Pasnigo

Vilnių užpustė tikros snaigės, o Eglė pasirūpino, kad jos artimųjų ratas būtų aprūpintas šiltomis pirštinaitėmis joms gaudyti 🙂 . Pati Eglė, kaip visi tikri Kalėdų seneliai, snaiges gaudyti pradėjo spalio mėnesį ir iki didžiųjų švenčių paruošė dailią penkių porą kolekciją – iš skirtingų siūlų, skirtingų spalvų ir snaigulių delnuose – nes vienodų jų nebūna 🙂 .

Kartu su snaigėmis į pirštinaites sumegztos visos gražios ir ilgos dienos iki Kalėdų, visi įspūdžiai, kvapai ir spalvos.

“Kaip tik buvo metas, kai galvoje pradėjo suktis mintis apie Kalėdų mezginius ir nors dar iki šventės buvo likę daugiau nei du mėnesiai, įvyko nuostabus stebuklas! “Mezgimo zona” minėdama savo 14-ąjį gimtadienį, išleido naują modelį, bepirštes pirštinaites “Snaigės”, kurios ir tapo įkvėpimu numegzti dovanas savo mylimiausioms mezgimo būrelio bendramezgėjoms.
Pirmoji pora – gelsvos.”

Pirštinaičių šeimininkė džiaugsis šiltu ir švelniai saulėtu variantu iš vilnos ir lino derinio, o vizualinį mezgimo/gyvenimo dienoraštį nuotraukomis kurianti Eglė dalinasi su mumis ne tik megztu rezultatu, bet ir visa kūrybine virtuve.

“Antroji pora – baltos.
Skirtos vienuolei sesei Victoriai, kuri mielai priima mūsų mezgimo būrelį parapijos namų bibliotekoje.

Ši pora mezgimo procese atkeliavo į “Vilnius Art” parodą, kurioje man labai patiko S. Inčirauskaitės siuvinėti lubinai, ir dar į K. Varnelio muziejų, kurio kūrinys, pavadintas kažkaip netaikliai ir užimantis visą sieną, buvo tikslus “stockinette stitch” pavyzdys. Mezgėjos, manau, sutiks.“

“Trečioji pora – padūmavusi rožinė.
Sugėrusi į save rožinį saulėlydį, gėlių, akmenukų ir medūzų spalvas.”

“Ketvirtoji pora – švelniai pilka.
Ji nusprendė gyventi savo atskirą gyvenimą ir nesekti snaigių raštais. Pirštinaitės delne įsikūrė širdutė – mano mielai dukterėčiai, kuri su entuziazmu prisijungė prie mezgimo būrelio ir įnešė nuostabios energijos, o jos korgis – meilumo.

Dar būtinai noriu pasidžiaugti, kad ši pora buvo mezgama “Mezgėjų brunch’e” – nerealaus gerumo renginyje, kurį suorganizavo Jurgita ir Daumantė – dar kartą Jums ačiū!“

“Paskutinė, penktoji pora – rusva.
Užbaigianti bepirščių pirštinaičių Kalėdų seriją.
“

Eglės Lašinskienės megztos bepirštės pirštinaitės, pastabos ir nuotraukos. Pirma pora megzta iš Isager Merilin 59 S, antra – iš Istex Einband 0851, trečioji pora – iš Isager Merilin 61, ketvirtoji pora – iš Drops Flora 03, paskutinė pora – iš Isager Merilin 7 S.

Plotulopi virusas

Tik gavus šio pledo nuotraukas, galvojau, kad jis bus pagrindinis ir vienintelis šilto įrašo herojus, bet visai neseniai išaiškėjo, kad šita istorija turi tęsinį (ne pabaigą!), tai pledui teks šiandien pabūti pačio geriausio Plotulopi viruso grandimi 🙂 .

Man žinoma istorijos pradžia – jau seniau rodytas įspūdingas Ievos pledas iš dvigubo Plotulopi siūlo, megztas dovanų. Siūlus ji rinkosi kartu su mama ir į tokią labai užtikrintą pusę, kurios likutis tapo gražia istorijos tąsa.

Ievai pabaigus savąjį mezginį, kito pledo dukrai ėmėsi jos mama. Taip pat su atsarga prisirinkusi spalvotų Plotulopi lėkščių, iš dvigubo siūlo ji dvispalviu anglišku stulpeliu (!) numezgė pledą dukrai, jis čia visu gražumu įsitaisęs ant sofos, taip ir prašosi įsisupti ar užsikloti. Kas pažįsta islandišką vilną, net per nuotrauką pajus, kokios šilumos ir gerumo yra šis keturgubas gėris 🙂 .

Kadangi abi siūlų turėjo su gera atsarga, tai po pledų atėjo laikas atsargoms 😉 . Ieva iš savo pledo likučių, pridėjusi priderintų spalvų moherį (pats mylimiausias mano derinys!), numezgė mamai skarą dovanų. Ir čia nesustojo: “Dar truputį siūlų liko, tad arba bus veltas krepšys, arba pirštinės, arba koks kitas mažas darbelis. Žiūrėsim.”

Mama gi, po didelio pledo, “iš to, kas liko, dar mezga ir anūkei. Manau, kad visa šeima užsikrėtė Plotulopi virusu 🙂 “.

Aurelijos Kirkilienės dvigubu anglišku stulpeliu megztas ir fotografuotas pledas. Siūlai – Istex Plotulopi 1421, 1424, 1431, 2027. Skara megzta ir fotografuota dukros Ievos, modelis – “Gryer“, siūlai – Istex Plotulopi 1026, 2023, 1432, Isager Silk Mohair 100, Drops Kid-Silk 06.

Globalizacija

“Lietuvė numezgė latviškas pirštines iš islandiškų siūlų”, – taip su mąslia šypsena pristatė savo pirštines Kotryna. Jei seniau kas galėtų visą tą reikalą pritempti prie tautų draugystės, tai dabar mes vadiname tai globalizacija ir mezgime ji atsiskleidžia pačia gražiausia ir palankiausia savo puse.

Lietuviškų pirštinių raštai, nors ir esame artimiausi kaimynai, yra gerokai stambesni už latvių – mes mezgėm iš storesnių siūlų ir dėjom mažiau akių, o tokiuose plotuose ne kaži kiek erdvės sudėtingiems ornamentams 😉 . Šiandien norint išbandyti kaimynų atradimus į jokias ekspedicijas vykti nereikia – atsiverti turbūt pačią žinomiausią latviškų pirštinių knygą ir prašom rinktis iš kokio tik nori regiono.

Ploną, šiltą ir ryškaus charakterio islandišką yra išbandžiusios savo tautiniam paveldui ir pačios latvės su labai skirtingais įspūdžiais – kai kam didelis šio siūlo pūkuotumas kertasi su tradiciniais vaizdais. Čia vėl karmos taškai byra globalizacijai – laimi tas, kas yra toliau nuo “o mano kaime darė taip” tradicijų ir gali lengva ranka (ir širdimi) paeksperimentuoti su kuo tik širdis geidžia 😉 . Taip, pūko iš islandiškos vilnos – kaip žodžių iš dainos – neišimsi, bet ir šiluma mažai kas jam prilygsta, o mezgant kad ir raštuotas, bet pakankamai plonas latviškas pirštines ir ne į muziejų, o į spintą ir ant rankų, tai tikrai ne paskutinės svarbos dalykas. Ir kraštelį gali pagal save pasikeisti, ir praleisti taip svarbų latviams raštuotą nykštį (raštas turi būtinai sutapti ir delno pusėje susilieti su fonu), nes prieš akis nestovi priekaištingas ilgos kartos tradicijų saugotojos veidas.

Taip, lengvas viso ko pasiekiamumas turi savo minusų ir truputį suniveliuoja pasaulį, bet tik jo dėka Vilniuje gali pražysti visa pieva pūkuotų ir šiltų melsvų žiedelių aštuoniakampių žvaigždžių (žalių lapų?) fone : ).

Kotrynos Navickaitės megztos Rucavos krašto pirštinės iš M.Grasmane knygos “Latvieša cimdi”. Siūlai – Istex Einband 1764, 1098, 9028, 1761.

Plotulopi naujienos

Kur storoji islandiška Lettlopi vilna, ten, savaime suprantama, ir jos plonesnė ir lengvesnė neverpta versija – Plotulopi (100% neverpta islandiška vilna, 100 g ~ 300 m). Pastaroji yra ypač universalus siūlas – dvigubą sudėjus ji yra pakankamai stora ir tvirta, o vienguba yra lengva ir orinė. Idealus siūlas tiek virbalams, tiek vąšeliui (pastarasis ne taip dažnai gali pasigirti švelnia ir minkšta medžiaga), puiki tiek viena, tiek įvairiuose deriniuose – tinka prie jos įvairios lace kategorijos plonybės ir visi pūkuotukai, iš kurių moheris mėgaujasi pelnyta favorito karūna.

Atkeliavusios spalvos kalba apie Kalėdas – šventiški raudoni bei žali atspalviai prie krūvelės neutralių baltų, pilkų ir juodų atspalvių.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €