Kalėdos virtuvėje

Jau tapo tradicija, kad iškart po MZ gimtadienio daugelis mezgėjų ima galvoti apie kitą artėjančią šventę – taip, tą pačią turbūt anksčiausią kalėdinę MZ eglutę, kuria mes atidarome prieššventinį laikotarpį keisdamosis savo rankų darbo dovanomis. Ir šių metų kalėdinių mainų tema – virtuviniai pašluostukai ir rankšluostukai.

Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas.

Tokio tipo rankdarbių sugrįžimo tendencija ryški jau ne pirmus metus – šitą labai skanaus raudonumo šluostę iš dvigubo Trio 1 siūlo aš gavau dovanų iš Isager kompanijos artėjančių Kalėdų proga, bijau suklysti, bet man atrodo, prieš trejus metus. Neslėpsiu, naudoti pagal paskirtį man pasirodė per daug didelė prašmatna ir pašluostukas sėkmingai tarnauja parduotuvėje siūlų pavyzdėliu, BET. Laikas eina ir tendencijos po truputuką kapsi, kapsi ir… prikapsi 😉 .

Šią vasarą aš Latvijoje jau visai kaip įprasto mezginio ėmiausi indų plovimo skuduriukų mezgimo, pritaikydama išmoktą trumpų eilių pagalba formuojamą apskritimą. Tiesa, kol kas dovanoms, bet jaučiate, kokia pažanga! 😉

Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:

Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: “Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet šio rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau pajaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .

Net jei jūs iki šiol manote, kad tai yra tuščias laiko švaistymas ir nereikalingas daiktas jūsų virtuvėje, o šventės norisi, siūlau pažiūrėti į šį projektą iš nedidelės perspektyvos. Mados tendencijos yra kaip vėjas – kovok prieš jį, kiek tik širdis geidžia, jis vis tiek pūs savo kryptimi ir anksčiau ar vėliau palies visus. Galimas daiktas, kad šiemet gavę dovaną, jūs netikėtai ją “atrasite” po kiek laiko, kai ši graži mada užtikrintai įsitvirtins mūsų virtuvėse – turėsite ir naudingą daiktą, ir mielą prisiminimą. Kitas dalykas – dažnai megztas dovanas mūsų eglutėse lydi įvairios priderintos smulkmenos, tai prie virtuvinio daikto kaip niekas kitas tiks visi skanūs dalykai, o rankdarbiaujantys žmonės turi auksines rankas visose srityje, faktas kaip… pyragas ;), todėl šių metų tema yra puiki proga tiek keliagubai pradžiuginti kolegą, tiek pačiam pasirodyti 😉 . Trečias dalykas – tai yra nedidelis daiktas ir mezgančiam žmogui yra puiki proga nedideliame formate išbandyti naują tekstūrinį raštą ar siūlą, kuris drabužiui gal nelabai, tai yra, šis projektas yra labai nesudėtingas bilietas į gražią šventę ir džiaugsmingą gana stresinio periodo pradžią. Todėl labai kviečiu visus norinčius!

Dabar apie šventės TAISYKLES. Visi, norintys dalyvauti, renkasi ketvirtadienį, spalio 26 dieną, tada klubo susitikimo metu (sakysim, 17.30 val.) visi išsitrauksime, kam ruošime dovaną. Dalyviai iš anksto pasiruošia anketą (ant A4 formato lapo, perlenktą du kartus, kad visų lapeliai būtų vienodi), kurioje turi būti:

  1. Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
  2. Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.

Be kažkokių individualių norų keli bendri dalykai, kurių siūlyčiau laikytis visiems. Šluostė nėra labai aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl į tą pačią temą įeina tiek indų plovimo, tiek šluostymo dalykai, tai gali būti ir virtuviniai rankšluostukai, o kam visai tai nepriimtina, turėkite galvoje ir puodkėles su padėkliukais. Siūlai turėtų būti medvilnė, linas ar kuris kitas lengvai prižiūrimas pluoštas, nes higiena virtuvėje – ne antraeilis dalykas. Ir jokių apribojimų technikoms – tinka viskas, ką padarysite iš siūlų 🙂 . Nuotraukose žemiau – Loretos rankšluostukas, austas iš lino:

Svarbiausia data, kurią visi dalyviai pasižymi raudonai kalendoriuje, yra pati šventė, kurios metu keisimės dovanomis ir švęsime prieškalėdinio sezono atidarymą. Tradiciškai tai bus pirmasis gruodžio ketvirtadienis, gruodžio 7 diena, ir dalyvavimas visiems žaidėjams yra privalomas, kad šventė visiems dovanotų tik geras emocijas ir džiaugsmą.

Iki pasimatymo!

Gražiausia specializacija

Gražyna mezga daug ir įvairių dalykų, bet visi MZ dienoraščio skaitytojai turbūt ryškiausiai įsiminė jos sukneles (dar kartą pasigrožėti galite čia, čia, čia ir čia) – ne toks jau dažnas projektas tarp mezgėjų, sutikite, nes nors super patogus nešioti, jis visko reikalauja daug – siūlų, darbo, o – svarbiausia! – pagalvojimo ir pakankamai išmoningo modeliavimo. Čia jums ne šalikas su serialu fone 😉 .

Visi tie DAUG Gražynos įvaldyti meistriškai, ir nors ji pati sakosi, kad ardo ir kad ne viskas išeina, aš matau tik nuolat augančią labai įspūdingą suknelių kolekciją 🙂 .

Dar vienas dalykas, kuo Gražyna apdovanota ir ko jai slapta pavydžiu 😉 – jai tinka labai daug spalvų. Jų ji nebijo ir drąsiai renkasi, visada su labai akį traukiančiais rezultatais 🙂 .

Naujausia suknelė iš šiltos tamsiai oranžinės Drops Alpaca – idealus rudeninis rūbas. Ir savo spalva, ir šiluma (siūlas nestoras, bet ir tokiam šilumos pakanka 😉 ). Viskas guli kaip nulieta, apdaila meistriška, raštas – lyg ir paprastas, bet labai efektingas (man asmeniškai (sveikas, rudenėli!) jis primena iškrendančius paukščius). Išskirtinio dėmesio nusipelno stilizacija – man taip gražu suknelė ant sijono. Ypač tokia dailiai išmodeliuota pagal figūrą.

Gražynos Zaikovskos megzta suknelė iš Drops Alpaca 2925.

“Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu”

Panaudojau įrašo pavadinimui kitų metų Vilniaus knygų mugės devizą – citatą iš H. Radausko eilėraščio “Pasaka”, nes ta pati savo pasaulio kūrimo idėja gyvena šalia bet kokios kūrybinės veiklos, rašome mes, paišome ar mezgame. Išorinis pasaulis gali būti objektyviai (jei toks matymas išvis yra) toks ir toks, bet mūsų valioje pasakoti ir gyventi savo istorijas.

Ką bendro su šituo įvadu turi nauja Jolantos skarelė, numegzta iš visai naujo Zauberball Crazy kamuoliuko, kurio spalvas kūrė dizaineris Kieran Foley ir kuris vadinasi “Ankstyvas ruduo”? Matote iš nuotraukų, kad spalvynas tikrai iš to gražaus vasaros ir rudens susidūrimo meto, kai viskas ima švelniai gelsti, sodrią žalumą pakeičia visi vario atspalviai su raudono vyno pabarstukais, ir kurio šiais metais realybėje nelabai teko regėti, nes, perfrazuojant kitą poetą: “Nebuvo rudens. Po vasaros atėjo žiema”. Perdedu, aišku, bet kad iš vėlyvos vasaros peršokome tiesiai į gana pažengusį rudenį, faktas, kurio neužginčys niekas. Tik kūrėjai. Gamta gali dėliotis sezonus, kaip tik jai norisi, mūsų valioje nepraleisti pačių gražiausių sezoninių momentų – jei dangus pasirinko vėlyvo rudens kelią, mes galime sustabdyti laiką net nauja skarele iš auksinio rudens pradžios spalvų ir sudėlioti pačius gražiausius vaizdus – su žiedais ir vaisiais – iš to laiko 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzta skarelė ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Crazy 2545 (Ankstyvas ruduo), modelis – “Wavy Baktus“.

Moirų dovanos

Dar vienas juvelyriškai dailus Liepos austas šalikas (labas, mezgėja Joana! 🙂 ), kuris naujai atskleidžia plonyčio pereinamo Lace Ball 100 siūlo galimybes (jis apmestas ir spalvų perėjimai eina vertikaliai) – “jei kas teirausis, Laceball yra pakankamai tvirti audimui, bet nemažai veliasi tarpusavyje, tai reikia šiek tiek kantrybės” (didžioji dalis tikrai nesiteiraus, tik padūsaus dėl gražumo, bet tai nedidelei susidomėjusių audėjų daliai cituoju Liepos įspūdžius, nors ir taip visi žinom, kad rezultatas atperka visus “menkus” nepatogumus 😉 ).

Ataustas plona tamsesne Spinni vilna, kur derinyje su intensyvia šviesesne žalia sukuria tokį vykusį foną, kad žalia spalva įgyja lengvą švytėjimo efektą. Vyšnaitė (o tiksliau, avinžirniai) ant torto yra trys šiltai rausvos juostelės kiekviename šaliko gale.

Bet šis šalikas turtingas ne tik savo meistryste ir gražumu, o už jo slypi labai smagi istorija, o istorijas aš myliu ne mažiau už mezginius 😉 . Liepa, Kotryna ir dar trečia jų draugė – visos yra rimtos ir aistringos rankdarbiautojos. Ir turi ši trijulė bendrą draugą, kuris įvertindamas merginų sugebėjimus, juokais vadina jas trimis likimo deivėmis Moiromis – pamenate, tos, kurios užsiima žmogaus gyvenimo siūlais – verpia gyvenimo giją iki pat mirties, ją nukirpdamos pabaigoje. Net trijulės vardų pirmos raidės atitinka graikų mitologinių būtybių!

Nusprendė darbščioji kompanija tą savo draugą rankų darbų dovanomis per gimtadienį pradžiuginti. Ką dovanojo trečia draugė, neišsiaiškinau, Kotryna numezgė jam kojines, o Liepa, kaip jau turbūt supratote, nuaudė šį šaliką. Ir parašė, kad solenizantas buvo tiek pat laimingas, kiek ir gražus, ir kad per tikrus šalčius gal pavyks joms padaryti tų labai ypatingų dovanų nuotraukas 🙂 .

Liepos Žukauskaitės austas šalikas iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2168 (Visžalis) ir 2359 (Avinžirniai) kartu su Isager Spinni 37s.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €