Dalios dukra Urtė yra pati ištikimiausia mamos fanė ir jos mezginių nešiotoja bei mylėtoja. Mama realizuoja savo įdomiausius atradimus ir sumanymus, o vaikutis neturi jokio vargo, kai reikia pasipuošti, originaliai, jaukiai, iškilmingai, gerai… (sąrašą pratęskite patys, spėju, Urtė turi mamos mezginių visiems gyvenimo atvejams 😉 ) atrodyti.
Šios suknelės (ir daugelio pastarųjų Dalios mezginių) istorijos man dar kartą patvirtino, kokia esu šaunuolė, kad pagaliau – po šimto bakinimų iš visų šalių ir pusių ir net nepraėjus nei penkmečiui – sukūriau ir MZ paskyrą instagrame (jei kas dar nesusekėte ar nepastebėjote ženkliuko puslapio gale, tai ją rasite čia). Jei anksčiau mes įkvėpimo semdavomės Ravelry, knygose ar mėgstamų dizainerių tinklaraščiuose, tai dabar viskas prasideda (o dažnai ir toliau eiti niekur nereikia 😉 ) instagrame.
Ten Dalia pamatė šio megztuko modelį, abi su Urte pasitarusios pavertė jį suknele, Urtė išsirinko spalvas, mama parinko siūlus ir aprūpino dukrą ne tik nauja suknute, bet ir Kristinos pakabuku prie jos 🙂 . Ir taip – tiek modelis, tiek siūlai iš Danijos 🙂 .
Atsidėkodamas vaikas atsiuntė laimingą savo šypseną ir tikrą žiemos pasaką iš Helsinkio 🙂 .
Dalios Liepuonienės megzta suknelė dukrai. Siūlai – Isager Highland Wool (Greece) kartu su Isager Alpaca 1 54, modelis – “Twist Loop Sweater“. Nuotraukos – Tilo Eckardt.
Dalia mūsų tarpe yra viena produktyviausių mezgėjų (bent kiek aš matau, konkurentai, pasirodykit!), bet taip supuolė, kad pastaroji savaitė buvo išskirtinai gausi… jos mezginių vaizdų 🙂 . Visi sau numegzti megztiniai įamžinti, draugams ir dukrai išdalinti pagaliau atkeliavo nuotraukų pavidalu, todėl nusprendėm padaryti Dalios mezginių savaitę 🙂 .
Dienoraščio dėka niekam ne paslaptis, ką kas mezga, ir juo labiau mes su Dalia aktyviai demonstruojamės (tai yra, taip aktyviai, kaip kas mezga 😉 ), todėl tikros “susipažinkime” savaitės suorganizuoti nepavyks, kai parduotuvėje dirbantys žmonės prisistato – visiems turbūt smagu pamatyti, kuo gyvena ir ką daro žmogus kitoje prekystalio pusėje. Bet – jei ne naują Dalios pusę, tai pastarojo laiko tendencijas tikrai ši savaitė pademonstruos (viena užuomina į priekį – visi modeliai skandinavų (ir net, jei neklystu, visi danų) dizainerių, siūlai taip pat – išimtis tik šiandieninis megztukas.
Jis megztas draugei – Dalia spėja ne tik gausią šeimą aprengti, bet ir pati batsiuvo be batų įvaizdžio tikrai nekultivuoja. Prieš gerą laiką tinkamo projekto laukusi plonytė pereinamų spalvų estiška vilna sulaukė savo modelio ar greičiau siūlo kompanjono, nes visi taškai ant i susidėliojo atkeliavus labai gražiai natūralios tamsiai rudos spalvos vilnai iš Farerų salų.
Estiškai vilnai pastorinti buvo pridėtas moherio siūlas, jis ir spalvų perėjimus švelniai suliejo, bet išsaugojo gaivų pavasarišką spalvyną. Žakardinis raštas megztuke taip paskaičiuotas, kad dailiai sueina reglano linijos ir išsilaiko nepertrauktas madingose plačiose rankovėse. Tam ir priekio kaklo iškirpimas Dalios nukeltas į pažastis – kad niekas nesuardytų rašto ornamentikos. Pats raštelis minimalistinis (sveikas, skandinaviškas stiliau!), todėl spalviniai perėjimai šmaikščiai jį pagyvina.
Trečia draugė apdovanotąją su nauju megztuku nufotografavo – lauke, aišku, kur gražiausia dienos šviesa. Paprastai žiemomis tokios fotosesijos labai primena egzekucijas, bet šį kartą, spėju, niekas nekentėjo: ar galite įsivaizduoti, kokio šiltumo yra šis – moheris, estiška vilna ir vilna iš Farerų salų – trejetas?
Dalios Liepuonienės megztas megztukas iš Aade Long artistic 8/1 (lilac) kartu su priderintu moheriu ir Sirri 5/2 32; modelis – “Spot Sweater“, nuotraukos – Virginijos Sankalienės.
Mezgimą daug kas nuvertina kaip nereikšmingą užsiėmimą – iš skyrelio “bet kas taip gali” (paprastai taip sakantys negali, bet…). Iš tiesų tai kaip ir bet kuri gyvenimo sritis turi galingą kūrybinį potencialą ir yra puiki viso ko mokykla. Manot, kantrybė, nuolankumas, išradingumas, labilumas, susivaldymas ir kitos žmogų šlifuojančios savybės ugdomos tik sudėtinguose santykiuose, šeimoje, super atsakingame darbe dideliame kolektyve? Tikrai ne. Gyvenimas mums dosniai serviruoja savo pamokas kiekviename žingsnyje ir jei tuo metu mes esame užsiėmę mezgimu, jam ir ši veikla tinka.
Jei stebitės, ko taip piktai Dalia žvelgia į mane iš ekrano, tai prisiminkite, kad gyvenimo pamokos ne visuomet (grečiau beveik niekada) nebūna smagios – niekam nepatinka, kai jį kažkur kreipia iš įprastos vagos. O šis megztinis ne iš vienos vagos ją iškreipė! Ji niekada nemėgo ryškaus kontrastingo melanžo (labas, šviesiai pilka su tamsiai raudona!), kaip ir kontrastingų mezginio kraštelių – o šis modelis ėmė ir užsipageidavo visko iš karto. Ir tenka rinktis – daryti, ką įsimylėjai, ar rūpestingai laikytis įsikibus savo įsitikinimų. Faktas, kad įsikibęs savo skonio ar požiūrio rinkinuko stipriai atsiriboji nuo daug naujų (tame tarpe ir labai gerų) dalykų, nuo atradimų ir siurprizų, bet oi kaip sunku tai paleisti!
Ir jei manote, kad čia kalbama apie minimalius dizaino pokyčius, tai tikrai ne – kalba apie išankstinių nuostatų griovimą. O jos, žinia, yra kietesnės už deimantus. Žengęs žingsniuką ta kryptimi vienoje srityje, daug lengviau žengsi antrą jau kitoje, taip kad jokiu būdu nenuvertinkite mezgimo!
O kalbant rimtai, ko verti visi tie išankstiniai nusistatymai, jei ten, kitame krante, mūsų laukia toks gražus ir labai netradicinis, labai išskirtinis spalvinis derinys (megztukas megztas iš 3 kartu skirtingomis proporcijomis sudėtų siūlų), kurį tie šviesūs krašteliai taip dailiai aprėmina ir sutvarko. Ir tame ryškiame melanže visai kitaip suskamba pynės, iš tvarkingo brėžinio pavirtusios į jautrių virpančių linijų tinklelę. Ir toje neįprastų spalvų apsuptyje pats taip ryškiai šventiškai atrodai ir skleidi tą džiugią aurą aplinkui.
Dalios Liepuonienės megztas megztinis iš Isager Spinni 32S ir 7S, modelis – “Mameko“.
Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu “susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.
Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą “Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!
Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.
Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).
Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.
Nertinio įkvėpimo šaltinis – “Alpine Sweater“, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
