Megzta eglutė. I dalis

Gruodžio 1 dieną MZ įvyko, spėju, pirmoji kalėdinė eglutė mieste ir pagaliau paruoštas taip visų laukiamas reportažas, kad tie, kas dalyvavo, prisimintų ir nusišypsotų, o kas nedalyvavo, pasijustų mūsų rato dalimi ir gal susigundytų kitais metais 😉 .

Eglutė šiemet pas mus išskirtinai gausi – tiek dalyvių skaičiumi (patiko mainų tema? 😉 ), tiek fotografų. Pastarųjų turėjome net du, todėl nepabėgo nuo viską sekančių objektyvų nei viena akimirka ir nei vienas rakursas 🙂 . Fotografas paprastai būna tas žmogus, kuris į kadrą nepatenka, jo vieta – kitoje objektyvo pusėje, bet kadangi šventę fotografavo abu, tai turime ir juos užfiksuotus – Rūta ir Jurgi, širdingiausias jums abiems AČIŪ!

Gruodžio 1 dieną MZ tradiciškai pasipuošia advento vainiku su kalėdiniais bumbulais vietoj žvakių, kurios, gaisrininkų manymu, nelabai tinka prie siūlų 😉 . Bet kadangi tą pačią dieną buvo ir mūsų šventė, tai su vainiku atkeliavo ir kalėdinė eglutė, nes be jos šventė būtų ne šventė.

Esmė yra ne pačioje eglutėje, o nuostabiojoje Kristinos saldainiukų girliandoje, kurią ji kiekvienais metais nuneria ir puošia mūsų siūlų karalystę. MZ eglutės nebūtų be Kristinos girliandos, o jai reikia eglutės 🙂 .

Kristina paruošė šiemet ryškių įvairių spalvų juostelę su prikabintais spalvotais saldainiukais – mes abi daug ratų apie eglę apsisukom, kol ji visa suspindo saldžia girlianda. Pridėjom dar tradicinę nuo pat pirmos MZ eglutės išlikusią megztą žvaigždę viršūnėje ir nedidelę sidabrinių spurgelių girliandėlę saldainiukams į kompaniją ir… tam kartui jokių kitų žaisliukų nebetrūko.

Kompanija tą vakarą rinkosi su šypsenomis, vaišėmis ir, aišku, su virbalais – čia gi mezgėjų eglutė 🙂 .

Kai jau tikroji eglutė su saldainiukais atsistojo į savo vietą parduotuvės viduryje, buvo galima pradėti ir keistis dovanomis. Priminsiu visiems, jog kasmet mes keičiamės savo megztomis dovanomis, kad mezgantys žmonės ne tik kitus džiugintų savo rankų darbais, bet ir patys tokius gautų. Kasmet sugalvojam naują temą, šiais metais pirmą kartą pasikartojom kojines, nes jos buvo taip seniai, kad tikrai turėjo jau susinešioti, o kokia žiema ir šventės be šiltų megztų kojinių???

Mainus pradeda drąsiausia ir, paaiškėjo, kad šiemet tai vėl esu aš 😉 . Aš išsitraukiau Vilmą – ne pirmą kartą 🙂 – ir visai nesikankinau svarstydama, ką megzti. Mano kojinės paprastai yra super margos, nesimetriškos ir neretai ekstravagantiškos, bet žinau Vilmą kaip viso to priešingybės mylėtoją, todėl pasirinkau vienspalvį pilkai rusvą siūlą ir dailų kiauraraštį – patys matot, kad bent jau prie jos garderobo tai pataikiau 😉 .

Vilma šiais metais susilaukė dar vienos anūkės, pirmos tiesioginės moteriškos linijos atžalėlės, tai sugalvojau panašiu raštu numegzti ir kojinytes pačiai jauniausiai jos šeimos narei, kad abi su močiute būtų susiderinusios. Siūlą pasirinkau iš tos pačios lentynos, tik šviesesnio pilkšvo atspalvio kūdikėliui. Jei su spalvomis man reikalai susiklostė greitai, tai su vaikiškų kojinyčių išmatavimais – tikrai ne taip sėkmingai. Bandžiau aplinkiniu keliu išsiaiškinti, kokio dydžio reikia pusės metų vaikui – paklausiau Vilmos draugės Aušros, kurios anūkė jau didesnė, bet ne tiek, kad viskas pasimirštų. Aušra man greitai atrašė: “Vilma Jonės kojinių akis skaičiuoja, tuoj tiksliau pasakysiu”. Tai, kad informaciją gavau iš pirmų lūpų, situacijos neišgelbėjo, aišku, numezgiau gerokai per dideles, nes aš tai jau tikrai esu pamiršusi, kokios mažos tų kūdikėlių pėdutės būna. Pasiguodžiau tik Aušros priedu, kad ji mezga didesnes, vis tiek dar vaikas nevaikšto. Spėju, su manosiomis, jau ir vaikščios, ir bėgios… Na, didesnės – tai ne per mažos 😉 .

Apsikabinimai yra privaloma šventės dalis, tai nuotraukos demonstruoja, kokius mes viražus dėl to per ilgiausią stalą sugebėjom atlikti 😉 ,

Estafetę perima apdovanotoji, tai yra, Vilma, ir iš nuotraukos panašu, kad pasakoja istoriją nuo pačios pradžios, nes rodo į Aušrą, kuri jai burtą ištraukė. O ištraukė ji Jurgitą, kuri ne taip seniai įsijungė į mūsų būrį ir Vilmai teko sukti galvą renkant modelį ir stilių, sufleris tebuvo tik Jurgitos žodžiai, kad mėgsta daiktus santūrius ir elegantiškus. Vilma, aišku, išsirinko vienspalvį siūlą ir dailų tekstūrinį raštą – Jurgita pakuoja ir džiaugiasi 🙂 .

Ji pati išsitraukė Virginiją ir labai stengėsi ją žavinčiai mezgėjai sukurti kuo dailesnę porą. Vėl – vienspalviai siūlai (Virginijos plaukų spalvos!) ir dailus vafliukų raštas. Viskas pradžioje buvo supakuota į šventišką ir puošnią dėžutę, o iškeliavo iš MZ ant Virginijos kojų 🙂 .

Visos dovanotos kojinės yra tuoj pat išpakuojamos ir persiunčiamos ratu – visoms mezgėjoms pasmalsauti, pasidžiaugti ir pasigrožėti. Čia taip pat jau tradicija 🙂 .

Virginija ištraukė kitą Jurgitą, kuri taip pat išsidavė truputį atsivalgiusi margų siūlų, bet Virginija nebūtų Virginija, jei taip imtų ir megztų tiesiog vienspalves. Taip, siūlus ji parinko vienspalvius, bet daug ir ryškių ir viską sudėjo į savo firminius žakardinius raštus. Jurgita buvo parašiusi, kad turi aukštą keltį, o žakardas, kaip žinia, nėra elastingas, tai jei Virginijai nebuvo rūpesčio dėl raštų, ji numegztą porą nešė draugėms matuoti, norėjo būti tikra, kad Jurgitai tiks 😉 . Tiko Jurgita instagrame pademonstravo!

Prie kojinių Virginija pridėjo dar šiaudelių sodą, kurį Jurgita galės susiverti su dukrytėmis.

Jurgita ištraukė Joaną, kuriai numezgė tokias žiemiškas dailias pynėtas baltas kojines, kad Joana sakė, taupys jas pagrabui. Batus jau turinti, o išskirtinių kojinių iki šiol neturėjo, tokias dailias gavo – pažiūrėkite tik į jos šypseną dovanėlę išpakavus 🙂 .

Joana ištraukė mane ir, pasirodo, aš neatsitraukdama nuo kasos, jai dalinau patarimus, kas man su kuo tinka, nesuprasdama, kad tai tiks man 😉 . Joana sugalvojo raštuotą porą, kurių vienas siūlas buvo gražusis Van Gogh (mano mylimiausio dailininko) serijos kamuoliukas, o aš prie jo greita ranka priderinau mėlyną vienspalvį. Mėlyna – visai ne Joanos spalva, bet ko gi iš meilės nepadarysi 😉 , gali ir pačias gražiausias kojines numegzti savo nemėgstamos spalvos. Ir ta gražioji pora buvo supakuota į spalvingą gėlėtą pačios Joanos pasiūtą projektų krepšelį – žmogui, mėgstančiam spalvas. AČIŪ!!!

Nuo manęs prasidėjęs ratas užsidarė ir mes darom trumpą pertraukėlę, pratęsimas – rytoj 🙂 .

Jaučiat, po kojomis šiugžda Kalėdos

Tikiu, kad yra dar apdairesnių žmonių, kurie ima ruoštis Kalėdoms dar rudeniui neatėjus, bet didžioji dalis laukia sniego ir žiemiškos nuotaikos. Tik ne mezgantys! Nes tą, ką kitas pasisekus nupirks per minutę, tau reikės megzti net ne dieną ir ne dvi :). Būtent dėl to ilgo rankų darbo dovanų ruošimo laiko MZ pirmoji visame Vilniuje (spėju, ir ne tik jame 😉 ) organizuoja Kalėdinę šventę, kurios metu keičiames savo megztomis dovanomis – reikia laiko visoms kitoms suruošti! O kad tradicinė eglutė įvyktų pačioje gruodžio pradžioje, ruoštis reikia jau dabar 🙂 . Todėl kitą ketvirtadienį, spalio 20 dieną, klubo susitikimo metu traukiam burtus!

Šių metų Kalėdinių mainų temą iliustruoja nepaprasto gražumo Dalios kojinės. Taip, ilgą laiką ieškodamos vis naujų temų savo žieminei šventei mes apsukom ratą ir grįžtame prie vienos pirmųjų eglučių (2013 metai!) temų – kojinių. Per tą laiką visos dovanotos jau turėjo susinešioti 😉 .

Taisykles daugelis žino, o naujokams pakartoju. Spalio 20 dieną klubo susitikimo metu (17.30 val.) išsitraukiame burtus – kam šiais metais megsime dovanų kojines. Tam tikslui visi norintys dalyvauti turi ant A4 (būtinai, kad visų lapeliai būtų vienodi) formato lapo surašyti savo duomenis

1. Vardas, pavardė, el.paštas ir telefonas.
2. Savo kojos dydį – galite ant lapo apibrėžti pėdą (tik gerai abiem kojom atsistokite prieš paprašydami kito tą padaryti), parašyti kažkokius kojos ypatumus, jei svarbūs – aukšta keltis, plati ar siaura pėda ir pan.
3. Jei turite pageidavimų spalvoms ar dar kokius niuansams (mėgstu trumpus aulus, pvz.), kurie gali būti svarbūs, kad dovana garantuotai pataikytų į dešimtuką.

Gruodžio pirmą ketvirtadienį per klubo susitikimą (gruodžio 1 diena) tradiciškai atidarysime Kalėdų sezoną ir keisimės dovanomis – dalyvavimas būtinas, nes kalėdinė eglutė be Kalėdų senelio (ypač jei kitas sulaukia, o tu – ne) yra labai nešventinis momentas net ir ne vaikų kompanijoje. Apsisprendę dalyvauti raudonai apsibrėžia kalendoriuke šias dvi dienas (spalio 20 d. ir gruodžio 1 d.) ir jokių kitų reikalų tiems vakarams neplanuoja 😉 .

Pavyzdžių šį kartą nedaug, bet labai gražus – ko jau ko, bet kojinių MZ dienoraštyje netrūksta, o ir šiaip ši sritis mezgimo pasaulyje tikrai nėra užleista, juolab kad megztas kojines vertina turbūt didžiausias kiekis visų nemezgančių, o tik megztus daiktus nešiojančių žmonių.

Apie siūlus – jei gavėjas neturi kažkokių spec. pageidavimų, renkamės specialius kojininius siūlus – ką žinai, kad vėl tokia proga naujas gauti pasitaikys 😉 . Iki pasimatymo – šiltų kojų ir geros šventinio sezono pradžios visiems 🙂 .

Dalios Liepuonienės megztos kojinės iš Zauberball Crazy su Opal uni 3081, modelis – “Woodruff“.

Megztinis gimtadieniui

Priešistorė buvo Kelionių konkurso prizas – ryškiai elektrinė rankomis dažytos merino vilnos sruoga. Pirkinių krepšelyje, žinoma, kurį G juokais žadėjo atvažiuoti į MZ ir dar pasipildyti ;). Ir juokas išsipildė! 🙂 . Tiesa, trumpam, nes krepšelis vėl tuščias ;)) . Užtai spintoje atsirado naujas dailus rudeninis megztinis, kurio pabaiga sutapo su parduotuvės gimtadieniu – ir tai yra pačios gražiausios dovanos ♥.

Nuostabūs šie siūlai. Smagu tokius megzti. Džiugina galutinis vaizdas, kokybė ir mezginio patogumas.  Mezgimo zonos dovanota ryški sruoga, dar pernai susukta į kamuolį, laukė sau tinkamų siūlų į kompaniją. Originaliame aprašyme siūlai yra 30-40 proc. storesni, tad raštą pakoregavau pagal nuojautą. Prie abiejų Isager siūlų yra pridėtas atitinkamų spalvų plonas merino siūlas. Be didelių repeticijų ar ardymų, siūlų užteko tiek, kiek reikia – liko vos po kelis metrus. Apykaklė numegzta ilgesnė ir pritaikyta rudens, žiemos, pajūrio ir visokiems gyvenimo vėjams. Mezgant šį modelį iš atitinkamo storio siūlų, rekomenduoju jos nekeisti, originale ji labai graži. Modelis iš “Sabrina 2020/10”.

Megztinis buvo baigtas MZ gimtadieniui. Linkiu sėkmingų, įkvepiančių ir ilgų gyvavimo metų!”

Po savaitės. “Megztinis toks geras, kad nenusirengiu jau kelinta savaitė. Apykaklės aukštis labai pavyko. Ir iš karto patvirtinu, kad negraužia 😉 . Galiu vaikščioti atsilapojusi, be šaliko.” Tai gal ir nieko tas apykaklės pakeitimas? ;))

Item added to cart.
0 items - 0,00