Vąšelinis virusas

Vąšelis mane ištinka kaip gripas – retai ir ūmiai. Na gerai, gal nebūtinai gripas, juo sergu kartą per dešimt metų, bet šis įvykis prilygsta ūmiam virusiniam susirgimui. Neturiu jokios kitos išeities, kaip imti vąšelį ir nunerti kokį daiktą – tokį, kokiu tuo metu “susergu”, laisvos valios šiame reikale nedaug. Tada kuriam laikui praeina. Imuniteto nuo nėrimo tikrai nestiprinu, greičiau nedaug jo matau su mezgimu palyginus, tai ir užklumpa jis mane rečiau. O gal ir kitur šuo pakastas, tų virusų kelių nelabai suseksi… Saulė pastebėjo, kad dažniausiai aš susergu pledais, tas tiesa, nesiginčiju, bet šį kartą mane užklupo nertinis.

Nėriau jį pagal populiarų liaudišką receptą “Ką matau, tą dainuoju”. Pirmiausia pamačiau šį nertinį, bet nuo jo aprašymo mane sulaikė du dalykai. Pirmas – nerimtas. Aš lengvai skaitau mezgimo instrukcijas, jaučiu, jei labai būtų aktualu, turbūt įveikčiau jas ir ta kalba, kurios nemoku, kad tik kokia užuomina skaičių ar diagramų pavidalu būtų, ko niekaip nepasakyčiau apie nėrimo aprašymus, kalba čia jokios rolės nevaidina, tegu jie ir lietuviški būna. Bet žinau (ir tą nuolat kartoju visiems bijantiems instrukcijų) – tereikia kartą kitą nueiti tuo keliu ir viskas – jis jau pažįstamas!

Pagrindinė priežastis nerti savaip buvo mano nenoras turėti lygiai tokį patį megztuką, kokio nėrimas yra aprašytas, nors gražus jis man be galo, ne veltui taip ūmiai juo apsikrėčiau 😉 . Labai norėjau, kad koketė, rankogaliai ar net spalvų deriniai pagrindiniame plote turėtų savitumo. Kaip senovėje, kai kaimuose plito raštai. Viena kaimynė nusižiūrėjo nuo kitos, ne iki galo atsiminė, dar klaidą padarė, kitus siūlus turėjo ir žiūrėk – jau naujas raštas gimė. Ir net sekdamos viena kitą mezgėjos niekada nesipuošė vienodais rūbais, vis nuo savęs ką pridėdavo.

Tas savitumo siekimas man kainavo du kartus iš naujo nunertą koketę (trečias kartas nemelavo), nes vąšeliu nebuvo taip lengva paskaičiuoti platinimo ritmą. Pirmyn judėjau bandymų ir nuolatinio matavimosi keliu. Smulkius raštelius mezgiau tikrai iš lubų, pagrindinį raštą nusižiūrėjau nuo originalo, centrinėje dalyje visai atsisakiau spalvų, jas prisimindama tik nertinio apačioje ir rankogaliuose (pastarieji sąmoningai skirtingi).

Pagrindinis siūlas – Rowan Felted Tweed, jis man nertas gal net už megztą labiau patinka. Kaip ir islandiška Plotulopi vilna. Prie tamsiai mėlyno tvido didžiojoje dalyje priderinau labai neutralią Drops Karisma spalvą, o visos spalvotos juostelės nertos iš to, kas tiko 3 mm vąšeliui.

Nertinio įkvėpimo šaltinis – “Alpine Sweater“, siūlai – Rowan Felted Tweed 170, Drops Karisma 54, Istex Plotulopi 9448, 484, 2021, WYS Bluefaced Leicester DK 150, 301, 501, Aade Long 8/3 (šviesiai mėlyna) ir dar šio bei to po lašiuką. Nuotraukos – Jurgio Eidikio.

Raudonos vibracijos

Paprastai vieno įrašo herojumi tampa vienas mezginys, nes kiekvienas yra unikalus ir nusipelno atskiro dėmesio, bet praeitas ketvirtadienis klube buvo toks ypatingas raudonų premjerų, kad rankos pačios jas į vieną kompaniją sukėlė (juolab kad ta raudona trijulė ir prie stalo bendrai kartu kelias valandas leido 😉 ).

Jolanta savo megztukui rinkosi siūlus tokį tikslą ir turėdama: “Taip mane ant raudonos patraukė…” Nebūdama ryškių ir atvirų spalvų gerbėja, ji raudoną išsirinko super subtilią – rankomis dažytą XL Kleckse kamuoliuką. Tai yra, tris kamuoliukus, nes tiek tuo metu MZ tebuvo ir kad nepritrūktų, prisiderino dar porą giminingų atspalvių vienspalvių Regia Merino Yak kamuoliukų. Šie taip gerai prisiderino, kad net atvykus reikiamų “kleksų” papildymui (rinktis buvo iš ko – šios spalvos atkeliavo tiek rankinio dažymo merino vilnos, tiek kojininiai kamuoliukai), ji visai nebenorėjo keisti sugalvotos koncepcijos ir megztinio apačią pabaigė vienspalviais nevienodo pločio dryžiukais, kurie savo tvarkingumu, labai harmoningai papildė rankinio dažymo polėkį.

Spalva buvo pagrindinis sumanymas, todėl ir modelį Jolanta sugalvojo visai minimalistinį. Užtai su labai dailiu statytų rankovių modeliavimu iš viršaus, ripsine kaklo apdaila, kurios išvirkščių akių brūkšniukai super vykusiai išryškina tapybišką siūlo dažymą. Megztukas apytrumpis, su kukliu apačios stulpeliu ir ilgu rankovėse – viskas, kaip dabar madinga.

Spalva buvo ir kitos Jolantos megztuko išeities taškas, tik ne šiaip abstrakti, o šis labai konkretus intensyviai rožinis estiškos vilnos atspalvis. Apie savo megztuką Jolanta taip ir pasakė: “Spalva čia karalienė, visa kita sukasi apie ją”.

Tuo tarpu tas “visa kita” visai jau ne tokios mažos reikšmės reikalai 😉 . Kalbant apie siluetą, Jolanta pasirinko nuleistas gana plačias rankoves su tokiais pat plačiais ir ilgais rankogaliais – juos sėkmingai galima atsiraitoti. Tokiu pat stambiu stulpeliu numegzta ir šalinė apykaklė, o visa ta išraiškinga stambaus rašto koncepcija sukasi apie pagrindinį raštą, kurį Jolanta perdirbo labai stipriai jį išdidindama, kad tradicinis kiauraraštis virstų raiškiais dekoratyviais rombais. Megztinio ilgį taip pat galima koreguoti, stilingai jį užlankstant į vidų ir patrumpinant prie sijono ar plačių kelnių ar tvarkingai ištiesinus beveik uždengti klubus prie siauresnių.

Šalinė apykaklė yra ypač dėkinga iškirptė pademonstruoti ir naują šalikėlį iš raudonų atspalvių Edition 3.0 kamuoliuko – dar vienas raudonas žiedas į tos pačios spalvos ketvirtadieninių premjerų būrį. Tokį patį greitai užsiriš ir “viršutinė” Jolanta, nes kokį raudoną rūbą besirengsi, margame kamuoliuke atrasi giminingų atspalvių 🙂 .

Ir aišku, kad nepraėjo pro šalį nenusifotografavusios prie valentininės Drogo reklamos – kuo daugiau raudonos spalvos, tuo geriau 😉 .

Rūtos premjera krypsta į kitą rausvos spalvos pusę – šiltai lašišinės, kuri ypač gražiai atrodo labai vilnoniame Lettlopi siūle. Visų trijų megztukų skiriasi ne tik spalvos, labai skiriasi ir modeliai bei stiliai – visi jie yra pačių autorių kūrybos vaisiai, ir tokie mezginiai yra labiausiai individualūs ir unikalūs.

Rūtos pasirinkimas – šiltas ilgas megztinis, megztas nuo viršaus kiek nuleistais pečiais, praktišku paaukštintu kaklu ir didele kengūrine kišene priekyje, išryškintą didelių megztų spurgelių. Kad nebūtų ta vieta dvigubai stora, Rūta pritaikė šaltesnę rožinę iš ploniausios islandiškos vilnos Einband kolekcijos.

Nuotraukose pabandžiau pagauti detales, kad iš arti galėtumėte “apžiūrėti”, kaip Rūta žongliruoja įvairiais tekstūriniais raštais – spurgais, skirtingais atstumais išdėstytomis vertikaliomis nukeltų akių juostelėmis, kaip harmoningai ir gražiai vieni raštai keičia kitus ir mainosi kaip šokyje formos modeliavimo procese.

Megztinio modelį įvertino ir vyras – užsiprašė sau tokio pat, tai… laukiam pratęsimo 😉 .

Pirmas megztukas megztas Jolantos Žilinskienės iš XL Klecks 2430 (Zen Šventykla) ir Regia Premium Merino Yak 7517, 7507. Kitas megztukas megztas Jolantos Vainutienės iš estiškos Aade Long 8/2. Skarelė megzta iš Schoppel-wolle Edition 3.0 2361 (Teta Ema), modelis – “Sophie Scarf“. Trečiasis megztinis megztas Rūtos Juzėnienės iš islandiškos Lettlopi vilnos ( 1408), vidinė kišenytė megzta iš Einband 1769.

Žiemos šventėms

“Kas svajoja apie šiltą puošnaus siūlo megztuką ir greitą rezultatą – Isager Alpaca 2 yra tinkamas pasirinkimas. Jokio rašto nereikia, švelnus siūlo margumas gražus lygiomis akimis, juo labiau tamsesnės spalvos. Kaklo iškirptė formuota mezgimo metu gerai nugula ir nepriduoda nereikalingų detalių. Nugarinė dalis specialiai šiek tiek ilgesnė, megzta sutrumpintomis eilėmis.”

G megztas megztukas ir nuotraukos bei tekstas. Siūlai – Isager Alpaca 2 (Midnight).

Pati geriausia kalėdinė naujiena

Tik pasižiūrėkite, kas įsitaisė po mūsų kalėdine eglute? Ką tik išleista Marianne Isager knyga “A Knitting Life”.

Isager siūlai ir jų subtilūs stilingi dizainai yra patys iš savęs didelė šventė, bet išleista nauja knyga (gruodžio 1 dieną!) yra pačių geriausių Kalėdų garantas visiems kūrybingai mezgantiems žmonėms. Dalia, nežinojusi, kad knyga jau pakeliui į MZ, išleidimo dieną nužiūrėjo ją Isager instagram puslapyje ir atsiuntė man ilgesingą žinutę: “Skrendam į Daniją?”. Nereikėjo mums, atskrido knyga 🙂 .

Ir šį kartą tai ne šiaip knyga, o pirmoji didžiulės trilogijos dalis, kurioje Isager įkūrėja Marianne apžvelgia penkis savo kūrybos dešimtmečius. Pirmas tomas apima aštuoniadešimtuosius – devyniasdešimtuosius metus.

Man užteko paskaityti pirmą lapą ir buvau užtvindyta apmąstymų paralelių ir prisiminimų. Pats pirmas knygoje pristatytas megztukas iškalbingu “Lengvas” pavadinimu yra numegztas tuo pačiu raštu, kurį man vaikui parodė teta Danutė ir tai buvo mano pirmoji pažintis su nukeltų akių raštais. Iš dabartinės perspektyvos vertindama savo jaunystės mezgimo patirtį, visą laiką galvojau, kad ypatingą mūsų kūrybingumą nulėmė itin skurdi pasiūla – rūbų, siūlų, žurnalų. Bet panaši patirtis iš visai kito ekonominio pasaulio liudija, kad kūrybingumas neturi jokių geografinių, amžiaus, lyties ir gerbūvio ribų.

Marianne prisiminimai apie sunkiai ėjusį pirmą mezginį, mezgimo neperspektyvumą pabrėžiančios mokytojų pastabos, mezgimas draugų kompanijoje ir per pamokas – visa tai tikrai ne vienai mezgėjai iki skausmo pažįstama. Kaip ir pajautimas, kad su užimtomis rankomis tu daug geriau susikaupi ir įdėmiau klausai, mažiau blaškaisi. Smagu, kad Marianne gyvenime tas supratimas (tiek jos pačios, tiek aplinkos) atėjo taip anksti ir taip pagražino gyvenimą – dėl tos priežasties jos anglų mokytoja leisdavo megzti per pamokas, tik prašydavo vengti metalinių virbalų, kurie nukritę erzinamai dzingsėdavo 🙂 .

Knygoje rasite ne tik jos prisiminimus, įkvėpimo šaltinius ir idėjas, joje yra svarbausių 15 atnaujintų modelių. Be chronologinio pasakojimo knygoje yra ir skirstymas technikomis – nukelti raštai, žakardas, entrelac ir t.t. Marianne yra įsitikinusi, kad mezgimas, užimantis tiek daug laiko, ne tik reikalauja pačių geriausių medžiagų ilgam tvariam gyvenimui, bet ir turi atspindėti mados tendencijas. Šios keičiasi, bet geros idėjos niekada iš mados neišeina (kaip ir meistrystės niuansai), todėl jas tereikėjo tik pritaikyti šiuolaikinėms tendencijoms ir siluetams.

Išskirtinai norėčiau pabrėžti technikas ir meistrystę – čia nerasite primityvaus operavimo keliomis paprasčiausiomis technikomis. Kas pažįsta Isager dizainus, su tuo jau susidūrė – čia svarbi kiekviena detalė, kiekvienas niuansas, džiaugsmu pripildantis kiekvieno meistro širdį! Jei apie dominuojantį ir foninį siūlą žakardiniame mezgime jūs rasite toli gražu ne kiekvienoje tam skirtoje knygoje, tai čia iš siūlų laikymo skirtumų sukurtas visas dizainas! Ir tai tik vienas momentas 🙂 .

Nereikia turbūt nė sakyti, kas vartė ar skaitė Isager išleistas knygas, yra patyręs, kai tai tikrai džiaugsmas viskam – rankoms, akims, širdžiai. Knygos nuostabiai gražiai išleistos, su puikiomis stilingomis nuotraukomis ir šiuolaikiška spauda. Naujoji knyga yra kietais viršeliais, stora ir dosnaus albumo dydžio. Ji puikiai tiktų į skyrelį “Kavos stalelio knygos”, tik man rodos, šis jai per ankštas… 😉

Kaip ir visos pastarosios kompanijos išleistos knygos, ši turi natūralaus dydžio pavyzdėlių nuotraukas, todėl norint pataikyti mezginio tankumo, nereikės nei liniuotės, nei metro – tereiks numegztą ir išblokuotą pavyzdėlį pridėti prie puslapio su nuotrauka ir palyginti.

Žemiau rasite knygoje publikuojamus modelius, bet labai noriu atkreipti dėmesį, kad šis tomas yra daug daug daugiau nei tiesiog gražūs modeliai. Tai vienos kūrybingiausių dizainerių idėjų, patirčių ir atradimų klondaikas. Kalėdų seneliai, rikiuokitės! 🙂

“Barbara top“:

“Barbara Sweater“:

“Braids“:

“Chess“:

“Easy“

“Gaudi“:

“Honeymoon“:

“Horseshoe“:

“Jacquard“:

“Newspaper“:

“Scottish Check“:

“Squares“:

“Triangles“:

“Twisted Cables“: 

“Wings to fly“:

Item added to cart.
0 items - 0,00 €