Archyvas 2024

Sabai top

Dalia vieną savo megztuką yra pavadinusi V. Palčinskaitės žodžiais “Aš vejuosi vasarą”. Šie žodžiai galėtų labai sėkmingai būti ir mano viso šio sezono mezgimo moto. Tiek metų ignoravusi vasarinius mezginius, aš, toks jausmas, lyg atsibudau iš gilaus, ilgai trukusio žiemos miego ir pagaliau supratau, kad daug smagiau vasarą vilkėti savo megzta palaidine nei kokia eiline maike iš parduotuvės ar marškinėliais, kuriuos po kiekvieno skalbimo (o vasarą jis nuolatinis) reikia lyginti. Tai vejuosi dabar vasarą už visus praėjusius metus ir pirmą birželio mėnesį jau demonstruoju antrą (!!!) šiais metais vasarinę palaidinę po entrelac eksperimentų (o numegztas turiu jau penkias, jei priskaičiuosiu vieną dukrai, ir mezgu šeštą).

Šį topą nusižiūrėjau nuo Jurgitos, kuri Instagrame parodė tik išleistą modelį, paskui jau mezgamą, tai kaip atlaikysi??? Kad daugmaž pataikyčiau į modelio tankumą (daugelis net vasarinių modelių prašo gana storo siūlo) pasirinkau jau pažįstamą Trio siūlą ir sudėjau tos pačios spalvos storesnį su plonesniu, kad komfortabiliai megzčiau trečio numerio virbalais.

Neturėjau progos su Jurgita aptarti šio modelio (ji jau turi abi versijas, stulpelinę ir lygią), tai sprendžiau tik iš modelio nuotraukų ir tikėjausi, jog kaklo laivelio iškirptė bus kažkaip gudriai apžaista, kad priekis skirtųsi nuo nugaros. Deja, aprašyme kaklas abiems dalims buvo vienodas, tai aš jį truputį “pasitobulinau” nuo savęs, nes siaubingai nemėgstu priekio be iškirptės. Nugarinę dalį po kaklo mezgiau keliom eilėm ilgesnę (tą skaičių atėmiau iš priekio), kad iškirptė nors kiek svirtų priekio link.

Pati megzta medžiaga patiko labai – truputį puošni, idealiai krentanti, bet neaptempianti ir pakankamai vėsi net karštą dieną.

Nuotraukas darė Kristė kaime ir ta su vyšnios kauliuku, spėju, yra tylus jos kerštas man už praeitų metų jos nuotraukas su palaidine iš to pačio siūlo su tom pačiom vyšniom (tik jos buvo ne birželio pradžioje 😉 ), o kita – su pūkuotu įnamiu, kurį tam savaitgaliui mums patikėjo Karolis 🙂 .

Palaidinė megzta iš Trio 1 ir Trio 2 (Navy), modelis – “Sabai Top“.

Meilė su laiku

Būna tokių mezginių, dėl kurių nekyla jokių abejonių – idėja iškart prie siūlų materializuojasi ir viskas einasi kaip sviestu patepta, greitai, be jokio ardymo turi savo svajonių rezultatą. O kartais prie to svajonių rezultato veda ilgas ir klaidus kelias. Abu keliai atveda ten pat, tik einant (ar braunantis 😉 ) antruoju labai svarbu nenumesti mezginio, neišardyti tą pat minutę, leisti laikui įsijungti į procesą ir tolimesnius sprendimus priimti bent jau vieną naktį išmiegojus 😉 .

Šis labai dailus ir taip gražiai tinkantis šeimininkei megztukas buvo, kaip turbūt jau spėjat iš įžangos, meilė ne iš pirmo žvilgsnio. Ir prasidėjo jis nuo netolygiai dažytos juosvos Schoppel-wolle medvilnės. Šito siūlo plonumas, minkštumas ir spalvos netolygumas yra jo dideli privalumai, kurie, iš kurios pusės pažiūrėsi, gali virsti tokiais pat riebiais minusais. Pamezgus Danutę nuvylė vieno siūlo liaunumas ir minkštumas, o ir lengvas spalvos margumas nedžiugino, ji buvo tikra, kad labiau jai tinka švarios, intensyvios spalvos, o ši juoda tokia paskiesta…

Pasitarusios į veiksmą įjungėm juodą Trio 1 ir kiek aš pamenu, į mezginį Danutė žiūrėjo be didelio džiugesio ir tik po gero laiko pamačiau ją su šiuo dailiu megztuku bei išgirdau istorijos tęsinį.

Trio 1 suteikė mezginiui ir tolygesnio margumo, ir storumo, ir tvirtumo, ir gerą kritimą, bet nors ir tas derinukas labai stipriai nedžiugino, megztukas nebuvo nurašytas ir baigtas. Po pirmo išėjimo paaiškėjo, kad iškirptė gavosi per gili ir Danutė tiesiog primezgė ją lygiai surinkusi akis po stulpelio.

Po kito išėjimo pasirodė naujas siurprizas – megztukas pasirodė trumpokas. Jau su kaklu kelelis pramintas, tai problema buvo išspręsta tuo pačiu būdu – surinkus akis po stulpelio ir primezgus lygiai bei dar gabaliuką stulpeliu, kad apačia nesiriestų.

Po visų dvejonių ir patobulinimų megztukas pagaliau rado kelią į Danutės širdį ir spintą, rezultatą įvertina stebėtojai, pastoviai apdovanojantys šeimininkę komplimentais (ir ta netolygi juoda spalva super tinka ir labai turtingai atrodo!), o sukūrimo istoriją papasakojau kolegoms mezgėjams, ir kaip įkvepiantį pavyzdį, ir truputį kaip paguodą, kad užstrigę su kokiu projektu nenusimintumėte, nenuleistumėte rankų ir negalvotumėte, matydami gražius kitų mezginius, kad jums vieniems taip nutinka ; ) . Kartais tenka pakeisti požiūrį, kartais siūlą, o trūkumus paversti originalaus dizaino elementais.

Danutės E. megztas megztukas iš Schoppel-wolle Cotton Ball 2271 kartu su Isager Trio 1 (Ink).

Didelės naujienos iš mažų skaryčių pasaulio

Mažos skarytės neina vasaros miego (jei eina, tai tik kuklaus poguliuko), o kaip kelioninis (~vasarinis) projektas yra vienas populiariausių pasirinkimų, todėl šiandien sauja naujienų (ir spalvų, ir modelių) iš mūsų parapijos įkvėpimui 🙂 .

Pamenate, Jolanta, nusimezgusi savo mėtinį megztuką, nebuvo patenkinta skaryčių pasirinkimu savo spintoje (aš tai nesutinku, nes man labai patiko ir tiko ta, su kuria ji pozavo megztuko premjeroje, bet čia jau ne aš bosas 😉 ) ir nusimezgė naują prie megztuko – švelnią, subtiliai spalvingą ir delikačiai pūkuotą.

Kotryna pozuoja su nėrinių skarele, siūlus išsirinko tuos pačius, iš kurių aš mezgiau savąją, tik jei dabar nieko nepainioju, truputuką kito atspalvio, pajutusi, kad jai reikia raudonos spalvos. Jos išsirinkta raudona labai toli nuo stereotipinio spektro gabaliuko įsivaizdavimo, bet užtat Isager kompanijoje, mylinčioje subtilybes, neįprastus derinius ir niuansus, ji būtų tikrai tarp savų – jų Merilin paletėje ši yra pati raudoniausia 🙂 .

Prie raudonos spalvos tos dienos garderobe prisiderino ir mažo skulptūrinio portreto pavidalo sagutė, atkeliavusi šį pavasarį iš Kiolno mugės. Atkeliavo iš jos sagų tik saujelė, bet Kotrynos taikli akis susekė tuos žvėriukus jau išsibarsčiusius tarp didelės senesnės kolekcijos 🙂 .

Rūta susigundė naujuoju Romaria siūlu naujai skarelei, kurią mezgė tuo pačiu konstravimo principu, kaip mes kažkada mezgėm “Draugystės skaras“, tik pritaikė mėgstamas skylutes ir tekstūrinius dryžiukus, kurie suteikė skarai siauresnę formą.

Numezgė tokią ir susižavėjusiai draugei, iš to paties siūlo, tik spalvą priderino prie… jos mašinos :)) . Dažniausiai derinam prie veido, paskui galvojam apie nešiojamus drabužius, bet kaip smagu būti susiderinus su nuolat tave supančia aplinka – nebūčiau pati sugalvojus, bet labai sužavėjo idėja!

Aš pati esu didžiulė mažų skaryčių fanė, myliu jas tiek megzti, tiek pati nešioti, tiek dovanoti ir populiariojo “Sophie Scarf” variantų mano mezgimo istorijoje jau nebesuskaičiuoju, todėl, aišku, pradėjau ieškoti kažko to paties, bet kito 😉 . Ir radau dvi mane labai sužavėjusias dizainerės Guri Pedersen skareles. Abi megztos tuo pačiu principu, prasideda nuo vidurio, tik skiriasi raštai.

“Sorgenfri scarf” turi ir horizontalias juostas, ir vertikalius brūkšnelius ir tokiam labiau tekstūriniam variantui man norėjosi apvalaus gražaus siūlo. Jei jau visai atvirai, labai norėjosi naujos skarelės iš šį pavasarį atvykusios naujos Balada žalios spalvos, sukausi apie ją nuo pat atvykimo dienos galvodama idėjas, o čia pasitaikė idealus variantas – ir mažas, ir naudingas, ir pamėgta spalva prie veido 😉 .

Kitą jos skarelę – “Vibes Scarf” – mezgiau iš Drops Alpaca ir jei nerandate spalvos paletėje, tai ne dėl to, kad neatidžiai išsinagrinėjote gamintojo pasiūlą. Prieš kelis metus Daiva užsiėmė dažymo eksperimentais ir natūralią baltą spalvą dažė saulėje mėlynaisiais kopūstais. Gauta spalva jai labai patiko, bet spalvą lydėjo… kvapas, kuris jai padarė tokį nekokį įspūdį, kad net gražus baltų debesėlių melsvame danguje efektas nenusvėrė. Siūlai atkeliavo pas mane, kvepiantys maloniausiais skalbikliais, kopūstų kvapas, deja, nenorėjo palikti Daivos nosies 😉 . O pas mane jie virto dangišku šalikėliu 🙂 .

Dizainerė savo pavyzdį mezgė mažą, o aš truputį padidinau, nes raštas lengvai leido (abiejų skarelių dydžiai yra labai lengvai modifikuojami), tai skarelė jau visai rimtai saugos kaklą ir šaltu sezonu.

Pirma skarelė megzta Jolantos Žilinskienės iš Schoppel-wolle Edition 6.0 2471 kartu su Isager Silk Mohair 66, modelis – “Sophie Scarf“. Raudono atspalvio skarelė megzta Kotrynos Navickaitės, modelis – “Nėrinių skarelė“, siūlai – Isager Merilin 31S sagutė – Jim Knopf. Kitos dvi skarelės megztos Rūtos Juzėnienės iš Rosarios4 Romaria 27, 08, konstrukcijos pagrindas – “Arabian Nights“. Žalia skarelė megzta iš Rosarios4 Balada 33, modelis – “Sorgenfri Tørkle“. Rankomis dažyta skarelė megzta iš Drops Alpaca (buvusi 100), modelis – “Vibes scarf“.

Spalvai ir tvirtumui

Žalias 6 gijų Opal kojininio siūlo kamuoliukas patraukia toli gražu ne tik kojinių mėgėjus, ne vienas juo susigundo dėl išskirtinai gražios ir gyvos žalios spalvos, o jau ką veikti su vidutinio storio šiltu, ištvermingu ir lengvai prižiūrimu siūlu, niekam idėjų netrūksta. Bet tokios išskirtinai originalios, kokias matote šios dienos nuotraukose, tikrai apsilanko ne kiekvienoje galvoje 🙂 .

Spėju, kad Ieva tą nemenką kamuoliuką pirko taip pat dėl spalvos, bet greičiausiai ne šitam gražiam projektui, jam turbūt tiesiog labai po akimis ar ranka pasitaikė 😉 .

Masinės gamybos megztuką, jau truputį pavargusį, išgyvenusį visus intensyvius karantininius nešiojimus namuose, ji paveldėjo ir iš dailios spalvos, bet tikrai neišskirtinio rūbo sukūrė unikalų.

Žalios spalvos spiralėmis einantys smulkūs dygsniukai ne tik pratęs megztuko gyvenimą (jei žmonių pagrindinė mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, tai megztinių – skylės rankovėse; ir tas, ir tas gydoma, abiem atvejais profilaktika daro stebuklus) suteikdami kojininio siūlo jėgos labiausiai trinamai vietai ties alkūnėmis, jie savo gaiviais žaliais daigeliais-dygsneliais sukūrė subtilaus japoniško sodo fragmentą, kartu į vieną istoriją sujungdami ir tradicinį siuvinėjimą, ir pagarbą daiktui, ir kasdienybės grožį, ir netobulumo estetiką

Ievos Abraitytės patobulintas megztukas su Opal 6-ply 7903.

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout