Apvalus pledas

Šių metų MZ gimtadienio modelis gimė iš mano suprastėjusio regėjimo, bet nesumažėjusio noro megzti ir tuo pat metu dairytis pro langą keliaujant. Iš noro nepamesti nei rankdarbio, nei pokalbio gijų mezgant kompanijoje, iš poreikio užimti rankas ir galvą skirtingais dalykais vienu metu.

Megzti bet ką – ne mano praktiškai prigimčiai. Aš greitai primečiau, koks projektas būtų ilgai grojantis proceso metu ir naudingas pabaigtas – aišku, pledas. Per nemenką jų naudojimo metą supratau, kad labiausiai pasiteisinusi yra apvali forma. Norintiems vingrių raštų, tokių modelių rasite tikrai nemenką pasirinkimą, bet man reikėjo pralekiančių pro mašinos langą peizažų, o ne schemų sekimo, todėl išsirinkau savo visų laikų favoritės – Elizabeth Zimmermann – modelį „Pi Shawl„. Ir ripsą. Beje, iš knygos, kurią pirkau už tais laikais tokią didelę sumą, kad pardavėja net nejaukiai jautėsi man parduodama neišvaizdžią juodai-baltomis iliustracijomis knygelę, kurioje dar dalis lapų buvo nesukarpytų 😉 . Perskaičiusi ją, buvau tikra, kad jei reikėtų man į negyvenamą salą neribotam laikui pasiimti vieną knygą, tai būtų Ji! 🙂

Kad E. Zimmermann pledas virto MZ modeliu, kaltas tik ripsas. Patyrę mezgėjai žino, kad gera akis nėra kvadratas, bet juo yra 1 ripso akis per dvi eilutes. Tai ši elementari geometrija mane ir pavedė… Aš kažkaip visai atsipalaidavau ir pradėjau ripso juosteles skaičiuoti kaip eiles. Kai susigaudžiau, kad mano pledas jau nebe apvalus, o virsta į viršų besigaubiančiu krepšiu (ar greičiau, valtimi, jei žiūrėsim dydį 😉 ), teko atgal paardyti apie porą diskų neverptos islandiškos plotulopi vilnos. O po to imtis skaičiavimų. Todėl, kas norite megzti ratu raštais ar tiesiog lygiuoju mezgimu, eikite tiesiai į šio modelio puslapį (ar nusipirkite knygą, aš su ja išgyvenau nepakartojimą skaitymo malonumą). O susigundę ripsu, naudokitės mano paskaičiavimais, atsižvelgiančiais į rašto specifiką. Simboliška, kad būtent šiai žymiai dizainerei priklauso žodžiai, jog pagrindiniai dizaino atradimai gimsta iš dviejų dalykų – klaidų ir siūlų trūkumo. Mano varianto pribuvėja buvo pirmasis 😉 .

Beje, sekti schemos nereikės net apmezgant peldą dantytu krašteliu. Jį taip pat parinkau maksimaliai paprastą, kad tiktų ir prie apkloto, ir prie tokio autostradinio mezgimo stiliaus.

Dar keli svarbūs momentai: siūlai ir dydis. Čia jau suėjo į vieną tašką mano patirtis (patys funkcionaliausi pledai megzti 4 mm virbalais) ir didelė meilė islandiškai vilnai, iš kurios neverptos pledo dar neturėjau. Iki 4 mm virbalų šiam siūlui trūko storio, tai pridėjau plonytę alpaką – ir ilgesniam gyvenimui, ir geresniam kritimui. Tik pačiuose pledo krašteliuose vienspalvę alpaką pakeitė tokio pat storio pereinamų spalvų Noro siūlas. Jo, deja , MZ jau nebėra (ne faktas, kad ta pati situacija yra daugelio mezgėjų podėliuose 😉 ), bet mano naudotas Cashmere Flavor ir Stained Glass labai sėkmingai gali būti pakeičiami Schoppel-wolle Lace Ball 100. Tokį ne visai praktišką mano pasirinkimą nulėmė žinia apie šio siūlo kūrėjo Eisaku Noro mirtį rugpjūčio mėnesį ir mano likučiai spalvotų namelių pavidalu išsirikiavę apie apvalią aikštę – pagarbos ir dėkingumo ženklas didžiam menininkui.

Kelios nuotraukos, iliustruojančios skirtingus kraštelių variantus (o jų daugybė!) – rudens dangaus, auksinių lapų ar tamsaus miško atspalviai.

Balsva juosta prieš pat pabaigą – dar vienas mylimas siūlų derinimo būdas: spalvos keičiamos kas eilutę. Ripse jis yra išskirtinai gražus. Gali būti, jog norėsis visą pledą taip numegzti 🙂 .

Apie dydį. Dar nesu numezgusi pledo, kuris netilptų išskleistas ant mano senų kaimo tvoros vartų. Galiu pilnai užsikloti nuo galvos iki kojų. Ką ten aš – gerokai už mane aukštesnis Karolis gali kaip vikšriukas į kokoną susivynioti. Pledų dydžiai man visada būna tam tikras netikėtumas, nes ant virbalų jie – siurprizas! – atrodo visai kitaip, nei išskalbti ir išblokuoti. Kam prie širdies kito garsaus dizainerio Stephen West požiūris, kad pledas turi būti žmogaus ūgio, kitaip nėra su juo ką veikti (atkreipiu dėmesį, jog žodžiai šie yra įspūdingo ūgio žmogaus!), tepakartoja mano kelią, bet aprašyme rasite ir mažesnį – kelius užsikloti – variantą.

Tik pabaigus ir išbandžius pledą supratau, kad toks šių metų modelis – tarsi ženklas. Kai visi žada šaltą žiemą, kai nerimą kelia tiek nepasibaigiantis karas, tiek ekonominės krizės keliami neaiškumai, didelis ir jaukus rankomis megztas pledas tešildys mus ir saugos nuo visų negandų ❤.

Pledas megztas iš islandiškos Plotulopi vilnos (0001 ir 0003) kartu su Isager Alpaca 1 E7S ir E0. Pakraštys apmegztas islandiška Plotulopi (0001, 1038, 0003) kartu su įvairiais Noro Stained Glass ir Noro Cashmere Flavor galiukais. Modelis – „Šiltas ratas„.

Šiltas ratas

Reikės: 4 mm valinių virbalų (pradžioje patogiau kojininiai ar 80 cm ilgio valiniai, paskui ilgis vis didėja iki 150 cm) ir ~ 2600 m siūlų, nuotraukoje matomam pledo dydžiui (~ 2 m skersmens) sunaudota ~ 900 g Plotulopi (0003, 0001, 1038) kartu su 7 50g kamuoliukais Isager Alpaca 1 (E7S, E0). Pabaigoje rasite instrukciją ir mažesniam pledui.

Mezgimo tankumas: 10 cm * 10 cm – 13 akių *26 eilių. Kadangi tai yra pledas, mezgimo tankumas kritinės reikšmės neturi (nebent pledo dydžiui), svarbu, kad jums patiktų gauta medžiaga.

Sutrumpinimai:

g – geroji akis;
i – išvirkščioji akis;
u – užmetimas (siūlą užmetam ant virbalo kaip kiauraraštyje darydami skylutę);
n – nukelta akis;
(…)*x – kartojame nurodytą skliausteliuose dalį x kartų;
k – kartas.

Pledas mezgamas ratu ripsu, tam tikrose vietose gerose eilėse dvigubinant akių akių paprastais užmetimais. Užbaigiamas skersai primegztu krašteliu.

Uždedame rusvu siūlu apvaliai (čia rasite filmuką, kaip tą padaryti) 9 akis. Išmezgame 1 eilę gerosiomis akimis, 1 – išvirkščiomis.

Dauginimo eilė. (1g, 1u) * iki galo (18 a).

1 eilė išvirkščiomis akimis, kita eilė – gerosiomis. Pakartojam tą viso 2 k. Išmezgam papildomą eilę švirkčiomis. Turim 3 ripso juosteles po pirmo skylučių rato.

Dauginimo eilė. (1g, 1u) * iki galo (36 a).

1 eilė išvirkščiomis akimis, kita eilė – gerosiomis. Pakartojam tą viso 5 k. Išmezgam papildomą eilę išvirkčiomis. Turim 6 ripso juosteles po praeito skylučių rato.

Dauginimo eilė. (1g, 1u) * iki galo (72 a).

1 eilė išvirkščiomis akimis, kita eilė – gerosiomis. Pakartojam tą viso 9 k. Išmezgam papildomą eilę išvirkčiomis. Turim 10 ripso juostelių po praeito skylučių rato.

Dauginimo eilė. (1g, 1u) * iki galo (144 a).

1 eilė išvirkščiomis akimis, kita eilė – gerosiomis. Pakartojam tą viso 15 k. Išmezgam papildomą eilę išvirkčiomis. Turim 16 ripso juostelių po praeito skylučių rato.

Dauginimo eilė. (1g, 1u) * iki galo (288 a).

1 eilė išvirkščiomis akimis, kita eilė – gerosiomis. Pakartojam tą viso 23 k. Išmezgam papildomą eilę išvirkčiomis. Turim 24 ripso juosteles po praeito skylučių rato.

Dauginimo eilė. (1g, 1u) * iki galo (576 a).

1 eilė išvirkščiomis akimis, kita eilė – gerosiomis. Pakartojam tą viso 35 k. Išmezgam papildomą eilę išvirkčiomis. Turim 36 ripso juosteles po praeito skylučių rato.

Dalinio dauginimo eilė. (2g, 1u) * iki galo (864 a).

1 eilė išvirkščiomis akimis, kita eilė – gerosiomis. Pakartojam tą viso 17 k. Išmezgam papildomą eilę išvirkščiomis. Turim 18 ripso juosteles po praeito skylučių rato. Šią vietą aš mezgiau dviem spalvomis – išvirkščias akis baltu, gerasias – rusvu siūlu.
Pastaba. Mezgant paskutinę eilę gerosiomis akimis tolygiai uždedame 4 akis, kad bendras skaičius dalintųsi iš 7 (868 a).

Ratu mezgimas baigtas, beliko primegzti kraštelį.

Kraštas

Pledas užbaigiamas kiauraraščiu kraštu, kuris mezgamas pirmyn-atgal skersai pagrindui, suimant paskutinę kraštelio akį su pledo akimi tol, kol ratas užsidarys.

Gerąja mezginio puse prieš save iš pirmosios naujos pledo rato eilės akies uždedame kraštelio siūlu (jei pasirenkame jam kitą nei pagrindo spalvą) ore 14 akių ir išmezgame jas apsisukę išvirkščiai, paskutinę akį išvirkščiai sumegzdami kartu su artimiausia pagrindo akimi (tokio suėmimo dėka geroje pusėje susiformuos gerų akių grandinėlė aplink visą ratą). Apsisukam.

1 eilė (geroji pusė). 1a n, 7g, 1u, 7g.
2, 4, 6, 8, 10, 12 eilės (išvirkščioji pusė). 1a n, g iki paskutinės akies, ši sumezgama išvirkščiai kartu su pagrindo akimi.
3 eilė. 1a n, 8g, 1u, 7g.
5 eilė. 1a n, 9g, 1u, 7g.
7 eilė. 1a n, 10g, 1u, 7g.
9 eilė. 1a n, 11g, 1u, 7g.
11 eilė. 1a n, 12g, 1u, 7g.
13 eilė. 1a n, 13g, 1u, 7g.
14 eilė. Nuimti 7 akis išvirkščiai, g iki paskutinės akies, ši sumezgama išvirkščiai kartu su pagrindo akimi.

Kartojame 1-14 eiles 124 kartus, kol pasiekiame kraštelio uždėjimo eilę ir nebelieka nei vienos laisvos pagrindo akies. Susiuvame pradžią su atviromis pabaigos akimis, skalbiam, blokuojam, kad neliktų raukinių uždėjimo vietose ir… džiaugiames šiluma :).

Mažesnis pledas

Jei nesinori tokio 2 m skersmens giganto, galite sustoti anksčiau. Po 24 ripso juostelių segmento dauginame ne įprastu būdu, dvigubindami akių skaičių, o mezgame dalinio dauginimo eilę ((2g, 1u) * iki galo), turime 432 akis. Mezgame 8 ripso juosteles, paskutinėje pridėdami 2 akis, kad akių skaičius dalintųsi iš 7 (434 a). Primezgame kraštelį kaip didžiajam pledui, tik turėsime 62 dantukus. Supam į išskalbtą ir išblokuotą pleduką mažą žmogų arba klojames kelius ir džiaugiames šiluma 🙂 .

Vilniaus kepurė

Siūlai kepurei yra rimtas reikalas. Jie turi nesikandžioti, nes kakta yra viena iš jautriausių vietų ir net įprastai toleruojantys šiurkštesnius siūlus kepurei bevelija švelnų pluoštą. Švelniausios vilnos titulą pelnęs merinas dažnai turi nemalonų šalutinį efektą – sumegztas ne super tampriai jis yra linkęs tįsti. Dažnai, bet ne visada ir ne visoks! Ką tik atkeliavęs naujas siūlas Terra iš Rosarios4 yra ir švelnus, ir formą laikantis – kaip iš tokio nenumegzti naujos kepurės? 😉

Modelis, kaip matote, tikrai ne jokia amerika, toks dabar ant kas antros galvos ir kadangi kai kurie panašūs turi miestų pavadinimus, nusprendžiau savajai versijai duoti Vilniaus vardą. Kad ir paplitęs modelis, savąjį mezgiau pati skaičiuodama ir nuo viršaus – kas leidžia ne tik lengviau reguliuoti plotį, bet ir ilgį.

Tokiai kepurei kaip tik reikės vieno Terra kamuoliuko – galėsite atsiraityti vieną kartą pailgintam viršugalviui ar du – tik viršugalvį dengiančiai kepuraitei. Pilkoji kepurė turi spalvotą kraštą – labai buvo smalsu išbandyti, kaip su nauju siūlu draugauja jau seniau pažįstamas Amalia. Puikiai, nors ir yra lašiuką plonesnis ir lašiuką (tikrai tik lašiuką 😉 ) kietesnis.

Modelis ne tik įvairiai gali būti nešiojamas, bet ir tinka visiems, nepriklausomai nuo lyties. Mano vaikučiai pasikeisdami abi kepures papozavo, kiekvienas išsirinkęs savo nešiojimo stilių. Nusimezga per savaitgalį, patikrinta ;).

Abi kepurės megztos pagal tą patį modelį – „Vilnius Hat„, pilkoji megzta iš Terra 08, Amalia 01, 23; žalioji megzta iš Terra 3.

Item added to cart.
0 items - 0,00