Dienų aktualijos

Žinoma, kad Židronė pabaigė pirštuotas pirštinaites, kurių pradžia buvo jos taip gražiai ir viliojančiai nufotografuota prie autorių knygos – artėja sezonas ir tuoj tuoj (jei ne jau) bus laikas jomis šildytis ir puoštis, bet šiuo metu dar aktualesnis dalykas man pasirodė jos bepirštės pirštinės vyrui.

Dar kai lauke oras apsirengus rudeninius drabužius yra visai šiltas (nesiginčiju dėl jutimo, čia tik šilumininkų nuomonė), daugelio namuose tvyro pats bjauriausias ikišildyminio sezono metas, kai atrodo, net lauke šilčiau. Tą šaltį ir drėgmę lengviau pakelia judantys ir besisukantys po namus žmonės, bet dirbantys prie kompiuterio neleis man sumeluoti – atrodo, kad jų darbo vieta yra pati šalčiausia ir taip jau šaldytuvą primenančiose patalpose. Tokios bepirštės pirštinės gerokai pagražins ir praskaidrins sėdintiems prie kompiuterių rudeniškas darganas už lango, o turint galvoje ne itin optimistiškas prognozes apie artėjantį šildymo sezoną, gali būti, kad ši garderobo dalis taps ateinančios žiemos hitu.

Židronės Stankevičienės megztos pirštinaitės ir nuotraukos. Pirštuotos megztos iš Isager Highland (Rose), modelis – “Peacock Gloves” iš knygos “Handcraft“, bepirštės megztos iš Isager Alpaca 2 (Midnight).

Pagrindinis šaltojo sezono aksesuaras

Šiltas kaklas yra vienas pagrindinių komfortabilaus šaltojo sezono išgyvenimo garantų. Na gerai, dar kojos, bet batų nenusimegsi (tik kojines 😉 ), o va kaklo apsauga yra tikrai mūsų rankose 🙂 . Ilgą laiką entiuziastingai nešiojusi skaras aš taip pasiilgau šalikų – ir ne aš viena, su bičiule apkalbėjom tuos pačius norus ateinančiam sezonui.

Šiandieniniai vaizdai – Dalia su savo naujais šalikais – lyg mano svajonių išsipildymas: tobulas visomis prasmėmis. Angliškas stulpelis suteikia jam purumo ir vienodai geras abi puses, o už gražias spalvas atsakingas yra plonos vilnelės ir skirtingų spalvų moherių melanžas.

Visas šitas gražus ir pūkuotas spalvinis turtas prasidėjo nuo kuklesnės idėjos – dvispalvio angliško stulpelio iš šviesiai melsvai pilkšvo Spinni su tamsiai violetiniu tvidu. Bet rezultatas nedžiugino ir Dalia pakeitė koncepciją. Angliškas stulpelis išliko, tik vienspalvis, o parinktos jam spalvos išsidėstė netolygaus pločio juostomis. Prie pagrindinio siūlo prisidėjęs moheris sukūrė tikrą spalvų ir atspalvių fiestą.

Nuotraukose matote du šalikus – vienas, apatinis, toks santūresnis, jame panaudotos dvi pagrindinės vilnos ir dvi moherio spalvos ir pažaista skirtingais tų pačių atspalvių juostų dydžiais. Bet net ir santūresnis, lyginant su viršutinėse nuotraukose esančiu šaliku, jis labai turtingas atspalvių – spalvinių plėmų jame daug daugiau nei sudedamųjų dalių.

Antrasis – didelė mano meilė. Jame prie pagrindinių spalvų prisijungė nemenkas būrelis moherio ir viskas susidėliojo į nuostabaus gražumo, turtingumo ir subtilumo paveikslą. Kai fotografavomės, jis atrodė lyg iš pačios rugsėjo galo gamtos – su dar likusia sodria žaluma ir negausiais saulės blyksniais, tamsiais debesimis ir bordo bei violetiniais akcentais (ten, kur violetinis tvidas susitinka su tamsiai rudu moheriu, gimsta tikra magija!), vis labiau raustančiu peizažu aplinkui. Ta visa “gamta” teko tokiai pat spalvingai draugei.

Ir šiuo metu gimsta trečias šalikas, dar kitam laimingam nešiotojui, su kitu charakteriu, kitu spalvynu (tegu ir iš to paties pagrindo ir sudedamųjų dalių, bet viską lemia santykis!), visus vienys ne tik tie patys siūlai ir raštas – tas pats nepakartojamas gražumas.

Dalios Bučytės megzti šalikai iš Isager Spinni 10S, Isager Tweed (Purple) + Rowan KidSilk Haze 595, Isager Silk Mohair 62, 56, 22, 28, Drops Kid-Silk 15.

Šilta dovana

Šiandieninis įrašas pratęsia MZ gimtadienį, nes nėra didesnės dovanos dar vienerius metus prisidėjusiai parduotuvei nei matyti mezginius iš jos siūlų ir modelių 🙂 .

Eglės šis šiltukas lyg nutiesia tiltą nuo pačios MZ gyvavimo pradžios iki dabar, nes permegztas iš megztuko, numegzto prieš 10 metų, visai neseniai Eglei atradus MZ. Šiandien tie siūlai prisikėlė naujam gyvenimui – naujame modelyje 🙂 . Su Noro blyksniais iš pačios MZ pradžios. Su moherio priedu – labai šių dienų tendencija 🙂 .

Kartu tai ir proga prisiminti visai nesenas prieš porą metų pasikeitusias gyvenimo aplinkybes: “Megztas iš ardytų siūlų, nes turbūt tik per karantiną galima skirti tiek laiko ardymui, sukimui į gijas, skalbimui, vėl vyniojimui į kamuolius“.

Eglė mezgė šią liemenę su kompanija, ir būdama žmogus labai atsakingas, ji išgraibė visas klaidas aprašyme, už ką esu jai papildomai labai dėkinga!

Eglės Lašinskienės megzta liemenė iš Drops Lima 519 kartu su Drops KidSilk 22 ir nuotraukos. Modelis – “Sniego karalienė arba Alkio skonis“.

Apvalus pledas

Šių metų MZ gimtadienio modelis gimė iš mano suprastėjusio regėjimo, bet nesumažėjusio noro megzti ir tuo pat metu dairytis pro langą keliaujant. Iš noro nepamesti nei rankdarbio, nei pokalbio gijų mezgant kompanijoje, iš poreikio užimti rankas ir galvą skirtingais dalykais vienu metu.

Megzti bet ką – ne mano praktiškai prigimčiai. Aš greitai primečiau, koks projektas būtų ilgai grojantis proceso metu ir naudingas pabaigtas – aišku, pledas. Per nemenką jų naudojimo metą supratau, kad labiausiai pasiteisinusi yra apvali forma. Norintiems vingrių raštų, tokių modelių rasite tikrai nemenką pasirinkimą, bet man reikėjo pralekiančių pro mašinos langą peizažų, o ne schemų sekimo, todėl išsirinkau savo visų laikų favoritės – Elizabeth Zimmermann – modelį “Pi Shawl“. Ir ripsą. Beje, iš knygos, kurią pirkau už tais laikais tokią didelę sumą, kad pardavėja net nejaukiai jautėsi man parduodama neišvaizdžią juodai-baltomis iliustracijomis knygelę, kurioje dar dalis lapų buvo nesukarpytų 😉 . Perskaičiusi ją, buvau tikra, kad jei reikėtų man į negyvenamą salą neribotam laikui pasiimti vieną knygą, tai būtų Ji! 🙂

Kad E. Zimmermann pledas virto MZ modeliu, kaltas tik ripsas. Patyrę mezgėjai žino, kad gera akis nėra kvadratas, bet juo yra 1 ripso akis per dvi eilutes. Tai ši elementari geometrija mane ir pavedė… Aš kažkaip visai atsipalaidavau ir pradėjau ripso juosteles skaičiuoti kaip eiles. Kai susigaudžiau, kad mano pledas jau nebe apvalus, o virsta į viršų besigaubiančiu krepšiu (ar greičiau, valtimi, jei žiūrėsim dydį 😉 ), teko atgal paardyti apie porą diskų neverptos islandiškos plotulopi vilnos. O po to imtis skaičiavimų. Todėl, kas norite megzti ratu raštais ar tiesiog lygiuoju mezgimu, eikite tiesiai į šio modelio puslapį (ar nusipirkite knygą, aš su ja išgyvenau nepakartojimą skaitymo malonumą). O susigundę ripsu, naudokitės mano paskaičiavimais, atsižvelgiančiais į rašto specifiką. Simboliška, kad būtent šiai žymiai dizainerei priklauso žodžiai, jog pagrindiniai dizaino atradimai gimsta iš dviejų dalykų – klaidų ir siūlų trūkumo. Mano varianto pribuvėja buvo pirmasis 😉 .

Beje, sekti schemos nereikės net apmezgant peldą dantytu krašteliu. Jį taip pat parinkau maksimaliai paprastą, kad tiktų ir prie apkloto, ir prie tokio autostradinio mezgimo stiliaus.

Dar keli svarbūs momentai: siūlai ir dydis. Čia jau suėjo į vieną tašką mano patirtis (patys funkcionaliausi pledai megzti 4 mm virbalais) ir didelė meilė islandiškai vilnai, iš kurios neverptos pledo dar neturėjau. Iki 4 mm virbalų šiam siūlui trūko storio, tai pridėjau plonytę alpaką – ir ilgesniam gyvenimui, ir geresniam kritimui. Tik pačiuose pledo krašteliuose vienspalvę alpaką pakeitė tokio pat storio pereinamų spalvų Noro siūlas. Jo, deja , MZ jau nebėra (ne faktas, kad ta pati situacija yra daugelio mezgėjų podėliuose 😉 ), bet mano naudotas Cashmere Flavor ir Stained Glass labai sėkmingai gali būti pakeičiami Schoppel-wolle Lace Ball 100. Tokį ne visai praktišką mano pasirinkimą nulėmė žinia apie šio siūlo kūrėjo Eisaku Noro mirtį rugpjūčio mėnesį ir mano likučiai spalvotų namelių pavidalu išsirikiavę apie apvalią aikštę – pagarbos ir dėkingumo ženklas didžiam menininkui.

Kelios nuotraukos, iliustruojančios skirtingus kraštelių variantus (o jų daugybė!) – rudens dangaus, auksinių lapų ar tamsaus miško atspalviai.

Balsva juosta prieš pat pabaigą – dar vienas mylimas siūlų derinimo būdas: spalvos keičiamos kas eilutę. Ripse jis yra išskirtinai gražus. Gali būti, jog norėsis visą pledą taip numegzti 🙂 .

Apie dydį. Dar nesu numezgusi pledo, kuris netilptų išskleistas ant mano senų kaimo tvoros vartų. Galiu pilnai užsikloti nuo galvos iki kojų. Ką ten aš – gerokai už mane aukštesnis Karolis gali kaip vikšriukas į kokoną susivynioti. Pledų dydžiai man visada būna tam tikras netikėtumas, nes ant virbalų jie – siurprizas! – atrodo visai kitaip, nei išskalbti ir išblokuoti. Kam prie širdies kito garsaus dizainerio Stephen West požiūris, kad pledas turi būti žmogaus ūgio, kitaip nėra su juo ką veikti (atkreipiu dėmesį, jog žodžiai šie yra įspūdingo ūgio žmogaus!), tepakartoja mano kelią, bet aprašyme rasite ir mažesnį – kelius užsikloti – variantą.

Tik pabaigus ir išbandžius pledą supratau, kad toks šių metų modelis – tarsi ženklas. Kai visi žada šaltą žiemą, kai nerimą kelia tiek nepasibaigiantis karas, tiek ekonominės krizės keliami neaiškumai, didelis ir jaukus rankomis megztas pledas tešildys mus ir saugos nuo visų negandų ❤.

Pledas megztas iš islandiškos Plotulopi vilnos (0001 ir 0003) kartu su Isager Alpaca 1 E7S ir E0. Pakraštys apmegztas islandiška Plotulopi (0001, 1038, 0003) kartu su įvairiais Noro Stained Glass ir Noro Cashmere Flavor galiukais. Modelis – “Šiltas ratas“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €