Didelės naujienos iš mažų skaryčių pasaulio

Mažos skarytės neina vasaros miego (jei eina, tai tik kuklaus poguliuko), o kaip kelioninis (~vasarinis) projektas yra vienas populiariausių pasirinkimų, todėl šiandien sauja naujienų (ir spalvų, ir modelių) iš mūsų parapijos įkvėpimui 🙂 .

Pamenate, Jolanta, nusimezgusi savo mėtinį megztuką, nebuvo patenkinta skaryčių pasirinkimu savo spintoje (aš tai nesutinku, nes man labai patiko ir tiko ta, su kuria ji pozavo megztuko premjeroje, bet čia jau ne aš bosas 😉 ) ir nusimezgė naują prie megztuko – švelnią, subtiliai spalvingą ir delikačiai pūkuotą.

Kotryna pozuoja su nėrinių skarele, siūlus išsirinko tuos pačius, iš kurių aš mezgiau savąją, tik jei dabar nieko nepainioju, truputuką kito atspalvio, pajutusi, kad jai reikia raudonos spalvos. Jos išsirinkta raudona labai toli nuo stereotipinio spektro gabaliuko įsivaizdavimo, bet užtat Isager kompanijoje, mylinčioje subtilybes, neįprastus derinius ir niuansus, ji būtų tikrai tarp savų – jų Merilin paletėje ši yra pati raudoniausia 🙂 .

Prie raudonos spalvos tos dienos garderobe prisiderino ir mažo skulptūrinio portreto pavidalo sagutė, atkeliavusi šį pavasarį iš Kiolno mugės. Atkeliavo iš jos sagų tik saujelė, bet Kotrynos taikli akis susekė tuos žvėriukus jau išsibarsčiusius tarp didelės senesnės kolekcijos 🙂 .

Rūta susigundė naujuoju Romaria siūlu naujai skarelei, kurią mezgė tuo pačiu konstravimo principu, kaip mes kažkada mezgėm “Draugystės skaras“, tik pritaikė mėgstamas skylutes ir tekstūrinius dryžiukus, kurie suteikė skarai siauresnę formą.

Numezgė tokią ir susižavėjusiai draugei, iš to paties siūlo, tik spalvą priderino prie… jos mašinos :)) . Dažniausiai derinam prie veido, paskui galvojam apie nešiojamus drabužius, bet kaip smagu būti susiderinus su nuolat tave supančia aplinka – nebūčiau pati sugalvojus, bet labai sužavėjo idėja!

Aš pati esu didžiulė mažų skaryčių fanė, myliu jas tiek megzti, tiek pati nešioti, tiek dovanoti ir populiariojo “Sophie Scarf” variantų mano mezgimo istorijoje jau nebesuskaičiuoju, todėl, aišku, pradėjau ieškoti kažko to paties, bet kito 😉 . Ir radau dvi mane labai sužavėjusias dizainerės Guri Pedersen skareles. Abi megztos tuo pačiu principu, prasideda nuo vidurio, tik skiriasi raštai.

“Sorgenfri scarf” turi ir horizontalias juostas, ir vertikalius brūkšnelius ir tokiam labiau tekstūriniam variantui man norėjosi apvalaus gražaus siūlo. Jei jau visai atvirai, labai norėjosi naujos skarelės iš šį pavasarį atvykusios naujos Balada žalios spalvos, sukausi apie ją nuo pat atvykimo dienos galvodama idėjas, o čia pasitaikė idealus variantas – ir mažas, ir naudingas, ir pamėgta spalva prie veido 😉 .

Kitą jos skarelę – “Vibes Scarf” – mezgiau iš Drops Alpaca ir jei nerandate spalvos paletėje, tai ne dėl to, kad neatidžiai išsinagrinėjote gamintojo pasiūlą. Prieš kelis metus Daiva užsiėmė dažymo eksperimentais ir natūralią baltą spalvą dažė saulėje mėlynaisiais kopūstais. Gauta spalva jai labai patiko, bet spalvą lydėjo… kvapas, kuris jai padarė tokį nekokį įspūdį, kad net gražus baltų debesėlių melsvame danguje efektas nenusvėrė. Siūlai atkeliavo pas mane, kvepiantys maloniausiais skalbikliais, kopūstų kvapas, deja, nenorėjo palikti Daivos nosies 😉 . O pas mane jie virto dangišku šalikėliu 🙂 .

Dizainerė savo pavyzdį mezgė mažą, o aš truputį padidinau, nes raštas lengvai leido (abiejų skarelių dydžiai yra labai lengvai modifikuojami), tai skarelė jau visai rimtai saugos kaklą ir šaltu sezonu.

Pirma skarelė megzta Jolantos Žilinskienės iš Schoppel-wolle Edition 6.0 2471 kartu su Isager Silk Mohair 66, modelis – “Sophie Scarf“. Raudono atspalvio skarelė megzta Kotrynos Navickaitės, modelis – “Nėrinių skarelė“, siūlai – Isager Merilin 31S sagutė – Jim Knopf. Kitos dvi skarelės megztos Rūtos Juzėnienės iš Rosarios4 Romaria 27, 08, konstrukcijos pagrindas – “Arabian Nights“. Žalia skarelė megzta iš Rosarios4 Balada 33, modelis – “Sorgenfri Tørkle“. Rankomis dažyta skarelė megzta iš Drops Alpaca (buvusi 100), modelis – “Vibes scarf“.

Tolimos šalies paukštis

Sau parinkti spalvų derinius man nekainuoja nei pastangų, nei laiko – šis gebėjimas yra tarp dalykų, kurie man einasi labai lengvai. Mezgimo patirtis prie to irgi prisideda (žakardams reikia kontrasto, angliškas stulpelis išgyvena ir su niuansais, nukeltų akių raštas gražiausiai atrodys su tolygiai dažytais ir panaši “išmintis”). Nebūtinai visą laiką pataikau iš pirmo karto, bet kadangi ardyme neįžiūriu jokios tragedijos, tai ir tokio pobūdžio sprendimams nesuteikiu pernelyg didelio svorio. Jei leidžiu sau atsipalaiduoti, taip pat lengvai galiu tą padaryti parduotuvėje ir kitam žmogui – viens du sudedu, kas man atrodo gražu, o jau pats žmogus nusprendžia, tinka jam ar ne. Jei žmogus priima mano pasiūlymą, tai tuo pačiu aš jaučiuosi ir “atsileidusi” nuo atsakomybės, aš tik pasiūliau, sprendimas yra jo.

Visai kita istorija yra, kai tenka ne tik rinkti spalvas, bet ir priimti sprendimą, kad jos yra TOS. Aš bandau su savimi derėtis: “Jei tavęs paprašė, tai rink kaip sau, tik to ir reikia”. Bet piktdžiugiškas balselis galvoje nė nemano atostogauti: “Bet čia ne TAU ir gal žmogus nėra nusiteikęs ardyti, ypač kai siūlai keliauja toli ir nenubėgsi kitą dieną už kampo pasikeisti tamsiai žalią į baltą? Ar taip užtikrintai žinai, kad šis derinys bus geras?” ir t.t. Aš stengiuosi ignoruoti tą nenaudėlį ir rinkti greitai, kad po pirmo intuityvaus sprendimo įsijungęs proto (?) balsas neapkartintų ir neapsunkintų to parinkimo lengvumo, juk galų gale, ar ne pati didžiausia laimė yra, kad kažkam yra toks gražus tavo pasirinkimas, kad jis pasiruošęs pirkti katę maiše vien tavo skoniu pasiremdamas?

Pirmą kartą Karolina manęs paprašė parduotuvėje savo nuožiūra pridėti kelis kamuoliukus raštuotoms kojinėms (margi Zauberball Crazy buvo suplanuoti kartu su vienspalviais kojininiais) ir sudėti į pirkinių krepšelį jai nematant, kad būtų siuprizas Kalėdų proga (jei nieko nepainioju, tokia buvo dovana sau). Margus kojininius su vienspalviais ji labai jautriai ir gražiai moka apžaisti, primenu vieną iš jos komplektų. O šio įrašo viduryje rasite ir porą porų iš to paslaptingo kalėdinio rinkinio.

Kai ji čia stovi vietoje, kažkaip viskas atrodė kaip žaidimas (o ir laiko stresuoti nebuvo ;)) ), bet kai ji kitą kartą, jau iškeliavusi toli toli nuo Lietuvos, paprašė tokio siuntinuko, palikdama viską laisvai mano valiai, tai tas zvimbiantis kaip įkyrus uodas balselis turėjo laiko suteikti man galimybę padirbėti su savimi 😉 .

Vieną rinkinio dalį sudarė jau įprasti duetai – Zauberball Crazy melanžai su priderintais vienspalviais kojininiais. Bet prie kojinių Karolina buvo nusižiūrėjusi ir Dalios skarą, kuriai taip pat norėjo margų siūlų, bet nebūtinai tos spalvos. Ir tada aš įkvėpiau, prisiminiau žmogų ir sugalvojau, kad jai tiktų vienas iš mano (ir ne tik) mylimiausių Zauberball Crazy spalvynų – Alpių kriminalas.

Mano susigūžusi drąsa vieną niūrią ir darganotą žiemos dieną buvo apdovanota nuostabaus gražumo pavasarinių žiedų puokšte, o kitų žiedų nuotraukos atskriejo jau kartu su numegzta skara 🙂 . Skarelę, tiesa, Karolina numezgė mamai, bet norėtų ir sau tokios…

O kojininės dalies dar laukiu ir laukiu labai. Nes iš tų pačių spalvų, tų pačių siūlų, net tų pačių derinių, mes visi numezgame savo stiliaus daiktus (visi dailininkai juk naudoja tas pačias dažų tūbeles ar pieštukus 😉 ), kiekvienas mes savitai parenkame raštus, taikome, galvojame, deriname, ir tą pastarąją dalį, kaip matėte iš ankstesnių porų, Karolina yra įvaldžiusi meistriškai!

Karolinos J. megzta skara ir nuotraukos. Modelis – modifikuota pagal Dalią “Paukščio plunksna“, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2427 (Alpių kriminalas).

Geltonos šleputės

Gražvydė savo šleputėmis ne tik priminė man jau senokai MZ puslapyje paskelbtą (ir primirštą 😉 ) receptą, bet ir labai daliai pademonstravo taip man patinkantį siūlą iš Opal Country serijos, kuris truputį pasimeta didžiulėje margoje visokiais būdais dažytų kojininių siūlų jūroje, nors atidžiau įsižiūrėjus iš visų išsiskiria trumpomis spalvų atkarpomis, kai didžiuma kitų siūlų dažyti arba dryželiais, arba žakardą imituojančiais raštais. Tokio pat stiliaus yra kaimyninėje lentynoje įsitaisiusi WYS Signature 4-ply Florist serija, tik šios margumai yra labai šviesūs, švelnūs ir vieno atspalvio ribose, o Opal Country serija mirga intensyviais plėmukais, kurie sukuria ir margumo, ir vieningos medžiagos įspūdį.

Gražvydė savo megztoms šleputėms naudojo dvigubą siūlą, tokiu melanžu dar labiau sustiprindama tolygaus mirgėjimo įspūdį, ir šitas siūlas yra būtent tas, kurį gali dvigubinti (ar trigubinti, jei yra toks reikalas 🙂 ) be jokio nuostolio dažytojų sumanymui, atvirkščiai, tuo tarpu sutaikyti juosteles gali pasirodyti sudėtingiau nei išskristi į kosmosą, o dvigubas žakardą imituojančio dažymo siūlas bus taip toli nuo pradinio dažytojo užmanymo, kad gali ir neatpažinti.

Tobulai reikiamo marginimo parinktas siūlas – tik vienas Gražvydės šlepučių pliusas. Dvigubas siūlas bus ir gerokai tvirtesnis, ypač turint galvoje, kad ir viengubi kojininiai siūlai yra žinomi ilgaamžiai. Storas siūlas ir formą geriau laikys, ir šilumą savo šeimininkui garantuos – Gražvydė mezgė šitą porą vyrukui, mėgstančiam geltoną spalvą (ir jau pirma Gražvydės megzta pora besidžiaugiančiam 😉 ). Spalva su tokiu daiktu kaip šleputės sunkokai suderinama, nes yra tepli ir nepraktiška, užtai parinktas toks margas jos variantas – į patį dešimtuką!

Gražvydės Norkienės megztos šleputės ir nuotraukos. Siūlai – Opal Country 11291, modelis – “Kalėdinės šleputės“.

Saulėtas pirmas bandymas

Didesnis ir rimtesnis pavyzdėlis iš naujojo Romaria siūlo tuoj pasirodys MZ ir užtai esu be galo dėkinga Daumantei, kad nereikėjo laukti, kol siunta atvyks į MZ, o dar prieš gavau progą masinantį siūlą pamegzti, suprasti ir… apsispręsti.

Šiandien rodau pirmą kregždę, pirštinių ir kepurės komplektą, kuris ir mezgamas, ir baigtas nuteikė taip pat gerai, kaip ir jo skaisti saulėta spalva pilkomis šalto sezono dienomis.

Kelioninis mezginys iš vieno kamuoliuko turėjo nušauti net ne du zuikius, visą pulką 😉 .

Visų pirma, kelioninis mezginys jau pats savaime yra tikslas 😉 . Ta proga, kad kelionė nėra tik apie mezgimą, tai modelius išsirinkau super paprastus ir nereikalaujančius nei matavimo, nei galvojimo, nei (beveik) skačiavimo – bepirštes pirštinytes ir “Vilniaus kepurę” (platinta iki 144 akių).

Pagal pirminį planą, vaikas turėjo padirbėti modeliu, bet Kiolne mūsų laukė toks šaltas oras, kad Kristina visas dienas tuo modeliu ir pravaikščiojo. Nemėgstanti kepurių ir jų nenešiojanti, ji pabandžiusi suprato, kad tokia šiluma ant galvos vis dėlto yra gėris, todėl kepurė negrįžo su manimi į Vilnių, o išvažiavo kartu su modeliu, kurio laukė kelionė į šaltą Norvegiją 🙂 . Pirštinytės grįžo ir MZ galima savomis akimis (ir rankomis) įsitikinti, kad siūlas, būdamas tvirtas, yra negraužlus ir nuostabiai gerai laiko formą (stulpelis yra puikus to indikatorius) .

Šis komplektas yra ne tik idealus galvos ir vietos neužimantis kelioninis mezginys, jis yra ir labai universali kalėdinė dovana (sau pačiam taip pat 😉 ), todėl labai siūlau savo idėją mezgantiems draugams. Kelionių sezonas prasideda, šilti daiktai ateinančiam sezonui ar rankų darbo dovanos pačios nenusimegs, o kartu tai ir puiki proga išbandyti naujus siūlus – parodykit man tokį mezgėją, kuriam nerūpėtų naujienos? 😉

Kepurė su bepirštėmis pirštinaitėmis megzti iš Rosarios4 Romaria 09, kepurės modelis – “Vilniaus kepurė“, pirštinaičių – “knitpurl mitts“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €