Jei žiemą ir vasarą mes dar galime kažkaip išgyventi be šilto megztinio (vasaros gali pasitaikyti karštos, o žiemą gelbsti viršutiniai drabužiai), tai pavasario – niekaip. Islandiška Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) ne veltui taip yra mylima ne tik savo šalyje su ne pačiu švelniausiu klimatu, bet toli už jos. Drėgnoms ir žvarbioms mūsų platumų dienoms (o jų turime ne tiek mažai 😉 ) ši vilna yra nepamainoma apsauga nuo visų gamtos kaprizų.
Panašu, kad pavasario išsiilgome ne tik mes, islandiška vilna taip pat 😉 – pažiūrėkite, kokia graži natūralių žalių ir rusvų atspalvių kolekcija atkeliavo! Ir žibučių spalvos kamuoliukas prie pirmos žalumos 🙂 .
Be megztinių, iš šito siūlo labiausiai mėgstamos megzti pirštinės – joms šiluma yra ne pageidaujama, o privaloma. Šiandieninių žalių naujienų įrašą puošia super dailios Elvyros Judickienės pirštinės (šalia baltos 0051 spalvos jose panaudota ir viena iš žalių – 1416), numegztos sūnui medžiotojui su šios profesijos globėjo šv. Huberto ženklu. Jei mezgėja ir jaudinosi, kad ši vilna gali būti per kandi jautriai rankų odai, tai jos nuogąstavimai nepasiteisino – pirštinės yra mylimos ir naudojamos.
Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu “susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.
Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą “Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!
Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.
Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).
Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.
Nertinio įkvėpimo šaltinis – “Alpine Sweater“, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.
Paprastai vieno įrašo herojumi tampa vienas mezginys, nes kiekvienas yra unikalus ir nusipelno atskiro dėmesio, bet praeitas ketvirtadienis klube buvo toks ypatingas raudonų premjerų, kad rankos pačios jas į vieną kompaniją sukėlė (juolab kad ta raudona trijulė ir prie stalo bendrai kartu kelias valandas leido 😉 ).
Jolanta savo megztukui rinkosi siūlus tokį tikslą ir turėdama: “Taip mane ant raudonos patraukė…” Nebūdama ryškių ir atvirų spalvų gerbėja, ji raudoną išsirinko super subtilią – rankomis dažytą XL Kleckse kamuoliuką. Tai yra, tris kamuoliukus, nes tiek tuo metu MZ tebuvo ir kad nepritrūktų, prisiderino dar porą giminingų atspalvių vienspalvių Regia Merino Yak kamuoliukų. Šie taip gerai prisiderino, kad net atvykus reikiamų “kleksų” papildymui (rinktis buvo iš ko – šios spalvos atkeliavo tiek rankinio dažymo merino vilnos, tiek kojininiai kamuoliukai), ji visai nebenorėjo keisti sugalvotos koncepcijos ir megztinio apačią pabaigė vienspalviais nevienodo pločio dryžiukais, kurie savo tvarkingumu, labai harmoningai papildė rankinio dažymo polėkį.
Spalva buvo pagrindinis sumanymas, todėl ir modelį Jolanta sugalvojo visai minimalistinį. Užtai su labai dailiu statytų rankovių modeliavimu iš viršaus, ripsine kaklo apdaila, kurios išvirkščių akių brūkšniukai super vykusiai išryškina tapybišką siūlo dažymą. Megztukas apytrumpis, su kukliu apačios stulpeliu ir ilgu rankovėse – viskas, kaip dabar madinga.
Spalva buvo ir kitos Jolantos megztuko išeities taškas, tik ne šiaip abstrakti, o šis labai konkretus intensyviai rožinis estiškos vilnos atspalvis. Apie savo megztuką Jolanta taip ir pasakė: “Spalva čia karalienė, visa kita sukasi apie ją”.
Tuo tarpu tas “visa kita” visai jau ne tokios mažos reikšmės reikalai 😉 . Kalbant apie siluetą, Jolanta pasirinko nuleistas gana plačias rankoves su tokiais pat plačiais ir ilgais rankogaliais – juos sėkmingai galima atsiraitoti. Tokiu pat stambiu stulpeliu numegzta ir šalinė apykaklė, o visa ta išraiškinga stambaus rašto koncepcija sukasi apie pagrindinį raštą, kurį Jolanta perdirbo labai stipriai jį išdidindama, kad tradicinis kiauraraštis virstų raiškiais dekoratyviais rombais. Megztinio ilgį taip pat galima koreguoti, stilingai jį užlankstant į vidų ir patrumpinant prie sijono ar plačių kelnių ar tvarkingai ištiesinus beveik uždengti klubus prie siauresnių.
Šalinė apykaklė yra ypač dėkinga iškirptė pademonstruoti ir naują šalikėlį iš raudonų atspalvių Edition 3.0 kamuoliuko – dar vienas raudonas žiedas į tos pačios spalvos ketvirtadieninių premjerų būrį. Tokį patį greitai užsiriš ir “viršutinė” Jolanta, nes kokį raudoną rūbą besirengsi, margame kamuoliuke atrasi giminingų atspalvių 🙂 .
Ir aišku, kad nepraėjo pro šalį nenusifotografavusios prie valentininės Drogo reklamos – kuo daugiau raudonos spalvos, tuo geriau 😉 .
Rūtos premjera krypsta į kitą rausvos spalvos pusę – šiltai lašišinės, kuri ypač gražiai atrodo labai vilnoniame Lettlopi siūle. Visų trijų megztukų skiriasi ne tik spalvos, labai skiriasi ir modeliai bei stiliai – visi jie yra pačių autorių kūrybos vaisiai, ir tokie mezginiai yra labiausiai individualūs ir unikalūs.
Rūtos pasirinkimas – šiltas ilgas megztinis, megztas nuo viršaus kiek nuleistais pečiais, praktišku paaukštintu kaklu ir didele kengūrine kišene priekyje, išryškintą didelių megztų spurgelių. Kad nebūtų ta vieta dvigubai stora, Rūta pritaikė šaltesnę rožinę iš ploniausios islandiškos vilnos Einband kolekcijos.
Nuotraukose pabandžiau pagauti detales, kad iš arti galėtumėte “apžiūrėti”, kaip Rūta žongliruoja įvairiais tekstūriniais raštais – spurgais, skirtingais atstumais išdėstytomis vertikaliomis nukeltų akių juostelėmis, kaip harmoningai ir gražiai vieni raštai keičia kitus ir mainosi kaip šokyje formos modeliavimo procese.
Megztinio modelį įvertino ir vyras – užsiprašė sau tokio pat, tai… laukiam pratęsimo 😉 .
Pirmas megztukas megztas Jolantos Žilinskienės iš XL Klecks 2430 (Zen Šventykla) ir Regia Premium Merino Yak 7517, 7507. Kitas megztukas megztas Jolantos Vainutienės iš estiškos Aade Long 8/2. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema), modelis – “Sophie Scarf“. Trečiasis megztinis megztas Rūtos Juzėnienės iš islandiškos Lettlopi vilnos ( 1408), vidinė kišenytė megzta iš Einband 1769.
Anastasijos megztų bepirščių pirštinaičių modelį rasite knygoje tarp kitų modelių, įvardintų lengvais. Bet lengvas nebūtinai reiškia, kad megsite ir negalvosite, ypač jei galvoji, ko ir tiesų tau reikia, kas patogu ir patinka. Anastasija yra iš tų mezgėjų, kurios naudojasi modeliais, o ne jais aklai seka. Ir šitame modelyje ji rado ką patobulinti, kad pirštinaitės idealiai tiktų jai. Visas modifikacijas rastite čia, bet kas mane labiausiai pribloškė, tai viršutinės dalies pailginimas. Gali jį atsilenkti ir turėsi visai tvarkingas bepirštes pirštinaites, o gali užsilenkti ir – voila – bepirštės jau virto kaip ir visomis pirštinėmis, kurias (ypač iš šiltos islandiškos vilnos) gali dėvėti net ir šaltą žiemą, bet su laisvais pirštais ir visais iš to išplaukiančiais patogumais. Chapeau!
Šis įrašas buvo suplanuotas iš anksto ir tik šiandien susekiau, kad sutampa jis su Vilniaus gimtadieniu. Mano mylimas gimtas miestas pirmą kartą buvo paminėtas Gedimino laiškuose, kuriuose jis kviečia į Vilnių įvairiausių rūšių amatininkus, žadėdamas jiems teises ir privilegijas, su tvirtu įsitikinimu, kad nuo to “visų mūsų grūdas bus pilnesnis”. Ir taip smagu pasidžiaugti, kad šiandien MZ – mažas taškelis Vilniaus žemėlapyje – tampa kūrybine stotele trumpiau ar ilgiau (ar visam laikui) mieste užsibūnantiems visiems geros valios kuriantiems žmonėms. Teauga ir teklesti mūsų kuriančių ir statančių būrys!
Anastasya Zaychenko megztos bepirštės pirštinaitės iš Lettlopi 0053 ir 867, modelis – “Vaapukka“.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
