Medvilnė žiemos pačiame žiemos viduryje gal kai kam ir nėra pats artimiausias pluoštas (ypač tokia plona, ką jau čia slėpti 😉 ), bet dalis žmonių kaip tik lengviau atsidus, kad jiems nesiūloma islandiška vilna šiltame ofise ar namuose su pastovia komfortabilia temperatūra, kur žiema yra tik gražus paveiksliukas pro langą. Jiems šis įrašas ir skiriamas. Beje, pačios Jolantos šis megztukas yra nuolat dėvimas – taip, dabar :).
Ar tiems šalčmiriams, kurie dar Kalėdų nesulaukę svajoja apie būsimą vasarą. Tai mezgant svajoti yra daug lengviau ir smagiau, taip į sniegą bežiūrėdami ir sulauksite pirmos tikrai šiltos dienos, kurią pasitiksite su nauju megztuku.
Bet pirmiausia, jis skiriamas KŪRYBAI, tai iš didžiosios raidės, kai neseki pramintu keliu, kai derini iš pirmo žvilgsnio ne visai suderinamus dalykus vidinio jausmo vedinas ir nebijai eksperimentų (kad Jolanta jų nebijo, kaip ir su tuo susijusio ardymo, jau spėjo įsitikinti visi MZ dienoraščio skaitytojai).
Aš tikrai nesu ir niekada nebuvau tų karštakraujų padermės ir vilna yra mano geriausias draugas net ir vasarą (o jei ji vėsi, tai ir vienintelis), bet pamačius Jolantos naujieną, aš buvau pasiruošusi išduoti tėvą mamą, ką jau ten vilną. Nes pati tikrai gyvenime nebūčiau sugalvojusi prie plonos rankomis dažytos Schoppel-wolle medvilnės priderinti to paties storio kojininį siūlą ir dar margintą!
Šis variantas ir nebuvo Jolantos pirmasis, bet pasiektas ieškant tobulos nusižiūrėto modelio versijos. Iš pradžių bandytas vienas siūlas nedžiugino ir iš kelių kojininių kamuoliukų pasirinktas taip spalviškai suskambėjęs, kad aš ilgam netekau žado. O atgavus dar kartą supratau, už ką be kitų priežasčių aš taip myliu mezgimą – jame gali visai visai nieko nebijoti (nes jei pamąstai minutę, niekas rimtai negresia 😉 ) ir gauti pačią didžiausią atradimo ir kūrybos džiaugsmą.
Jolantos Gulbinovič megztas megztukas iš Cotton Ball 2275 kartu su Opal Illusion 9315; modelis – „Pullover (09/10)„.