Gyvos pirštinės

Pirštinės iš bukliuotos alpakos primena gyvus pūkuotus žvėrelius, kuriuos norisi glostyti ir sūpuoti glėbyje. Pirštinės, kurios dažnai naudojamos kaip laimingos, jaukios ir saugios vaikystės iliustracija man yra būtent tokios – minkštos, šiltos ir primenančios švelniausią kailiuką. Esu mačiusi bukliuotą alpaką sudraugintą su moheriu – tų pirštinių nesinorėjo iš rankų paleisti (o reikėjo, nes buvo ne mano, man buvo leista jas tik pačiupinėti 🙂 ). Tada susižavėjau Ramunės atrastu būdu moheriu užpildyti vien iš bukliuoto siūlo megzto daikto oro tarpelius. Atrodytų tokios pirštinės turbūt taip pat gerai, bet šiluminis efektas būtų greičiau kiaurasamčio, o ne mūro sienos stiliaus 😉 .

Todėl labai apsidžiaugiau pamačiusi Loretos porą. Ji prie bukliuotos alpakos pridėjo Isager Spinni, ploną vilnonį siūlą, su kuriuo dėl jo storio sunkiai mezgasi judviejų draugystė 😉 . Tai Loreta, ieškodama Spinni panaudojimo, atrado, kad jei vienas jis ne kažką, tai kaimynas kitam siūlui (šiuo atveju bukliuotam) yra superinis. (Atrado dar ir kitą Spinni panaudojimo būdą, bet tegu jis lieka kitam kartui 🙂 ). Jis čia atlieka tą pačią funkciją – užpildo visas skylutes. Prie to prisidėjo ir pabaigos prausynos, pačios Loretos aprašytos žemiau. Abu siūlai yra vilnoniai, tai šiluma abudu ir rūpinasi, tik pačioje pirštinėje kuklus Spinni priedas pasislepia už savo bukliuoto draugo (ir dar kai spalvos sutampa!), o alpakos kilpelės sukuria šilto, minkšto ir storo kailiuko efektą ir atrodo, šilta net iš nuotraukų 🙂 .

Tie, kas mano, kad vasario mėnesį megzti šiltas pirštines yra neaktualu, primenu, kad statistiškai tai yra dažnai pats šalčiausias žiemos mėnuo ir pavasaris kovą ne visuomet susigaudo, kad jam pagal kalendorių jau laikas. Tokias pirštines numegsite greitai ir smagiai atšvęsite žiemos pabaigą(?) ar bent pasipuošite jos išvarymo iš kiemo proga. Ir kad ryt bus Kalėdos, kurioms reikės dovanų. Net jei jums atrodo, kad jos ką tik buvo.

“Mezgiau virbalais Nr. 3 (atvartas) ir Nr. 3,25 pačią pirštinę. Atvartas – 2 Isager Spini siūliukai, pirštinė – 1 siūlas Alpaca Boucle ir 1 Isager Spinni. Pirštinės sveria 52 gramus, Alpakos buklė liko 18 gramų (kamuoliukas 50 g).

Uždėjau 40 akių. Pirštas – 12 akių. Kaip vadinasi piršto mezgimas, nepamenu. Na, kai palieki 2 akis, plius viename šone vis pridedi po akį (kas antroj eilėj). Taigi: tos 2 akys + dar 10. Pirštas normalaus pločio išėjo.

Atvartas geras, bet va pati pirštinė išėjo šiek tiek per plati. Tai kai numezgiau, gerai patryniau muiluotam vandenį. Mano ranka siaura ir liesa, tai nelabai aptemptos. Užtat nepaprastai šiltos ir lengvos. Kur viršus, kur delnas, ne mezgėja nesupras, tai po 3 mikroskopinius lapelius išsiuvinėjau viršutinėj pusėj, kad būtų aišku.”

Loretos P. megztos pirštinės, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Drops Alpaca Boucle 2020, Isager Spinni 6S ir 8S.

Raudonos vibracijos

Paprastai vieno įrašo herojumi tampa vienas mezginys, nes kiekvienas yra unikalus ir nusipelno atskiro dėmesio, bet praeitas ketvirtadienis klube buvo toks ypatingas raudonų premjerų, kad rankos pačios jas į vieną kompaniją sukėlė (juolab kad ta raudona trijulė ir prie stalo bendrai kartu kelias valandas leido 😉 ).

Jolanta savo megztukui rinkosi siūlus tokį tikslą ir turėdama: “Taip mane ant raudonos patraukė…” Nebūdama ryškių ir atvirų spalvų gerbėja, ji raudoną išsirinko super subtilią – rankomis dažytą XL Kleckse kamuoliuką. Tai yra, tris kamuoliukus, nes tiek tuo metu MZ tebuvo ir kad nepritrūktų, prisiderino dar porą giminingų atspalvių vienspalvių Regia Merino Yak kamuoliukų. Šie taip gerai prisiderino, kad net atvykus reikiamų “kleksų” papildymui (rinktis buvo iš ko – šios spalvos atkeliavo tiek rankinio dažymo merino vilnos, tiek kojininiai kamuoliukai), ji visai nebenorėjo keisti sugalvotos koncepcijos ir megztinio apačią pabaigė vienspalviais nevienodo pločio dryžiukais, kurie savo tvarkingumu, labai harmoningai papildė rankinio dažymo polėkį.

Spalva buvo pagrindinis sumanymas, todėl ir modelį Jolanta sugalvojo visai minimalistinį. Užtai su labai dailiu statytų rankovių modeliavimu iš viršaus, ripsine kaklo apdaila, kurios išvirkščių akių brūkšniukai super vykusiai išryškina tapybišką siūlo dažymą. Megztukas apytrumpis, su kukliu apačios stulpeliu ir ilgu rankovėse – viskas, kaip dabar madinga.

Spalva buvo ir kitos Jolantos megztuko išeities taškas, tik ne šiaip abstrakti, o šis labai konkretus intensyviai rožinis estiškos vilnos atspalvis. Apie savo megztuką Jolanta taip ir pasakė: “Spalva čia karalienė, visa kita sukasi apie ją”.

Tuo tarpu tas “visa kita” visai jau ne tokios mažos reikšmės reikalai 😉 . Kalbant apie siluetą, Jolanta pasirinko nuleistas gana plačias rankoves su tokiais pat plačiais ir ilgais rankogaliais – juos sėkmingai galima atsiraitoti. Tokiu pat stambiu stulpeliu numegzta ir šalinė apykaklė, o visa ta išraiškinga stambaus rašto koncepcija sukasi apie pagrindinį raštą, kurį Jolanta perdirbo labai stipriai jį išdidindama, kad tradicinis kiauraraštis virstų raiškiais dekoratyviais rombais. Megztinio ilgį taip pat galima koreguoti, stilingai jį užlankstant į vidų ir patrumpinant prie sijono ar plačių kelnių ar tvarkingai ištiesinus beveik uždengti klubus prie siauresnių.

Šalinė apykaklė yra ypač dėkinga iškirptė pademonstruoti ir naują šalikėlį iš raudonų atspalvių Edition 3.0 kamuoliuko – dar vienas raudonas žiedas į tos pačios spalvos ketvirtadieninių premjerų būrį. Tokį patį greitai užsiriš ir “viršutinė” Jolanta, nes kokį raudoną rūbą besirengsi, margame kamuoliuke atrasi giminingų atspalvių 🙂 .

Ir aišku, kad nepraėjo pro šalį nenusifotografavusios prie valentininės Drogo reklamos – kuo daugiau raudonos spalvos, tuo geriau 😉 .

Rūtos premjera krypsta į kitą rausvos spalvos pusę – šiltai lašišinės, kuri ypač gražiai atrodo labai vilnoniame Lettlopi siūle. Visų trijų megztukų skiriasi ne tik spalvos, labai skiriasi ir modeliai bei stiliai – visi jie yra pačių autorių kūrybos vaisiai, ir tokie mezginiai yra labiausiai individualūs ir unikalūs.

Rūtos pasirinkimas – šiltas ilgas megztinis, megztas nuo viršaus kiek nuleistais pečiais, praktišku paaukštintu kaklu ir didele kengūrine kišene priekyje, išryškintą didelių megztų spurgelių. Kad nebūtų ta vieta dvigubai stora, Rūta pritaikė šaltesnę rožinę iš ploniausios islandiškos vilnos Einband kolekcijos.

Nuotraukose pabandžiau pagauti detales, kad iš arti galėtumėte “apžiūrėti”, kaip Rūta žongliruoja įvairiais tekstūriniais raštais – spurgais, skirtingais atstumais išdėstytomis vertikaliomis nukeltų akių juostelėmis, kaip harmoningai ir gražiai vieni raštai keičia kitus ir mainosi kaip šokyje formos modeliavimo procese.

Megztinio modelį įvertino ir vyras – užsiprašė sau tokio pat, tai… laukiam pratęsimo 😉 .

Pirmas megztukas megztas Jolantos Žilinskienės iš XL Klecks 2430 (Zen Šventykla) ir Regia Premium Merino Yak 7517, 7507. Kitas megztukas megztas Jolantos Vainutienės iš estiškos Aade Long 8/2. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema), modelis – “Sophie Scarf“. Trečiasis megztinis megztas Rūtos Juzėnienės iš islandiškos Lettlopi vilnos ( 1408), vidinė kišenytė megzta iš Einband 1769.

Austas šalis

Iš plonyčio prašmatnaus vilnos ir šilko derinio WYS Exquisite Lace mačiau įvairių skarų – megztų ir nertų – ir visos jos buvo prabangios ir dailios, bet šitame nuostabiame austame šalyje aš tik pabaksnota atpažinau siūlus, kuriuos kartu su autore parduotuvėje čiupinėjome ir derinome. Komplimentas “kaip iš parduotuvės” mezgėjams dažnai nuskamba dviprasmiškai ir nors jo autoriai tikrai turi tik pačius aukščiausius pagyrimus galvoje – akių lygumą, tvarkingą apdailą – dažnai toks “komplimentas” demonstruoja ne itin gilų amato išmanymą. Taip, lygių akių konkurse su mašinomis sunku varžytis (nors tikrai ne neįmanoma daugeliui), bet rankinis darbas dažnai turi savyje tiek daug subtilių meistrystės niuansų, kokių jokia mašina ir į greitą rezultatą minimaliomis sąnaudomis orientuota technologija nepajėgi padaryti. Gėda man prisipažinti, bet apie audimo subtilybes neturiu jokio supratimo, todėl ir mano pagyrimai šaliui greičiausiai nuskambės “kaip iš parduotuvės” stiliumi, bet aš tiesiog negaliu suvokti, kaip iš tokio plonyčio siūlo įmanoma namuose pagaminti tokį delikatų, subtilų, juvelyrišką daiktą.

Prie sodrių brangakmenius primenančių Exquisite Lace spalvų prisiderino ir tokio pat plonumo Lace Ball 100 kamuoliukas, Arbatos Ceremonija (2249), turintis savyje ir žalius, ir fuksijos atspalvius. Teoriškai jo perėjimai turėjo sužaisti su vienspalvėmis sruogomis, bet praktikoje šaliui teko tik viena šviesiai žalios spalvos atkarpa, idealiai įsijungusi į bendrą koloritą. Spalvos audime kitaip sąveikauja nei spalvotame mezgime, jos čia ne tik neprapuola viena kitos kaimynystėje, atvirkščiai, paryškina ir pabrėžia viena kitą. Pažiūrėkite į paskutinę nuotrauką – brangakmenių mozaika juvelyrikoje, kur kiekvienas brūkšniukas spindi ir žėri, kaimyno – kaip tobulo rėmo – apsuptyje.

Pati medžiaga dailiai krenta ir yra tokio delikataus plonumo be jokių nereikalingų skylių, kad prarijus tuos taip besiveržiančius į laisvę žodžius “kaip iš parduotuvės”, pamačius šalį aš kuriam laikui pavirtau mini Eločka Liudojedka, nes net ir tų 17 žodžių nebeturėjau.

Šalis – Liepos dovana mamai.

Liepos Žukauskaitės austas šalis ir nuotraukos. Siūlai – WYS Exquisite Lace 585 (Belgravija), 388 (Smaragdas), 371 (Savoja) ir Schoppel-wolle Lace Ball 100 2249 (Arbatos Ceremonija).

Pirma kregždė

Naujoji Marianne Isager knyga “A Knitting life” vos spėjo iškeliauti iš MZ, jau prašom, burtų lazdele (aka virbalu) pamojus – pirmasis numegztas modelis!

Modelis “Honeymoon” Daivos variante virto dailia liemene, kurios pagrindui panaudotas plonasis Spinni su priderintu moheriu, o pilkas metalo kaldinius primenantis nukeltų akių ornamentas numegztas iš pačių įvairiausių podėlio turtų – nuotraukoje prie ištikimiausių mezgimo pagalbininkų ir vertintojų 🙂 .

Tie skirtingi pilkumai ne tik suteikia labai gražų tapybišką spalvinį efektą, toks stilius labai atitinka ir modelio dizainerės kūrybos stilių, ir nukeltų akių specifiką. Naujas Daivos mezginys – toks, kur viskas labai vieninga, labai išradinga, jis pratęsia Marianne dvasią ir kartu įneša savo individualių bruožų, ir yra tiesiog labai gražus. O katuko žiovulys – reakcija į jau baigtą mezginį ant šeimininkės – greičiausiai yra ženklas, kad reikia imtis naujo mezginio, ant kurio ir pagulėsi, ir siūlus paderinsi 😉 .

Daivos Janavičienės megzta liemenė pagal “Honeymoon“, siūlai – Isager Spinni 35S kartu su Rosarios4 Aurora 13, pilkos spalvos siūlai – nuotraukoje 🙂 .

Item added to cart.
0 items - 0,00 €