Rudeninis pavasario derlius

Vos prikalbinau Joaną rugsėjo gale pasirodyti su nauju megztuku – nepaisant to, kad siūlas plonas ir dar vilna per pusę su medvilne, vis buvo per šilta. Tai net kaimyniniame kiemelyje kaštonai pro saulę auksinėmis rūdimis pažibėjo, kad spalvomis prisiderintų ir nors taip kompensuotų vasariškas rudenio išdaigas 😉 .

Tuoj jau, manau, ir orai bus idealūs, o visa kita jau ir taip labai tinka – man taip gražu, kad Joana nebijo spalvų, žino, kas jai tinka ir patinka ir švyti su savo mezginiais plačia šypsena 🙂 .

Megztuko pradžia – ne vakar, o ankstyvą pavasarį, kai Joana nusprendė užsirašyti į apvalios koketės kursus, kad pagaliau išmoktų viską suskaičiuoti, o ne eiti pramintu “bandau-mezgu-ardau” taku. Susižavėjusi Jolantos idėja panaudoti margą kojininį siūlą juostelėms, Joana surado gerą margą Opal kamuoliuką ir parinko jam tinkamą foną – viskas iš jos mylimo kolorito. Tik margą siūlą įterpinėjo ne grynomis juostelėmis, o savo firminiais smulkiais rašteliais.

Kaip ten su tuo išsikeltu tikslu yra, žino tik pati Joana, kuri iš pradžių ateidavo konsultuotis dėl tų skaičių, paskui nustojo, tada nugirdau ne mano ausims skirtus žodžius, kad skaičiavimai nėra jos mėgstamiausia, švelniai tariant, mezgimo dalis… Bet kuriuo atveju, kaip mes pasiekiame gerus rezultatus, mūsų pačių reikalas, svarbu, kad viskas guli taip ir ten, kur turi, Joana šviečia su naujiena dailiau už gražiausių rudeninių jurginų puokštę.

Išvirkščių akių takeliai menamų šoninių siūlių vietose, preciziška apdaila ir labai geras prisitaikymas modelio sau – jau su pavasariniais kursais neturi nieko bendra, tai ilgametės patirties ir meistrystės derlius.

Joanos Bartkevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 27, Opal Schafpate X 9603.

Vasarinės pirštinės

Loreta yra pati entiuziastingiausia eksperimentatorė, kokią tik žinau. Mezginių jos MZ dienoraštyje matėte pačių įvairiausių ir ji yra tas unikalus (dirbantis!) žmogus, kuris skundžiasi ne laiko trūkumu, o kad mezginiai taip greitai nusimezga 😉 . Ji pirmoji išbando visus naujus siūlus – su įspūdingais rezultatais 🙂 . Neseniai įvaldytas (ir nuolat gilinamos žinios) audimas yra tik vienas iš jos rimtų pomėgių. Traukia ją pačios įvairiausios technikos, ne apie visas aš net esu girdėjusi, ką jau kalbėti apie bandymą!

Šią techniką, kuria numegzta pirmoji pora pirštinių, aš žinau ir net lašiuką esu pasibandžiusi, nelabai man sekėsi, prisipažinsiu, tai jokio pratęsimo ir nebuvo, o Loreta, kad ir po pertraukėlės, jau turi porą įspūdingų pirštinių!

“Senokai buvau pradėjusi megzt pirštines nalebinding technika, paskui užmečiau, o dabar tvarkydama siūlus radau ir nutariau užbaigt. Labai smagus užsiėmimas, kai nusibosta megzt megztinius. Pavadinau vikingų pirštinėm, nors skaičiau, kad mezgimas adata buvo būdingas daugelyje kultūrų ir gyvavo 300 metų prieš atsirandant mezgimui virbalais. Pirštinės – iš Rosarios4 Pastor. Bet labai smagu ir patogu megzt ir iš Lettlopi. “

Jei manot, kad ši technika yra vienintelė, kuria Loreta įvairinasi sau gyvenimą su siūlais, tai tikrai ne.

“Aš vis dar mokausi verpt, bet darbelis ne iš lengvųjų (pati žinot), tai sugalvojau gudrybę: turkišku verspstuku suverpiau ir susukau Plotulopi. Irgi smagiai atrodo, gal riešines nusimegsiu (nuožmią žiemą mausiuosi ant plonesnių pirštinių).”

Kas apie mano žinojimą, tai jis apsiriboja pagaliuku, ant kurio galiu susukti kokį pusmetrį labai netolygios struktūros daiktą, apsimetantį virvele, išbandžiau šiais metais Estijoje ir buvau savimi be galo patenkinta, nes tai kad ir juokingas, bet pasiekimas. O mano žinios apie turkišką verpstuką apsiribojo juokingu epizodu, kai pasižiūrėjusi vienos jaunos mergaitės video Youtube kanale “Kaip verpti verpstuku ir tuo pačiu pyktis su mama” nusprendžiau, kad jei ji gali vienu metu daryti tokius du dėmesio reikalaujančius darbus be jokių pastangų, tai kuo aš prastesnė? Užteks man vieno – paverpti ir nesiaiškinant su niekuo santykių. Versptuką nusipirkau ir pabandžiusi supratau, kad pyktis su kuo nors man sekasi daug geriau… ;( . Todėl prieš Loretos smalsumą, išmonę ir gebėjimus žemai lenkiu galvą ir nekantriai laukiu naujų istorijų.

Ir pabaiga – specialiai Joanai, kad ji neliūdėtų dėl mezgimo saulėlydžio. Kur eksperimentai mus benuvestų, “mes iš viso pasaulio sugrįžtame čia, į jaunystės universitetą…”*, tai yra, virbalai turi tokią magišką trauką, kad nieko užsėdusio jie geruoju nepaleidžia 😉 . Dar viena pora Loretos pirštinių megztos pačiu tradiciškiausiu šiam aksesuarui žakardu. Iš blizgios ir ryškios venslideilių avių vilnos. “Mama pasiėmė, sakė, jai labai gražios.” Numegtos pačių didžiausių kaitrų metu, kad visi termometrai gerai įsikaltų į savo stulpelius – jokiems pomėgiams jie nevadovaus!

Vasara yra ne tik puikus laikas gražioms nuotraukoms gamtoje, kaip sako šios srities rimčiausi specialistai latviai, tik vasarą numegztos pirštinės yra iš tikrųjų šiltos – o jie neveltui savo pirštinėmis garsėja visame pasaulyje. Dar turime porą dienų – jei ne pabaigti, tai bent pradėti? 😉

Loretos megztos virbalais ir adata (nalebinding) pirštinės bei nuotraukos. Pirma pora pagaminta specialia adata iš Rosarios4 Pastor 03, kitose nuotraukose – tos pačios technikos bandymai iš Lettlopi 1416 ir Plotulopi 1038 kartu su 1425. Gėlėta pora pirštinių megzta iš WYS Wenslaydale Gems 537 (Topaz) ir 776 (Amethyst).

*Citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Filomatai” (ciklas „Vitražas Vilniaus Universitetui”).

Baltiškos usnys

Šią savaitę oficialiai ateina kalendorinis ruduo – kam mokslai, darbai ir tamsa su šalčiu, MZ tai yra pats gražiausias mezgimo sezonas ir labai man džiugu pradėti savaitę labai lauktu mezginiu – nauju Daivos pledu 🙂 . Ji pati myli šilumą, todėl ir vasarą šitas pledas ne tik namus puošia, o karštesnio kraujo žmonėms jis teatskleidžia pačią gražiausią, jaukiausią, pačią vilnoniškiausią rudens pusę 🙂 . Kam gali nepatikti sezonas, kurio metu gali jaukiai su knyga, mezginiu, puodeliu arbatos ar kokiu gyvu padarėliu įsitaisyti po tokiu šiltu megztu grožiu?

“Pledas jau pabaigtas ir gyvena savo gyvenimą 🙂 . Smagiai  pagriaužiantis, terapiškai šildantis sąnarius 🙂 . Labai tiko ta estiška vilna  prie senosios latviškos.”

Straipsnio pavadinimas geriausiai nusako pagrindines šio pledo sudedamąsias dalis. Visų pirma, megztas jis iš latviškos (spalvotas siūlas motyvuose) ir estiškos (tamsiai pilka motyvuose, jų sujungimuose ir marga pabaigos krašte) vilnos. Modelio pagrindinis motyvas – nacionalinis Škotijos augalas usnis, ir sukurtas jis ten gyvenančios dizainerės Kate Davies.

Žemai galvą lenkiu prieš Daivos pasiryžimą šito projekto imtis – koks gražus man bepasirodė modelis, kai tik jį pamačiau išleistą, megzti virbalais atskirai kiekvieną kvadratą iš išorės į vidų, juos blokuoti ir jungti man neteko dvasios. Kurį laiką šis mezginys buvo ir Daivos atidėtas į šoną. Keli kvadratėliai išėjo kiek didesni ir ji nusprendė juo sumažinti “šiek tiek” paveldama skalbimo mašinoje, rezultatą, manau, numanote. Kaip ir reakciją – labai neįkvepiančią tęsiniui… ;( . Bet mezgėjai nebūtų mezgėjais, jei tokios “smulkmenos” lengvai išmuštų juos iš vėžių – baigtas pledas kalba pats už save!

Originalo modelyje spalvotos usnys ryškiai išsiskiria šviesiame fone, Daivos pasirinktas tamsiai pilkas fonas ir įvairių spalvų, dažnai prislopintų (daugiau ar mažiau išsiskiriančių) usnys kuria tokį organišką, nesimetrišką paveikslą – lyg pledas pats būtų tos gražios ir daugialypės gamtos, kurioje jis nufotografuotas, dalis.

Daivos Janavičienės megztas pledas ir nuotraukos, siūlai – latviška vilna kartu su estiška Aade Long 8/2 natūralia tamsiai pilka bei artistic vilna. Modelis – “The Shieling“.

Liemenė į porą

Liemenės vyriškame garderobe yra pats reikalingiausias dalykas – stilingas ir šiltas. Dalios vyras tą tikrai pripažįsta, iki šiol svarbi šeimos istorijoje malkų kapojimo liemenė aktyviai naudojama ir labai vertinama. Kas visai netrukdo įsitaisyti dar vieną naują 😉 – dailią ir elegantišką.

Taip išėjo, kad į porą mezgėjai – ji megzta iš to, kas Daliai liko nuo jos “Vynuogienojų“. Ir šiaip mėgėja nesikankinti dėl paskutinio metro (užteks-neužteks?), Dalia niekaip negalėjo apsispręsti, kaip megs savo nužiūrėtą megztuką – tamsiu raštu šviesiame pagrinde ar atvirkščiai. Tai pasvarstymui pasiėmė… abu variantus 😉 . Laimėjo… vyras, kuriam iš nedaug raštui sunaudoto tamsiai pilko siūlo išėjo liemenė su labai dailiu perėjimu į šviesią apačią, kurio raštą Dalia pritaikė iš mūsų mylimo dizainerio General Hogbuffer kojinės modelio.

Dalios Liepuonienės megzta liemenė iš Isager Jensen Yarn 3S ir 47, žakardinis raštas paimtas iš “Dither” modelio.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €