Ką daro mezgantis žmogus, grįždamas iš draugių susitikimo, kur ką tik sužinojo apie kompanijos pagausėjimą? Aišku, keliauja į siūlų parduotuvę pačių švelniausių siūlų naujam žmogui pasitikti 🙂 . Kam pledukai ar megztukai prie širdies, su vėjeliu ir paspirtuku skraidanti naginga draugė, nenuostabu, išsirinko pačios kiečiausios pirmosios avalynės modelį – nertus converse sportbatukus, kurie ir šilti, ir švelnučiai, ir labai stilingi 🙂 .
Kepurytė prie tokios avalynės – šalmukas, kad nuo pat kūdikystės pratintųsi prie aktyvaus gyvenimo būdo 😉 . O ir paraleliai ausys nešals. Pati mezgėja nebepamena modelio kilmės, megztas jis seniau ir sau pačiai. Labiau patyrę pastebės, kaip gudriai įstrižo rašto pagalba sumodeliuota jo forma! Prie tokio komplekto – diržas (gali būti ir šalikiukas). Reikia tikėtis, kad kitos draugės iš tos pačios kompanijos parūpins kokią transporto priemonę prie geros pirmosios ekipuotės 😉 .
Viktorijos Žilinskaitės nerti sportbatukai ir megzta kepuraitė su priedu. Siūlai – Drops Cotton Merino 10, 16, 28; batukų modelis – “Baby Converse”.
Šiandieninio įrašo herojus (kaip matote iš nuotraukų, greičiau reikėtų vartoti daugiskaitą) – labai ypatingas projektas, pareikalavęs daugybės resursų tiek medžiagų (beveik 3 kg marginto Zauberwolle merino!), tiek laiko prasme (ir mezgimo, ir net pirkimo, išsidėliojusio per kelis užsakymus), bet finišo gale laukė tikrai viso to vertas prizas – fantastinio dydžio, švelnumo ir gražumo pledas! Spėju, ne ką mažiau įspūdingesnis buvo ir procesas – megzti vidutinio storio švelnų siūlą pasikartojančiu raštu gėrintis beveik nepasikartojančiais (ir nelabai nuprognozuojamais) spalviniais perėjimais. Ne viena mezgėja tokį “darbą” išmainys į atostogas, baliuką sode ir turistinę kelionę kartu sudėjus 😉 . Jau nebesuseku, kokiu laiku jis buvo mezgamas, bet taip įsivaizduoju žiemą ant kelių…
Aišku, daiktas traukiantis akį – toks pat grandiozinis antras melsvas jau buvo mezgamas dovanų, nuotraukoje jo dar tik pradžia.
Neabejoju, modelis daugeliui pažįstamas (pati mezgiau jo apvalią versiją) ir variantų nueiti ilgą kelią po 10 akių yra pačių įvairiausių – nuo visiškų likučių panaudojimo iki savito spalvinių gabalėlių derinimo, bet Deimantė pasirinko malonų ir užtikrintą kelią (jei mezgimo maršrutus reikėtų kažkaip apibūdinti, tai šis man primintų takelį išpuoselėtame sode tarp kvepiančių rožių) – pačius gražiausius siūlų gamintojo sudarytus spalvynus, belieka tik mėgautis vis naujai atsiskleidžiančiomis spalvomis ir jų deriniais su kaimyninėmis juostomis. Geras bei patikimas siūlas turi ir kitų privalumų – kai numezgi tokią nedidelio miestelio dydžio pievą, labai norisi, kad ji ilgai ir laimingai gyventų, kad nuolat džiugintų akį ir būtų labai maloni liestis.
Šiandieninio įrašo herojus, koks bebūtų ryškus, turi priešistorę, stipriai man padariusią įspūdį savo užmoju beveik pačioje MZ gyvavimo padžioje, ir dar stipresnį dabar, pagaliau po tiek metų išvydus rezultatą.
Noro Kureyon siūlai MZ atsirado su jos pradžia ir buvo vienas iš mano išsvajotos parduotuvės atraminių stulpų – taip juos mylėjau. Įspūdį jie darė ne man vienai, bet buvo tokie brangūs, kad dažniausiai mezgėjos rinkdavosi juos kaip prieskonius – ką paspalvinti ar paraštuoti. Arba kokiam nedideliam aksesuarui. Megztinis iš tokių siūlų būdavo labai išskirtinė šventė. O Deimantė ėmė juos pirkti… pledui! Aš dar tada nebuvau tokia pledų mezgimo ir naudojimo fanė (dabar tai suprantu, kad jei kur reikia investuoti, tai į antklodes, kurios pergyvens ne vieną mados bangą ir visą plejadą megztinių, jau nekalbant apie nuolat sėjamas pirštines), bet tuomet tai man buvo panašu į kelionę į kosmosą. Pirkti siūlus, kurie išties kainavo karvę, pledui! Tuo metu tai atrodė tokia prabangos viršūnė kaip kai kam jachtos, pilys ar privatūs sporto klubai.
Deimantė išsidėliojo ir tą procesą laike – vis užsukdavo prisipirkti kamuoliuką kitą, spalvų numeriai čia kertinio vaidmens nevaidino, nes visos spalvos harmoningai derėjo tarpusavyje, o ir ta pilis, perkama po kambarį, turbūt ne taip drastiškai atrodė, ir suko ratą po rato tas 10 akių pačių gražiausių ir išskirtiniausių spalvų pasaulyje, kol sudėliojo tuos ir taip gražius kamuoliukus į žadą gniaužiantį, brangakmenių spalvomis žėrintį mezginį. Šiltas ir lengvas (Noro siūlai išsiskyrė iš kitų ne tik unikaliomis spalvomis, bet ir beveik perpus mažesniu svoriu), šis pledas gyvena toje grožio pasaulio dalyje, kur tekstilė ribojasi su juvelyrika. Ir leidžia naujus stebuklingus daigelius, kurie nepastebimai – akytė po akytės, juosta po juostos, tėvus priauga. Net tokius milžiniškus, daugiau nei dviejų metrų kraštinės kvadratus…
Deimantės Garuolytės megztos antklodės ir nuotraukos. Pirmasis megztas iš Zauberwolle 1701 (Papūga), kitas – 1535 (Pakrantės akmenys). Trečiasis megztas iš įvairių atspalvių Noro Kureyon. Visų modelis – “Ten Stitches Blanket“.
Jolanta savo likučių naudojimo iššūkyje, panašu, priartėjo prie tikslo. Kai visos juokėsi, kiek dar liko (ar atsirado 😉 ), Jolanta, neatsižegnodama nuo galimai kitokios situacijos ateityje, išdidžiai parodė nedidelę saują! Tokią, kurią visai nesunku kur būtų prikombinuoti (ir net nedidelis daiktelis išeitų), bet kai turi tikslą – ne šiaip sunaudoti įvairius galiukus, o numegzti iš jų fantastinio gražumo megztinius, tai tos saujos galima nė neskaičiuoti 😉 .
Ta pati (ir vis kitaip atrodanti) kombinacija – moheris su plona lace kategorijos vilnele. Pastebėjusi, kad po bangelių lygiai mezgami gabalai stipriai išplatėja, Jolanta paprastą kojininį mezgimą pakeitė sutraukiančiais tekstūriniais langeliais, kurie kiekvienoje spalvinėje juostoje vis kitokie.
Megztinis (iš anūkėlių kartos 😉 ) ir šį kartą gavosi toks gražus, ryškus ir įspūdingas, kad, rodos, ir norėdamas tokių likučių nesusirinksi 😉 . Ta proga prisiminiau vieną Arne&Carlos laidą apie spalvų derinimą, kurioje jie ima nežiūrėdami iš atsargų krepšio vis kitą kamuolį naujai spalvinei juostai argumentuodami tokį “pasirinkimą” tuo, kad visos spalvos, kurios atsiranda mūsų atsargose, yra mums gražios ir nėra jokios priežastiems šioms nesudaryti tinkamų derinių. Akivaizdu, kad Jolantos atsargos sugyveno super draugiškai, nors kiekvienas naujas megztinis mane pribloškia savo unikaliu spalvynu, nepanašiu į praeitos kartos.
Jolanta dar savo atsargas apdairiai pasipildė pora kamuoliukų raudonų atspalvių moherio ir viską sujungė į kibirkščiuojančią ir akį traukiančią visumą.
P.S. Sagas rinko visas klubas 😉 ir vieningai pritarė pasirinkimui.
Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš įvairių moherių (Isager Silk Mohair 44, Rowan Kid Silk Haze 580, 583), Rowan Fine Lace 933, Schoppel-wolle Lace Ball 2166 (Įkaitusi geležis) ir įvairūs priderinti viengijės estiškos Aade Long 8/1 atspalviai (man ypač gražūs tie gabaliukai, kur tamsiai žalias moheris susieina su vyšnine vilna), gali būti riešutų pėdsakų dar šio bei to prie kompanijos; sagos – Union Knopf.
Megzdama testuojamą megztuką nė neįtariau, kad čia bus mano naujas vasarinis rūbas 😉 . Ilgas kaklas, vilna, dviguba rašto vietoje, viskas kalba atvirkščiai, bet merino švelnumas – negalvojau apie tai, bet gal nujaučiau? – yra tai, kas labiausiai džiugina kūną vėsiomis vasaros dienomis.
Naujas Midori Hirose modelis yra iš mano mėgstamiausių – dizainerė yra paruošusi grafinę langelių schemą, kurie suformuoja viršutinės dalies platėjimą, o spalvoti juos gali kaip tik nori 🙂 . Tokia spalvinimo knygelė suaugusiems (nors dabar pagalvojau, kad ir vaikai gali padėti) su tekstiline pakraipa 😉 . Gali žiūrėti megztinio vardo dailininko darbus ir semtis įkvėpimo ten, gali savo koloritus dėliotis. Aš, vis dar negalėdama atlipti nuo Kambgarn lentynos, iš ten rinkausi savo spalvas. Chaki žalumo pagrindas – prie veido ir drabužių, o jau langeliai – kaip kamuoliukai man gražiai gulė. Pagal sunaudotą kiekį logiška būtų įtarti tęsinį… 😉 .
Praktiškai pažiūrėjus, tai yra puiki proga sunaudoti gausias likučių atsargas. Taip pat pasidomėti Paul Klee kūryba. Ar užsiimti sava. Vilnoniai pluoštai turbūt lengviau gula raštuotose vietose, bet griežtos taisyklės negalioja kūrybos pasaulyje, kur tik eksperimentuodamas atrasi savą kelią. Tai ir linkiu mums visiems šią vasarą – šilumos (jei ne iš dangaus, tai iš avyčių 😉 ) ir įkvėpimo!
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
