“Atėjo laikas” ir “Mezginiai tarpuose mezgimų” – taip Židronė pavadino šiuos abu savo projektus ir tie du trumpi sakiniai idealiai lakoniškai nusako situaciją.

Megztiems pašluostukams pas mus tikrai turėjo ateiti laikas. Ilgas laikas, kai mezgimas buvo būtinybė ir gana sudėtingas reikalas (turiu galvoje medžiagas), todėl mezgama buvo tai, kas reikalinga ir ko negalėjai nusipirkti, o įvairių pašluostukų, rankšluostukų jei anksčiau nebuvo, kaip ir viso kito, tai dabar to gėrio yra ne tik labai daug, bet ir labai pigiai. Ir turėjo praeiti nemažai gyvenimo tame pertekliuje, kad pradėtume mąstyti apie tai, iš ko, kieno ir kaip visas kalnas pigių prekių atsiranda. Ir kur jos keliauja toliau panaudotos ir ar mes tikrai norime po savęs palikti tiek daug šiukšlių sunaudotų daiktų pavidalu. Megzti rankšluostukai, pašluostukai, indų plovimo skudurėliai yra tikra ekonominė nesąmonė, turint galvoje, kiek į tai įdėta laiko, darbo ir medžiagos galų gale, bet kartu tai yra stebuklingas būdas išsaugoti savo žemę, rankų darbo vertę bei savo gyvenimo unikalumą. Mes kuriame savo namus investuodami į juos savo laiką, savo mintis, savo skonį. Nei vieno rankomis padaryto daikto neišmesi lengva ranka kaip pigaus pirkto, jie bus skalbiami, prižiūrimi, greičiausiai adomi ir taisomi. Investuodami savo laiką mes renkamės geras medžiagas ir tai dažniausiai yra prabangūs natūralūs pluoštai. Jei sintetinės kempinytės naudojamos neskaičiuojant ir negalvojant, tai tokie megzti pašluostukai yra tikri brangakmeniai labai unifikuotame šiuolaikiniame pasaulyje.

Kitas niuansas labiau liečia mezgančius žmones. Tai iš tiesų yra idealus projektas tarp rimtų mezginių, puikus pasiimti kelionę, išbandyti naują siūlą ar naują raštą. Tai ir puiki nelabai sudėtinga dovana artimam žmogui įkurtuvių ar Kalėdų proga – kaip atsvara pigių ir vienadienių blizgučių kalnams.

Ir tai jokiu būdu nėra tik konceptualus, bet ir labai praktiškas dalykas. Židronės neišsiklausiau, kaip jie naudojasi buityje, bet Daumantė, gavusi per mūsų kalėdinius mainus iš Jurgitos pašluostuką iš tokios pat dryžuotos medvilnės, negailėjo jam pagyrų – naudojamas, trinamas, sugeria idealiai, nuolat skalbiamas ir atrodo kaip naujas. Todėl jai megzti rankšluostuką duonai kildinti jau buvo labai suprantamas tolimesnis žingsnis 🙂 . Bandom?

Židronės Stankevičienės megzti pašluostukai ir nuuotraukos. Pirmasis megztas iš Drops Muscat 11, antrasis megztas iš Rowan Purelife Revive 466, abiejų modelis – “Farmhouse Dishtowels“.