Kalėdos virtuvėje

Jau tapo tradicija, kad iškart po MZ gimtadienio daugelis mezgėjų ima galvoti apie kitą artėjančią šventę – taip, tą pačią turbūt anksčiausią kalėdinę MZ eglutę, kuria mes atidarome prieššventinį laikotarpį keisdamosis savo rankų darbo dovanomis. Ir šių metų kalėdinių mainų tema – virtuviniai pašluostukai ir rankšluostukai.

Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas.

Tokio tipo rankdarbių sugrįžimo tendencija ryški jau ne pirmus metus – šitą labai skanaus raudonumo šluostę iš dvigubo Trio 1 siūlo aš gavau dovanų iš Isager kompanijos artėjančių Kalėdų proga, bijau suklysti, bet man atrodo, prieš trejus metus. Neslėpsiu, naudoti pagal paskirtį man pasirodė per daug didelė prašmatna ir pašluostukas sėkmingai tarnauja parduotuvėje siūlų pavyzdėliu, BET. Laikas eina ir tendencijos po truputuką kapsi, kapsi ir… prikapsi 😉 .

Šią vasarą aš Latvijoje jau visai kaip įprasto mezginio ėmiausi indų plovimo skuduriukų mezgimo, pritaikydama išmoktą trumpų eilių pagalba formuojamą apskritimą. Tiesa, kol kas dovanoms, bet jaučiate, kokia pažanga! 😉

Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:

Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: “Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet šio rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau pajaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .

Net jei jūs iki šiol manote, kad tai yra tuščias laiko švaistymas ir nereikalingas daiktas jūsų virtuvėje, o šventės norisi, siūlau pažiūrėti į šį projektą iš nedidelės perspektyvos. Mados tendencijos yra kaip vėjas – kovok prieš jį, kiek tik širdis geidžia, jis vis tiek pūs savo kryptimi ir anksčiau ar vėliau palies visus. Galimas daiktas, kad šiemet gavę dovaną, jūs netikėtai ją “atrasite” po kiek laiko, kai ši graži mada užtikrintai įsitvirtins mūsų virtuvėse – turėsite ir naudingą daiktą, ir mielą prisiminimą. Kitas dalykas – dažnai megztas dovanas mūsų eglutėse lydi įvairios priderintos smulkmenos, tai prie virtuvinio daikto kaip niekas kitas tiks visi skanūs dalykai, o rankdarbiaujantys žmonės turi auksines rankas visose srityje, faktas kaip… pyragas ;), todėl šių metų tema yra puiki proga tiek keliagubai pradžiuginti kolegą, tiek pačiam pasirodyti 😉 . Trečias dalykas – tai yra nedidelis daiktas ir mezgančiam žmogui yra puiki proga nedideliame formate išbandyti naują tekstūrinį raštą ar siūlą, kuris drabužiui gal nelabai, tai yra, šis projektas yra labai nesudėtingas bilietas į gražią šventę ir džiaugsmingą gana stresinio periodo pradžią. Todėl labai kviečiu visus norinčius!

Dabar apie šventės TAISYKLES. Visi, norintys dalyvauti, renkasi ketvirtadienį, spalio 26 dieną, tada klubo susitikimo metu (sakysim, 17.30 val.) visi išsitrauksime, kam ruošime dovaną. Dalyviai iš anksto pasiruošia anketą (ant A4 formato lapo, perlenktą du kartus, kad visų lapeliai būtų vienodi), kurioje turi būti:

  1. Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
  2. Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.

Be kažkokių individualių norų keli bendri dalykai, kurių siūlyčiau laikytis visiems. Šluostė nėra labai aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl į tą pačią temą įeina tiek indų plovimo, tiek šluostymo dalykai, tai gali būti ir virtuviniai rankšluostukai, o kam visai tai nepriimtina, turėkite galvoje ir puodkėles su padėkliukais. Siūlai turėtų būti medvilnė, linas ar kuris kitas lengvai prižiūrimas pluoštas, nes higiena virtuvėje – ne antraeilis dalykas. Ir jokių apribojimų technikoms – tinka viskas, ką padarysite iš siūlų 🙂 . Nuotraukose žemiau – Loretos rankšluostukas, austas iš lino:

Svarbiausia data, kurią visi dalyviai pasižymi raudonai kalendoriuje, yra pati šventė, kurios metu keisimės dovanomis ir švęsime prieškalėdinio sezono atidarymą. Tradiciškai tai bus pirmasis gruodžio ketvirtadienis, gruodžio 7 diena, ir dalyvavimas visiems žaidėjams yra privalomas, kad šventė visiems dovanotų tik geras emocijas ir džiaugsmą.

Iki pasimatymo!

Anker’s Sweater

Petiteknit nei vienas megztinio modelis nesiskundžia populiarumo stoka, bet šis turbūt muša visus rekordus – jo yra ir moteriška, ir vyriška, ir vaikiška versijos, yra tos pačios linijos kepurė, kūdikio šalmukas, vasarinė palaidinė, suknelė, švarkelis ir susagstomas megztinis (visiems amžiams). O populiarumas rodo kelis dalykus – modelis yra hitas tiek mezgėjų, tiek nešiotojų tarpe. Neatsilaikė jo traukai ir Anna 🙂 .

Pirmąjį megztuką numezgė savo dukterėčiai iš švelnaus merino. Nusiuntė sesei jos vaiko su nauju megztiniu nuotraukas su prierašu: “Žiūrėk, kaip pavariau!”. Gavo atsakymą: “Tai aš pavariau, o tu tik megztinį numezgei!” . Kaip ten bebūtų, panašu, kad jei pats vaikutis ir toliau taip varys, tai rudenį teta gaus naują megztinį megzti 😉 .

Turbūt Anna ir nebus prieš, nes panašu, kad modelis eilinį kartą pasiteisino – kitas megztukas buvo mamai. Iš švelniai pūkuoto ir lengvo Meu Bem siūlo – jaukiai ir elegantiškai versijai.

Annos Dambrauskienės megzti megztukai ir nuotraukos. Pirmasis dukterėčiai megztas iš Drops Merino Extra fine 19, mamos – iš Rosarios4 Meu Bem 07; modelis – “Anker’s Sweater“.

Spot Sweater

Dalia mūsų tarpe yra viena produktyviausių mezgėjų (bent kiek aš matau, konkurentai, pasirodykit!), bet taip supuolė, kad pastaroji savaitė buvo išskirtinai gausi… jos mezginių vaizdų 🙂 . Visi sau numegzti megztiniai įamžinti, draugams ir dukrai išdalinti pagaliau atkeliavo nuotraukų pavidalu, todėl nusprendėm padaryti Dalios mezginių savaitę 🙂 .

Dienoraščio dėka niekam ne paslaptis, ką kas mezga, ir juo labiau mes su Dalia aktyviai demonstruojamės (tai yra, taip aktyviai, kaip kas mezga 😉 ), todėl tikros “susipažinkime” savaitės suorganizuoti nepavyks, kai parduotuvėje dirbantys žmonės prisistato – visiems turbūt smagu pamatyti, kuo gyvena ir ką daro žmogus kitoje prekystalio pusėje. Bet – jei ne naują Dalios pusę, tai pastarojo laiko tendencijas tikrai ši savaitė pademonstruos (viena užuomina į priekį – visi modeliai skandinavų (ir net, jei neklystu, visi danų) dizainerių, siūlai taip pat – išimtis tik šiandieninis megztukas.

Jis megztas draugei – Dalia spėja ne tik gausią šeimą aprengti, bet ir pati batsiuvo be batų įvaizdžio tikrai nekultivuoja. Prieš gerą laiką tinkamo projekto laukusi plonytė pereinamų spalvų estiška vilna sulaukė savo modelio ar greičiau siūlo kompanjono, nes visi taškai ant i susidėliojo atkeliavus labai gražiai natūralios tamsiai rudos spalvos vilnai iš Farerų salų.

Estiškai vilnai pastorinti buvo pridėtas moherio siūlas, jis ir spalvų perėjimus švelniai suliejo, bet išsaugojo gaivų pavasarišką spalvyną. Žakardinis raštas megztuke taip paskaičiuotas, kad dailiai sueina reglano linijos ir išsilaiko nepertrauktas madingose plačiose rankovėse. Tam ir priekio kaklo iškirpimas Dalios nukeltas į pažastis – kad niekas nesuardytų rašto ornamentikos. Pats raštelis minimalistinis (sveikas, skandinaviškas stiliau!), todėl spalviniai perėjimai šmaikščiai jį pagyvina.

Trečia draugė apdovanotąją su nauju megztuku nufotografavo – lauke, aišku, kur gražiausia dienos šviesa. Paprastai žiemomis tokios fotosesijos labai primena egzekucijas, bet šį kartą, spėju, niekas nekentėjo: ar galite įsivaizduoti, kokio šiltumo yra šis – moheris, estiška vilna ir vilna iš Farerų salų – trejetas?

Dalios Liepuonienės megztas megztukas iš Aade Long artistic 8/1 (lilac) kartu su priderintu moheriu ir Sirri 5/2 32; modelis – “Spot Sweater“, nuotraukos – Virginijos Sankalienės.

Paskutinės minutės paprastumas

Užklausiau Irenos, besirenkančios siūlus, ką megs. Paskutinės minutės dovanėles – bepirštes pirštinaites. Nėra sudėtinga ar daug darbo, bet tikrai efektinga ir džiaugsmo kibiras. Bet kai paprašiau atsiųsti nuotraukas, ji tik nusijuokė: “Tai gi aš paprastas megsiu, stulpeliu, nėra čia ką rodyti!”

Tikiuosi, kad tas paprastas spalvingas jos pirštinaites dar išvysime, o šiandien rodausi aš, kaip drąsus žmogus 😉 . Pačias paprasčiausias bepirštes pirštinaites, megztas 1*1 stulpeliu. Nes visi mes puikiai žinome, kad daikto gerumas ar gražumas nėra jo sudėtingume. Tokios yra mano paskutinės minutės dovanos, už kurias esu labai dėkinga Hanai, ji man modelį bakstelėjo būtent ta “paskutinės minutės dovanos” intencija – išbandžiau ir nuoširdžiai rekomenduoju.

Paskutinės minutės apibūdinimo niekas mezgantis, aišku, nepriima tiesiogiai, bet paskutinės dienos – tai tikrai. Beveik per dieną numezgiau visas tris poras – storesnes iš Isager Jensen, plonesnes – iš Alb lino. Modelis dėkingas – kiekvienam siūlui ir rankos dydžiui gali rasti tinkamą skaičių. Pataikymą stipriai palengvina ir stulpelis – susitraukia ir išsitempia pagal įkištą plaštaką.

Bepirščių pirštinių modelių yra turbūt tiek, kiek šaltą klimatą išgyvenančių rankų, net tarp MZ modelių yra ne vienerios, bet šiųjų genialus paprastumas leidžia tokias stulpelines nešioti ne tik, kai lengvai vėsu, bet ir po šiltesnėmis kumštinėmis kaip apatinį sluoksnį, kai rimtai šalta. Prireikus atsiliepti telefonu, atrakinti duris ar atliekant kitą pirštų reikalaujantį darbą, nusimovę šiltą viršutinį sluoksnį nepasijusite kaip našlaitė, išvaryta gilią žiemą į mišką žibučių.

Siūlus šiems mažiems daikteliams rinkausi ne tik šiltus (visų svarbiausia!), bet ir tvirtus. Čia lyg ir ne kojinės, kurioms būtina sintetikos dalis, ant rankų nevaikštom, BET! Dar kartelį suadau ir permezgu savo mylimų pirštuotų pirštinių pirštus ir su tokiu pat giliu savo teisumo įsitikinimu imsiu visus agituoti pirštinėms rinktis kojininius siūlus – jei rimtai nešioji, toli gražu ne kiekvienas siūlas atlaiko sunkią kasdienybės naštą ;). Isager Jensen vilna yra pagarsėjusi savo ilgaamžiškumu, o kad toks yra linas, žino visi.

Juodos su rusvom detalėm planuotos vyriškos, margąsias mezgiau sau, prieš. tai paklausus Kristės, ar ji nenorėtų. “Oi ne”, – išgirdau ir dydį bei spalvas jau prie savęs derinau. Išėjusi minutei į lauką papozuoti nuotraukoms ji akimirksniu pakeitė savo nuomonę: “Šitų tai noriu!”. Dar vienas brangakmenis į modelio darželį 😉 .

Pilkoji pora taip pat skirta po eglute – fotografuojančiam žmogui, todėl ir siūlas tvirtas, ir spalva praktiška bei neutrali: netepli ir tiks prie daug ko 🙂 .

Iki švenčių liko savaitė, net per visus reikalus tikrai rasite laiko skylę porai kitai sumeistrauti – šiltai ir išskirtinei dovanai mezgimo vertam žmogui 🙂 .

Bepirštės pirštinaitės megztos iš Isager Jensen 30, 8S, 59S, 1s, pilkosios – iš Schoppel-wolle Alb lino 9220, modelis – “knitpurl mitts“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €