Praeitų gimtadienių aidai

MZ gimtadienio proga smagu pasidžiaugti praeitų mėgstamais ir mezgamais (labai norėčiau tikėti, kad vienas išplaukia iš kito) MZ modeliais ir pėdutės turbūt muša visus rekordus – man nuo šito fakto taip šilta širdy, kad net tikrų kojinių gali nebūti ;)) .

Židronė kartu su Egle yra mano didžiosios pėdučių ambasadorės (abi pradėjusios megzti pėdutes ir numeravo, ir vardus joms suteikdavo) ir man taip smagu dar kartą pasidžiaugti naujomis Židronės poromis ❤. Ir visus kojininių siūlų likučių turėtojus dar kartą pakviesti išbandyti šį modelį – siūlų bei laiko reikia nedaug, o džiaugsmo ir šilumos tikrai marios. Galima įsitaisyti po porą sau kiekvienai savaitės dienai, prie oro, nuotaikos bei mylimų megztinių. Ir sau bei artimiesiems bus šilta, ir Kalėdų senelio maišas – labai džiuginantis 🙂 .

Istorijos tęsinys. Kas paskaitė komentarus, supras, kas čia, o kas neskaitė, cituoju Eglę: “Nuotraukose trūksta pačios gražiausios poros, kurią Židronė man padovanojo ❤! Nuostabios! Labai jomis džiaugiuosi.“. Dabar jau nebetrūksta ;), nes Eglė pati savo gautą dovanų porą nufotografavo ir atsiuntė 🙂 .

O aš naudodamasi proga noriu išsklaidyti vieną mitą, kad mezgantiems žmonėms nereikia (neverta, ne… dar kažką, pratęskite patys) dovanoti megztų daiktų – juk jie patys gali juos pasidaryti (tiek Eglė, tiek Židronė pačios yra primezgusios kalnus tų pačių pėdučių). Patikėkite manimi (ta, kuri pati mezga, dovanoja ir gauna), retas kuris taip džiaugiasi, taip įvertina ir taip brangina megztas dovanas, kaip tie žmonės, kurie patys mezga (tik prisiminkite mūsų kalėdinius mainus, toli nekeliaujant). Nes jie labiausiai supranta ir jaučia, kad kalba eina ne tik apie naują daiktą į tavo spintą, tai apie milžinišką kiekį meilės, pagalvojimo, individualybės ir kūrybinių idėjų, apie savo dalelės dovanojimą artimam žmogui. Taip, daiktą, ir tokį, kokį nori, tu gali nusimegzti ir pats, bet kitas mezgantis žmogus turi visai kitą matymą, kitą stilių, kitą žvilgsnį, ir iš jo tu gauni unikalų dalyką, dažnai net skirtą specialiai tau. Tokį, kokio pats niekada nepasidarysi, nes tu esi tu, o ne tas kitas žmogus. Aš esu primezgusi melejoną kojinių, pirštinių, net pėdučių nemenką krūvelę, bet visi tie daiktai, kuriuos gavau iš kitų mezgėjų dovanų, nėra dar vienas daiktas į kolekciją, tai yra labai brangi ir realiai jaučiama to mezgusio žmogaus dalis. Todėl labai raginu planuojant megztas dovanas (artėja Kalėdos 😉 ) neišmesti iš sąrašo kolegų 🙂 .

Židronės Stankevičienės megztos pėdutės ir nuotraukos. Siūlai – Opal 20 Jahre 4-ply 9282 (Fejerverkai), Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2204 (Žalia savaitė), WYS Signature 4-ply 873 (Pajūris). Modelis – “Pėdutės“. Paskutinė pora megzta taip pat Židronės – Eglei, kuri savo dovaną nufotografavo. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2514.

Pilni delnai snaigių

Savo gimtadienį MZ tradiciškai sutinka su nauju modeliu ir šiais metais dovanojam Jums pilnus delnus snaigių – pamenate, kaip vaikystėje jas gaudydavom ir gėrėdavomis nepasikartojančiomis formomis 🙂 ?

Šių bepirščių pirštinaičių idėja gimė vasarą latvių mezgėjų susitikime. Jo organizatorė Baiba Pilane pasiūlė visoms norinčioms dalyvėms bendrą mezginį – ripsu išilgai kaip riešinės megztas pirštinaites su trumpomis eilėmis suformuotu nykščiu. Ji parodė kelias dekoro idėjas, kiekviena galėjo rinktis, naudotis jomis ar kažką pridėti savo. Man ripsas iškart susijungė su garsiosiomis Orenburgo skaromis, kurių kiauraraščiai būtent išmegzti ripse. Tai yra kitoks principas nei tradiciniuose, mums labiau įprastuose kiauraraščiuose (nesvarbu, kiekvienoje eilėje mezgamas raštas ar kas antrą), kur labai svarbi suėmimų kryptis – jie formuoja dailų rašto piešinį. Ripse gi mezgamame kiauraraštyje svarbu yra tik skylutės (pirmose raštų schemose buvo žymimos tik jos), todėl nors ir paruoštose schemose patogumui aš nupaišiau suėmimus, jų kryptis nėra radikaliai svarbi, galite drąsiai keisti, jei kitaip yra patogu.

Dar vienas momentas megsiantiems – aš įsivaizdavau, kad skylutės geriau matysis su tamsiu siūlu, nes užsimovus ant rankos turėtų šviesti oda. Deja, po vasarinio bandymo supratau, kad ši technika gerokai raiškiau atrodys su šviesiais siūlais – raštas matosi ir užsimovus pirštinę, ir net be rankos. Todėl modeliui mano pasirinkimas buvo šviesus snieginis koloritas – baltas, šviesiai pilkas, melsvas, rausvas, gelsvas (pastarieji du dar laukia mezgimo krepšyje 😉 ).

Siūlo storis kaip ir nėra labai radikaliai svarbus tokiam modeliui, bet, tos pačios Baibos žodžiais tariant, fingering vulgaris (aka 100 g ~ 400 m) yra pats optimaliausias pasirinkimas – pakankamai komfortabilus tiek megzti, tiek nešioti, o ir nestorame siūle yra kur skleistis raštui.

Kalbant apie raštą, pagrindinė, puošnioji, dalis yra pirštinių išorinėje pusėje, aprašyme rasite du snaigių smulkaus sniego fone variantus, kurie skirsis 4 ripso juostelių pločiu. Tai gali būti pasirinkimas tiek didesnei, tiek mažesnei rankai, bet kartu ir daugiau erdvės bei pasirinkimo mūsų mezgimo tamprumui. Pamenate riešinių epochą – net su tais pačiais virbalais ir siūlais visos įsigudrindavome megzti skirtingą ripso juostelių skaičių (aš įsigudrinau su patirtimi ir įgudimu megzti tampriau tam pačiam riešui vis jį didinti 😉 ). todėl pagal save nuspręskite, ir kuri snaigė Jums gražesnė, ir kiek papildomo foninio sniego Jūsų rankai reikės. Tik skaičiuodami atkreipkite dėmesį, kad viršutinė dalis ir delninė skiriasi savo pločiu, delno dalis yra siauresnė, todėl jų sudūrimo vietoje išmegztas nykštys yra anatomiškai taisyklingoje vietoje – ne per šoną, o arčiau delno.

Lygiai taip pat lengvai koreguojamas ir pirštinaitės ilgis – galite savo nuožiūra nuimti ar pridėti akių, elastingas ripsas prisitaikys prie rankos formos.

Ripsinė dalis yra mezgama lygiai, bet – nupaišiau kelias mažų snaigučių schemas (tokių patys galite lengvai prisikurti visokiausių variantų 🙂 ), jei norėsis kelias pagauti ant delnų. Galite jas išmegti bet kuriose delno dalyse.

Kad kraštas būtų tvarkingesnis ir tampresnis, pirštų dalyje (tiek pagrindinėje, tiek nykščio) pirštinė baigiasi siaura 2 akių I-cord juostele. Riešo dalyje jos atsisakiau (ji pagal aprašymą yra 3 ripso juostelėm platesnė), kad ši, atvirkščiai, būtų elastingesnė, bet jei norėsis, galite ir ją dailiai apkraštuoti tokiu pačiu I-cord’u.

Tokio storio siūlų pasirinkimą turėjau didžiulį ir pirma mintis buvo keturgijai kojininiai siūlai. Nerealizuota kol kas, bet ir dabar manau, kad tai buvo gera mintis – siūlas ir šiltas, ir – svarbiausia – tvirtas, o pirštinės, jau spėjau patirti, kad ir ne taip, kaip kojinės, bet nuoširdžiai kasdieną nešiojamos yra linkusios susinešioti 😉 . Bet pirmam bandymui konkursą laimėjo baltas Istex Einband – jis ir šilumą garantuotai užtikrins, ir savo gražiu pūku bei tvirtu formos laikymu labiausiai man asocijavosi su sniego raštais. Švelnesnis rankai – šviesiai pilkas Drops Flora variantas. Ir mažesnis, nes alpakos vilna yra linkusi gražiai kristi. Abi poros buvo megztos ir tais pačiais virbalais, ir tiek pat eilių, o pilkosios tiko gerokai už mano mažesnei rankai.

Smalsu buvo išbandyti ir plonesnę vilną – Isager Spinni. Iš jos numegzta melsvoji pora platesne schema. Mezgimo krepšyje dar manęs laukia Drops Alpaca, Isager Merilin su Rosarios4 Jardim – nekantrauju pamatyti Jūsų variantus! Gal kas sugalvos prisirinkti snaigių ir už kaklo – į tradicinį baktusą? 😉

Balta pora megzta iš Istex Einband 0851, šviesiai pilka pora – iš Drops Flora 03, melsva – iš Isager Spinni 10. Karolio Eidikio nuotraukos, modelis – “Snaigės“.

Rudeninis pavasario derlius

Vos prikalbinau Joaną rugsėjo gale pasirodyti su nauju megztuku – nepaisant to, kad siūlas plonas ir dar vilna per pusę su medvilne, vis buvo per šilta. Tai net kaimyniniame kiemelyje kaštonai pro saulę auksinėmis rūdimis pažibėjo, kad spalvomis prisiderintų ir nors taip kompensuotų vasariškas rudenio išdaigas 😉 .

Tuoj jau, manau, ir orai bus idealūs, o visa kita jau ir taip labai tinka – man taip gražu, kad Joana nebijo spalvų, žino, kas jai tinka ir patinka ir švyti su savo mezginiais plačia šypsena 🙂 .

Megztuko pradžia – ne vakar, o ankstyvą pavasarį, kai Joana nusprendė užsirašyti į apvalios koketės kursus, kad pagaliau išmoktų viską suskaičiuoti, o ne eiti pramintu “bandau-mezgu-ardau” taku. Susižavėjusi Jolantos idėja panaudoti margą kojininį siūlą juostelėms, Joana surado gerą margą Opal kamuoliuką ir parinko jam tinkamą foną – viskas iš jos mylimo kolorito. Tik margą siūlą įterpinėjo ne grynomis juostelėmis, o savo firminiais smulkiais rašteliais.

Kaip ten su tuo išsikeltu tikslu yra, žino tik pati Joana, kuri iš pradžių ateidavo konsultuotis dėl tų skaičių, paskui nustojo, tada nugirdau ne mano ausims skirtus žodžius, kad skaičiavimai nėra jos mėgstamiausia, švelniai tariant, mezgimo dalis… Bet kuriuo atveju, kaip mes pasiekiame gerus rezultatus, mūsų pačių reikalas, svarbu, kad viskas guli taip ir ten, kur turi, Joana šviečia su naujiena dailiau už gražiausių rudeninių jurginų puokštę.

Išvirkščių akių takeliai menamų šoninių siūlių vietose, preciziška apdaila ir labai geras prisitaikymas modelio sau – jau su pavasariniais kursais neturi nieko bendra, tai ilgametės patirties ir meistrystės derlius.

Joanos Bartkevičienės megztas megztukas iš Rosarios4 Jardim 27, Opal Schafpate X 9603.

Šilti sluosniai

Loreta labai smalsi visokių vilnų rūšių, mielai jas bando, o likučius kūrybiškai panaudoja. Gaudykit nuostabią idėją ateinantiems šalčiams:

“Aš ką tik numezgiau visą krūvą naudingų dalykų iš Einband (po du siūlus) ir iš Isager Spinni (irgi po du siūlus). Sugalvojau taip: kadangi žiemą dažnai pasičiumpu tik vienas pirštines ir paskui šalu rankas, tai tas bepirštes laikysiu kišenėj ir, jei bus šalta, mausiuosi ant pirštinių. Ir su anūke sutarėm, kad jinai irgi taip mausis. Todėl čia ne pabaiga, o tik pradžia, nes anūkai, kaip žinia, pirštines vis kur nors pasėja pakeliui iš mokyklos 🙂 .“

Loretos megztos riešinės ir nuotraukos. Siūlai – dvigubas Isager Spinni ir Istex Einband.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €