Geografiniai atradimai

Mezgimo pasaulio geografija primena kontūrinį žemėlapį, sudarytą iš pačių įvairiausių modelių, kurie yra tik karkasas ir lengvi paslankūs kontūrai, kuriuos mes savo nuožiūra užpildome – savo spalvomis, savo raštais, savo medžiagomis.

Realiame pasaulyje Greneną spalvina gamta, o mūsų, mezgančių žmonių, rankose visa vaivorykštė pačių gražiausių spalvų kamuoliukų. Didžioji dalis skarų numegztos pagal pirminį sumanymą – iš dviejų pereinamų spalvų kamuoliukų.

Abi susitinkančios jūros Editos skaroje giminingų gelsvai žalsvų atspalvių, bet jokiu būdu ne vienodos! Viena ryškesnė, kontrastingesnė, kita tas pačias spalvas paskandinusi lengvoje migloje.

Ponios Jūratės dvi skaros sukuria dramatiškus peizažus – abi tamsios su ryškiais spalviniais intarpais.

Viena šilto kolorito, kita lyg dangus, kur per viduriuką susitinka tamsus naktinis skliautas ir saulės nutvieksta pusė.

Ramunės skara – išimtis skirtingas puses turinčių skarų kompanijoje. Ji naudojo kojininį siūlą su greitesniais spalviniais pasikartojimais ir nė kiek netaikydama nieko sukūrė absoliučiai veidrodinį jūrinį peizažą. Jos Skagerakas ir Kategatas – broliai dvyniai 🙂 .

Jolantos Grenenas tubūt arčiausiai realaus gamtos laiko – ne tik ant sniego nufotogratuotas, bet ir abu kamuoliukai, nors skirtingų perėjimų, bet labai giminingų skambių melsvai žalsvai violetiškų perėjimų. Gal tik tamsesnių bangų vienoje, ir baltų purslų kitoje pusėje daugiau 😉 .

Pirmoji skara megzta Editos Jankevičienės iš Schoppel-wolle iš Zauberball100 2309 (Žydroji lagūna) ir 2436 (Kvapnusis lipikas). Kitos dvi megztos Jūratės Tamošauskienės iš Zauberball 100 2479 (Šunvyšnė) ir 2324 (Pušis paprastoji) bei 2179 (Raudonieji kopūstai yra raudonieji kopūstai) kartu su 2331 (Komforto zona). Dar viena skara megzta ir fotografuota Ramunės Juzikienės, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 2263 (Monochromija). Paskutinė skara megzta ir fotogratuota Jolantos Žilinskienės, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 100 2518 (Dramblių ralis) kartu su 2437 (Čiki piki). Modelis – “Grenenas“.

Močiutės geometrija

Šiandieninė kolekcija savo įspūdingumu būtų pati pirmiausia kandidatė į bežodį penktadienį, bet mačiusi, kaip ji po truputį gimsta, keičiasi ir pildosi, labai noriu smulkiau apie tai papasakoti 🙂 .

Prasidėjo viskas nuo tradicinio močiutės kvadratėlio liemenės, kuri vėliau pavirto nertiniu) viduryje. Netradicinis buvo tik pereinamų spalvų kamuoliuko pasirinkimas, kuris ir padiktavo visą tolimesnio komplekto paletę. Tam pačiam pereinamų spalvų kamuoliukui ačiū ir už skirtingas (bet to paties lizdo 😉 ) priekio bei nugaros spalvas. Centrinių kvadratų spalvos dar labiau atsiskleidė aprėminus jį tamsiai mėlynu vienspalviu siūlu ir jau čia teko nukrypti nuo išeities formos – kvadrato, modeliuojant megztinio (pirmose nuotraukose dar liemenės) formą. Viktorija konstravo formą empyriniu būdu – panerdavo pasvarsčius ir matuodavosi, vertindama, kaip tinka.

Ilgais skeltukais liemenė tokia pabuvo neilgai, nes pagal planą jai jau buvo numatytos rankovės – nusifotografavom su pirminiu etapu pademonstruoti, kad galima sustoti ir čia 🙂 .

Rankovės taip pat įsitaisė po centrinį spalvotą kvadratą per visą plotį ir tamsiai mėlynas rankovės fonas jau buvo konstruojamas apie juos. Kitokiu priderintu raštu – jis geriau matosi detalių nuotraukose. Ir tuo kitokiu modeliuojant formą 🙂 .

O toliau megztukas pasirodė besąs labai vaisingas augalėlis – tiek idėjų jis prigeneravo ir tiek detalių į komplektą jam nunerta, kad visa kolekcija išėjo!

Pabandžiau iš arti pafotografuoti riešines – ant šviesios geriau matosi, kaip išmaniai ji sukonstruota rankos formai! Solistai čia taip pat – močiutės kvadratėliai. Jie mažesni ir ne tokie margi, nes užkabina tik nedidelę pereinamo kamuoliuko spalvinę seką. Užtai kaip gražiai apžaisti skirtingais priderintais fonais!

Dar į tą patį komplektą buvo nunerta kepurė – tas pats močiutės kvadratėlis, aprėmintas kitu raštu, modeliuojančiu formą. IR! Maži kvadratėliai pasirodė tokie gražūs, kad specialiai jiems buvo sugalvotas ir dar vienas daiktas – taip madingas šiltukas, surišamas po pažastimis.

Demonstruojam visą pilną “svogūno” komplektaciją – visi daiktai gali būti dėvimi vienu kartu 🙂 . O gali būti įvairiai varijuojami ir kuriami vis nauji ir kitokie komplektai. Faktas vienas – Viktorijos žiema bus šilta ir tikrai labai įspūdingai spalvinga!

Viktorijos Žilinskaitės nertas komplektas – kolekcija. Siūlai – Opal uni 5187, 5190, WYS Signature 4-ply 360, 365; Schoppel-wolle Zauberball 1564 (Tropinės žuvis).

Spalva šaukia

Bijau sumeluoti, bet man rodos, šį megztuką Daiva numezgė per kelias dienas. Ir didžioji motyvacija – tikrai ne šaltis ar juo labiau megztinių trūkumas (visos mes neturime ką apsirengti, nieko čia naujo, atvirkščiai – labai išgyvenama kasdienybė 😉 ), o vienas galingiausių sirenų chorų pasaulyje – SPALVA. Mezgantys žmonės tokiose situacijose yra labai laimingi, nes nepriklauso nuo parduotuvių asortimento (nebent tik siūlų 😉 ) ir nuo gyvenimo spalvų aplinkui – pats pasirenki, ko akys ilgisi ir turi visada su savimi.

Daivos akims tuo metu taip reikėjo tos šiltos raudonos spalvos, kad ir modelis viens du buvo sugalvotas, prototipas atrastas ir paskaičiavimai padaryti, o jau rankos – nuolankios mūsų pagalbininkės – turėjo šitą poreikį kuo greičiau realizuoti.

Spalvai skleistis netrukdo jokios įmantrybės – pagrindinė dalis yra lygiom išvirkčiomis akimis megzta ir tik spinduliu sueinantys gerų akių brūkšniai pabrėžia konstrukciją. Tokie patys pasikartoja apdailos krašteliuose.

Kad spalva būtų turtingesnė prie ir taip neplokščios raudonos islandiškos vilnos spalvos Daiva dar pridėjo giminingų pereinamų spalvų plonytę giją, kuri – dėmesio! – visai kitaip atrodo solo vaidmenyje skarelėje apatinėse nuotraukose. Pereinamos spalvos (prie pagrindinio Šunvyšnės kamuoliuko prisigreitino ir lašas Arbatos ceremonijos) dryžuotos kartu su vienspalviu bordo siūlu, kuris dar labiau išryškina spalvotą kompanjoną ir jis jau traukia visai kitą dainą, nei tykiai užsiglaudęs už storesnės islandiškos Plotulopi vilnos megztuke, kuriame jo rolė – šalutinė.

Du skirtingi projektai, įtraukiantys tą patį siūlą, kuris kiekviename pasirodo skirtingame amplua. Per jį net abiejų nesusiesi. Sieja abu mezginius greičiau ne tas pats spalvos numeris – ta pati spalvų magija.

Daivos Janavičienės megztas megztukas iš Istex Plotulopi 1430 kartu su Schoppel-wolle Zauberball100 2479 (Šunvyšnė). Skarelę mezgė Regina M. iš Zauberball 100 2479 (Šunvyšnė), 2249 (Arbatos ceremonija) su kompanija, modelis – “Arabian Nights“.

Spalvotas džiaugsmas

Kai nori, netrunki – Jolantos gražios nuotraukos liudija 🙂 . Patiko mažos skarelės, teliko išsirinkti gražiausius Edition 3.0 kamuoliukus, o toliau – smulkmena 😉 . Porai dienų tepraėjus dailūs bokšteliai pozuoja ant apsnigtos eglutės. Ir ant kaklo, ten, kur jiems ir vieta. Ant savojo, o gal kuris ir į Kalėdų senio maišą įkris… 😉 .

Darbo ne okeanas, siūlų kiekvienai tereikia po kamuoliuką, o efektas – tiek šiluminis, tiek vizualinis – milžiniškas!

Visi esame susidūrę su paskutinės minutės “pasidaryk pats” dovanų pasiūlymais, kurie būtų realūs, jei ta minutė tęstųsi bent mėnesį, bet ši skarelė tikrai yra jei ne paskutinės minutės, tai visai realus paskutinio vakaro ar dienos projektas. Apatinės nuotraukos yra gyvas to įrodymas :).

Po kito savaitgalio – dar keturios naujos skarelės pas Jolantą :). Ir čia generalinio tvarkymosi, eglutės puošimo, vaiko gimtadienio ir kitų svarbių bei neatidėliotinų prieššventinių reikalų fone!

Aš pati šitą fabrikėlį tikrai tęsiu iki Kalėdų ir, spėju, nesustosiu, kas prisijungsit į kompaniją – pasirodykit.

Jolantos Žilinskienės megztos skarytės ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Edition 3.0 2442, 2471, 2328, 2361; Zauberwolle 1507, Cashmere Flavor 5990. Modelis – “Sophie Scarf“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €