islandiška vilna

Spalvoti šalikai

Šiandieninio įrašo abu šalikai demonstruoja gana paplitusią tendenciją pradėti nuo vieno įrankio (vąšelio) ir visą laiką apčiuopiamo rezultato rankose prie mažiau nuspėjamo formos kūrimo būdo jau visais dviem (virbalai) su toli gražu ne viena akyte, o visu būriu, kurį turi vienu metu suvaldyti. Abu šie įrankiai turi savo stilių ir galimybes ir iš esmės visai nekonkuruoja vienas su kitu, bet Izabelės abu šalikai taip ir išsidėstę, kaip sukurti ir demonstruoja jos pastarojo meto pasukimą nuo vienos techniko prie kitos tyrinėjimo ir įvaldymo.

Margųjų langučių siūlų pasirinkimą pirmiausiai nulėmė spalviniai deriniai, todėl į vieną daiktą sėkmingai sugulė nebūtinai vienodo storio siūlai, svarbu, kad jie spalviškai kalbėjosi tarpusavyje. Ir sugulė labai sėkmingai! Kutai taip pat visai nebūtinai turėjo būti tvarkingai vienodi, jie gali būti ir skirtingų spalvų, ir skirtingo ilgio – lyg pats šalikas būtų išleidęs mažytes šakeles 🙂 .

Nežinau iki galo priežasčių, kodėl radikalus posūkis į virbalus nusinešė kartu su savimi šį spalvingą ir ryškų aksesuarą (šalikas jau išardytas 🙁 ), bet labai džiaugiuosi užfiksavusi jį nuotraukose, nes taip apsirengusi Izabelė man buvo vienas smagiausių ir gražiausių vaizdų mieste apniukusią ir pilką Vilniaus žiemą.

Bet kas turi auksines rankas, plikas tikrai nevaikšto. Ta-dam – naujas šalikas. Šis jau megztas ir ne iš pačios lengviausios medžiagos: suvaldyti neverptą Plotulopi vilną reikia geros rankos. Prie jos šilumai, storumui ir tvirtumui pridėta priderinta pūkuota alpaka su šilku. kuri ir taip netolygiai dažytą islandišką siūlą dar labiau praturtina ir pagilina spalvą – tamsesni dryžiai, atrodantys beveik vienspalviai, sudaryti iš bordinio ir plytinio siūlų. Šis šalikas nebe toks margas, bet toks pat ryškus, labai jaukiai ir šiltai didelis bei kutuotas 🙂 .

Izabelės Martikonytės nertas ir megztas šalikai. Pirmasis nertas iš Drops Nepal 2920, 612, 8906, 2923, 8915, 6314, 3608, 8912, Drops Karisma 39, 60. Antrasis megztas iš Istex Plotulopi 1427 ir 1425 kartu su Drops Brushed Alpaca Silk 24 ir 8.

Trys vietoj vienos ;)

Vaizdelį pirmoje nuotraukoje turbūt esame matę ne kartą pačiose įvairiausiose vietose – vieniša pamesta pirštinaitė laukia sugrįžtančio šeimininko ant suoliuko, palangės, tvoros ar tiesiog šaligatvio krašto. Kur prašapo tos violetinės riešinės antra pusė, jau neaišku, bet faktas kaip blynas – žiemą šąlančioms rankoms skubiai reikia naujų pakeitimui!

Mezgantys žmonės paprastai padūsauja dėl prarasto rankdarbio ir… greitai imasi virbalų su siūlais. Kas nemezga, graudžiai praneša blogą žinią mezgančiam. Ir tubūt nėra tokio mezgėjo, kuris neužkibtų ant vaiko, žiemą pametusio šiltas riešines, kabliuko. Net jei tas vaikas jau persirito į trečią dešimtį 😉 .

Užkibo ir Ieva, tik būdama labai neeilinė mezgėja, ji iš vienos likusios riešinės padarė… trijų komplektą. Kaip ji pati sakė, “pagal nuotaiką ar jos nebuvimą”.

Nebepamenu su kuo kažkada MZ kalbėjomės apie riešines – kodėl jos turi būti abi vienodos, juk apyrankių niekas dviejų tokių pačių ant abiejų rankų net negalvoja nešioti?

Ieva numezgė vieną riešinę su skylute nykščiui iš labai gražaus Kaffe Fassett sukurto Regia siūlo (jis man pačiai buvo didelis siurprizas, nes šis dizaineris garsėja savo spalvomis, o čia tik skirtingo pločio juodos ir violetinės juostelės), tai ji kaip ir atliepia tą užduotą violetinę temą. O antra žalia – nes vaikas mėgsta žalią spalvą. Iš vienspalvės islandiškos vilnos, bet stulpeliu, sukuriančiu vertikalias tekstūrines juosteles.

Pamesta viena pirštinė paprastai panaikina visą porą – ką su viena darysi? Ievos gi koncepcija ir tą likusią pavertė naudinga trijulės dalimi – visas gali dėvėti, kaip tik norisi, ant kurios nori rankos, su kuo nori suporavęs. Visos trys tarpusavyje tinka, visos dera, visos šildo. Ir labai smagiai atrodo. Ir net dar vieną pametęs (tuk tuk tuk į artimiausią medį), nesvarbu kurią, neliksi – tikra ta žodžio prasme – ant ledo 😉 .

Ievos Abraitytės megztos riešinės iš Regia Design line Stripe Collection” by Kaffe Fassett 03867 ir Istex Einband 1763.

Riddari

Mano berniukai, priešingai Kristei, ne taip ir trokšta tų megztų daiktų, na, gal koks šalikas ar pora kojinių praeina, bet tiktrai ramiai be mano mezgimo išgyventų jokio nepatogumo nejausdami. Aš karts nuo karto vis paklausiu, ar ko nenorėtų, nelabai ko tikėdamasi, todėl Jurgio atsakymas, kad gal ir visai norėtų megztinio, mane maloniai nustebino.

Aš bandžiau jam priminti namuose paliktą kolekciją, bet nelabai jį sudominau, jis, pasirodo, jei norėtų naujo megztinio, tai islandiško stiliaus su apvalia kokete. Jis tokius turėjo du. Abu buvo megzti pagal tą patį modelį – “Riddari“, kurį Jurgis pats išsirinko. Pirmąjį, iš juosvo Plotulopi, sunešiojo iki skylių, antrą, jau iš storesnio Lettlopi, žalią, išaugo (nesu tikra, ar nepasitelkė į pagalbą skalbimo mašinos 😉 ).

Noras buvo išsakytas prieš Kalėdas, tai aš nusprendžiau numegzti naują megztuką dovanų. Nei siūlų, nei modelio derinti nenorėjau – turėjo būti siurprizas (abiems pirmiems megztiniams spalvas rinkosi jis pats). Puoliau vartyti žurnalus ir knygas – nuo pirmo islandiško Jurgio megztinio dizaineriai gerokai naujų modelių prigalvojo. Varčiau, svarsčiau ir… likau su tuo pačiu, gražiausiu – Riddari 😉 .

Dar prieš renkant modelį žinojau, kad pagrindinė spalva bus šviesiai pilka. Tai beliko tik prigriebti glėbelį kontrastingų kamuoliukų raštui ir krašteliams 🙂 .

Matuoti taip pat negalėjau, tai paprašiau pagalbos brolio. Pačio jautriausio, kuris seniai jau jokių mano megztinių nenori, nes viskas iki šiol jį “kutina” ir “niežina”. Vaizdelis, kaip Karolis sustingęs stovi su nebaigtu mezginiu, buvo vertas fotografijos – taip atrodo kai kurie šuniukai, pirmą kartą šeimininkų aprengti ar apauti. Gyvuliukai sustingsta, nes jaučiasi taip keistai, jog linkę nejudėti – kad tik nejaustų. Karolis stovėjo sustingęs, kad tik joks islandiškos vilnos plaukelis neįdurtų jam per kelis apatinius sluosnius. Bet jo pasiaukojimas nebuvo veltui – Kalėdų rytą vyresnėlis rado – labai tikiuosi – sau tinkamo dydžio rūbą (jau L) ir buvo to paties jaunėlio įamžintas 🙂 .

Megztinis megztas iš Istex Lettlopi (0054, 1420, 1405, 1701, 1706, 1707), modelis – “Riddari“.

Mėlyna & Co

Storosios islandiškos vilnos Lettlopi (100% islandiška vilna, 50 g ~ 100 m) siuntoje šį kartą dominuoja visi ledo atspalviai – ryškiai melsvas, šviesaus džinso ir truputį margų rausvai melsvų šviesoje spindinčio sniego atspalvių.

Šviesiai melsvą kompaniją atsveria klasikinis tamsiai mėlynas atspalvis, o juos sujungia ryški mėlyna, pabėgusi iš bedros nuotraukos 😉 .

Du labai panašiai atrodantys kamuoliukai, tik tas dešinysis yra gilios, turtingos žalios spalvos, o kairysis – tamsiai pilkas su žalsvu atspalviu, kosminio gražumo taip pat 🙂 .

Ir natūralūs atspalviai, savaime suprantama – šiaudo aukso ir vidutinio tamsumo pilkos spalvos. Rimtiems, ilgaamžiams, labai šiltiems, lengviems ir išskirtinai gražiems mezginiams 🙂 .

Ankstesni įrašai
Continue Shopping →
Item added to cart.
0 items - 0,00 €
Checkout