Vasaros savaitgaliai dažniausiai praeina ne namie sėdint ant sofos. Kartais, sutinku, tai yra puiki alternatyva masiniam gyvenimo perkėlimui į lauką, bet tiesa ir tai, kad tas gamtos šauksmas – sirenų choras, nedaug kas prieš jį atsilaiko. Mezgančiam žmogui jokios atostogos ar laisvalaikis be mezginio nėra nei atostogos, nei laisvalaikis, bet kai šis reikalas persikelia į gamtą (ir mašinas su kitomis transporto priemonėmis, nes o kaip tą gamtą dažnai pasieksi?), tai pageidautini yra maži projektai, kam kas arčiau širdies: pirštinės, kojinės ar kepurės. Šalikai yra puiki opcija mezginiui su kompanija, tik kai jie pasiekia tam tikrą ilgį, o termometro stulpelis – tam tikrą aukštį, ne visuomet tie du dalykai yra komfortabiliai suderinami. Kas kita – kepurės, ypač tos paprastesnės, taip populiarios mūsuose. Pataikyti tereikia galvos apimtį, o toliau jau – tiesiai autostrada iki viršugalvio suėmimo.
Planavau naują savo kepurę rodyti šalto sezono atidarymo proga, bet pagalvojau (tai yra, savo kailiu pajutau pasirinkimo saldumą), jog mezgimas ir nešiojamas nėra surišti vienas kito atžvilgiu griežtais laiko rėmais, tačiau jei kam funkcija yra svarbesnė už procesą, visada galite prisiminti, kad tas ruduo, kai ims šalti ausys, labai ne už kalnų. O savaitgalio mezginio reikia dabar 😉 .
Tokio tipo (stulpelis ir paaukštintas viršugalvis) kepurių modelių yra daug, jie skiriasi nedideliais niuansais, bet tie niuansai kartais sukuria visai kitą istoriją. Atvirai turiu prisipažinti, kad ir šio modelio išskirtinumą pastebėjau ne iš nuotraukų, o tik testuodama. Mano mylima dizainerė Midori Hirose tarp nuolat kuriamų megztinių įterpė ir naują kepurę 🙂 .
Nesu numezgusi jų daug, kad galėčiau pateikti palyginimus (turim ir vietinę versiją, tiesa, megztą nuo viršugalvio, ją taip pat siūlau kokiam savaitgaliui, žiemą sau tikrai padėkosite 🙂 ), bet ši kepurė mane sužavėjo apatinio krašto sprendimu. Gal ne variantas tiems, kas kelis kartus atsilanksto kraštą virš ausų, bet nešiojantiems prailgintu viršugalviu – tikras atradimas. Mezgi ilgą ilgą kraštą ir numezgus dvigubą jo ilgį perlenki numegztą dalį pusiau į vidų ir sumezgi uždėjimo kraštą su tuo metu ant virbalų esančia eilute. Taip suformuojamas pakankamai elastingas pastorintas kraštas, kuris pagražina galvą (kepurė neprimena kojinės ant galvos 😉 ) ir dvigubai saugo jautrias šalčiui ausis. Žinoma, galima kiekvieną kartą kraštą lankstytis pačiam, bet čia viens-du nežiūrėdamas užsimaukšlinai ir keliauji :).
Ir dar viršugalvis nuimtas ne tolygiai visose keturiose kraštinėse, o truputį skirtingai – dailesniam gulimui.
Kepurės modelis – “Caramel Hat“, siūlai – Rosarios4 Terra 10.
. Šis megztinis irgi ne išimtis. Vaikų draugai taip pat nori turėti kažką megzto ir gimė jis po klausimo su atsiųstu modeliu: „O toks pavyktų?..“ Pavyko. Aš mielai dovanoju savo laiką, jei mano pomėgis gali kažką nudžiuginti. Laikausi duotų išmatavimų ir pageidavimų, pakeitimai dažnai yra būtini, bet minimalūs ir mažai pastebimi. Siūlus visada stengiuosi rekomenduoti, o spalva, žinoma, asmeniškas reikalas.
