Jolantos kaklašildžiui įvaldė sudėtingą dvispalvio angliško stulpelio techniką, modelį, tikiuosi, pati išduos komentaruose :), siūlai – pats švelnumas, aka Schoppel-wolle Cashmere Queen 7130, 7181.

Gražvydė mezgė Jolantai šiltuką savo firminiais nukeltų akių raštais, siūlai – Schoppel-wolle Life Style 5171M ir Jardim 33.

Lygiai tą pačią švelnutę merino vilną Life Style (tik kitos, 5171M spalvos 😉 ) Jolanta išsirinko ir Gražvydei megztam šiltukui (nenuostabu, juk abi prie tos pačios lentynos stovėjo 🙂 ), o prie melsvo siūlo pridėjo priderintų spalvų Lace Ball 100 2436 (kvapnusis lipikas). Modelis pačios kurtas ir ant savęs išbandytas prieš mezgant tą božemoj dovanai :).

Šiltukai valdo šį šaltąjį sezoną, tikiuosi, sulauksim daugiau versijų, pasirodykit! Ir gal dar naujų vardų ;).

Kolekcijos tęsinys

Ką aš sakiau – idėjos įtraukia! Langelių iš nukeltų akių ir gerų bei išvirkščių akių kombinacijos stipriai laiko Rūtos vaizduotę savo gniaužtuose :).

Pradėjusi nuo vienspalvės versijos sau, megztinyje bičiulei Rūta įvedė papildomą, bet giminingą spalvą, marčių megztiniuose į kraštelius jau įsipaišo spalvotas Noro siūlas, kuris šiandieniniame megztinyje užima nebe pagalbinę, o lygiavertę (bent jau matematiškai skaičiuojant) poziciją šalia vienspalvio pilko tvido.

Tas pilkas tvidas parinktas neatsitiktinai – lengvi spalviniai intarpėliai bei nelygi tekstūra tobulai susišaukia su spalvotu siūlu ir savo sudėtimi, ir labai panašia siūlo sandara, o neutrali spalva dar labiau pabrėžia ir pagarsina ir taip jau ne pačius tyliausius japoniškus spalvynus.

Megztinis neiškrenta iš visos kolekcijos savo raštais ir koncepcija, bet kartu jis yra savarankiška asmenybė su savo spalvomis ir vingiais. Spalvų jis turi daugiausia ir jos labai gražiai sudėliotos taip, kad pabrėžtų siaurėjančią liemens dalį, o ilgai spalvotai pabaigai moja tokie pat ilgi ir spalvoti rankogaliai. Labai ilgi :). Ir tokie pat raiškūs.

Rūtos Juzėnienės megztas megztinis ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Winter Gray) ir Noro Flower Bed 1395, 1389,

Rūtos kompanija

Rūta nusiteikusi rimtai – sukurta ne šiaip kokia aksesuarų, rimtų megztinių kolekcija visoms šeimos moterims.

Pirma bandomoji kregždė sau, tai marčios jau galėjo rinktis spalvas ir modelį ant savęs prisimatuoti :).

Abu megztiniai megzti iš vidutinio storio labai lygios ir gražios prancūziškos vilnos – toks apvalus neplonas siūlas yra pati vaisingiausia dirva tekstūriniams raštams skleistis.

Tas raiškus langelių raštas vienija visus tris megztinius, kaip ir siluetas, kurį labai sėkmingai galima platinti, siaurinti, ilginti ar kitaip keisti pagal būsimos nešiotojos norus.

Skiriasi kaklai ir rankogaliai – savo geltoname megztuke Rūta juos darė iš tų pačių langelių, o marčioms pritaikė kito mezginio atradimus – vertikalias nukeltų akių juosteles tarp horizontalių tesktūrinių dryželių. Įsijungė ir spalva, kurios horizontalūs intarpai pasislepia po išvirkščių akių rumbeliais, šviečia tik nukeltų akių vertikalės. Subtiliai ir neperkrautai – margasis Noro siūlas čia veikia kaip tinkami prieskoniai, ne pagrindinis patiekalas. Megztiniai kaip ir vienspalviai, tik su mažais akcentėliais – kaip papuošalais :).

Akcentėliai tie niekaip nesuardo bendro vieningo trijų megztinių vaizdo: akivaizdu, kad mes visos – viena komanda!

Rūtos Juzėnienės megzti megztukai marčioms ir nuotraukos kartu su sūnumi Luku. Abu megzti iš Bergere de France Berlaine, skiriasi tik spalvos: pirmojo – Anemone, antrojo – Lilac. Spalvoti akcentai – Noro Flower Bed.

Beveik vienspalvis Noras

Šis turtingu rudens derliumi kvepiantis Dovilės megztukas pratęsia atsisveikinimo su kai kuriais MZ lentynas paliekančiais siūlais seriją. Labai ypatingais siūlais, tikrai išskirtiniais tiek savo spalvomis, tiek pačiu siūlo suverpimu, traukiantis visų akis ir ne vieną pakabinęs ant savo kabliuko …;) Taip, kalba eina apie japoniškus Noro siūlus, o konkrečiau, apie pačius populiariausius Flower Bed, kuriuose turbūt pilniausiai atsispindi šio gamintojo braižas – tiek jų sudėtyje, tiek pačioje siūlo struktūroje, tiek ypatingai jautriai sukurtame spalvų perėjime ir be galo turtingoje paletėje, o ir vidutinis siūlo storis darė jį vienu universaliausių.

Vienintelis niuansas – ypatingi spalvų deriniai traukė visų akis, bet toli gražu ne kiekvienas gerai jausdavosi tokiame ryškiame kailyje – kaip viena mezgėja juokėsi, jei nori, kad į tave šiandien gatvėje neatsisukinėtų, Noro rūbo geriau nesirengti ;). Todėl nauja pusiau vienspalvių Flower Bed siūlų kolekcija buvo sutikta ovacijomis. nes siūlas išsaugojo savo charakterį, savo unikalumą ir spalvos turtingumą, tuo pat metu persiorientavęs iš spalvinių kontrastų į toninius, jis pritiko daug platesnei projektų skalei. Ant tokio pusiau vienspalvio gerai matėsi raštas ir jį buvo gerokai lengviau pritaikyti prie visų progų bei kitos spintos dalies.

Dovilė su raštais nepersistengė – pagrindui pasiliko santūrų klasikinį ripsą, kuris išdykėliškai susibanguoja kišenių, kaklo ir užsegimo krašteliuse. Tik tiek, bet tas tik tiek taip į patį viduriuką pataikytas, kad megztukas atrodo kaip tos pačios rudeninės gamtos dalis – paprastas ir stebuklingas tuo pat metu :).

Dovilės Žydelienės megztas megztukas ir nuotraukos, siūlai – Noro Flower Bed 20, sagos – Union Knopf.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €