Antra dalis. Medvilninė ir kalėdinė :).
Savo naujam medvilniniam megztukui spalvų Jolanta (kairėje :)) gal ir nesirinko kartu su visa chebra Kristinai į orą paleidus mezginio prie kaukės virusą, bet spalvos taip susišaukė su visa krūva tos idėjos įsikūnijimų, o svarbiausia – su nešiojama kauke, kad sunku man atsietai nuo tos vasarinės istorijos dabar į jį pažiūrėti. Idėja beje, dabar, įsigaliojus reikalavimui nešioti tik medicinines kaukes, dar aktualesnė – jei seniau kaukes galėdavome derinti prie rūbų, dabar liko tik atvirkštinis kelias… 😉
Dvi margos medvilnės sruogas Jolanta kaip visada labai originaliai apžaidė. Megztukas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo melsvas kaip kaukė, atidžiau įsižiūrėję pamatysite nevienodus žalsvai melsvus intarpus tarp melsvai baltų dryželių (kokiais burtais apačioje jie tokie vienodi, neišklausiau ;( ). Labai madingo silueto – trumpas, plačiomis rankovėmis. Ir gana atviru kaklu, kas vasariniam rūbui yra tinkamas dalykas, bet juo rengiantis vėlyvą rudenį – ne visai 😉 .
Jolanta pasidairė namuose, kuo tą kaklą galėtų pridengti ir paaiškėjo, kad labiausiai tinkantis daiktas yra kaklašildis, numegztas eksperimentuojant būsimų kalėdinių mainų tema.
Kaklašildis, numegztas bandymui norint suprasti, kas tai per daiktas, su kuo jis valgomas ir kaip padaromas, iš pirmų po ranka pasitaikiusių siūlų, kad ilgai ieškoti nieko nereikėtų. Ir sutapk man taip, kad tie pirmi po ranka pakliuvę siūlai buvo švelnus merinas lyg tyčia tokių spalvų, kad prie naujo megztuko vieningą komplektą sudarytų. Aš atsitiktinumas ir taip nelabai tikiu, bet jei tikėčiau, šiandien šis tikėjimas būtų galutinai ištirpęs kaip paskutinis sniegas pavasarį.
Jolantos Vainutienės megztas megztukas ir kaklo šiltukas. Megztinis megztas iš Rosarios4 For Nature print 119 ir 121, kaklo šiltukas – iš Drops Baby merino 22, 20, 24.