Visas šitas stebuklingas gražumas, kaip matote, buvo nunertas jau vasarą, bet kadangi tai buvo dovana spalio mėnesį gimusiam žmogui, teko palaukti su viešu pasidžiaugimu 🙂 .
Nerta skara buvo Jolantos marčios noras paklausus, daugiau jokių specifinių pageidavimų ji neturėjo, tai Jolanta turėjo ir kūrybinę laisvę, ir kūrybinį galvos skausmą tuo pat metu 😉 . Bet viskas susidėliojo į labai trapaus gražumo ir jautrumo šiltą pievą ir jei jau skaičiuojate, kiek kamuoliukų Jolantai reikėjo tokiam turtingam ir spalvingam daiktui, tai skubu nustebinti… labai nedaug 😉 . Visai galimas daiktas, kad dar sudalyvavo ir gausios įvairiausių likučių atsargos, bet joms tikrai teko antraeiliai epizodiniai vaidmenys, pagrindiniai herojai tikrai buvo tik du – margas pereinamų spalvų Schoppel-wolle Lace Ball 100 kamuoliukas ir viską apjungianti nedažyta pilka daniška vilna.
Kol surado ją džiuginantį kvadratėlio variantą, Jolanta labai nemažai padirbėjo bandydama įvairias versijas. O kai jau buvo atrasta dabartinė, dar vienu iššūkiu tapo rutuliukų komponavimas ir jungimas. Jei gerai pamenu, tai teko neatsitraukti nuo tos sudėliojimo vietos, nes kas atsimins kitaip atrastą eiliškumą? 😉
Dailūs ir labai pagalvoti krašteliai – Jolantos firminis braižas. Ir ši skara – ne išimtis: tik pažiūrėkite, koks paprastas, bet kaip priderintas užbaigimas su mažyčiais iškilimais kvadratėlių sujungimo vietose.
Skara buvo baigta, bet ne istorija. Ir ne siūlai 😉 .
Siūlų liko (vien spalvotame kamuoliuke buvo 800 metrų!) ir Jolanta iš “likučių” nusinėrė dar vieną skarą sau 🙂 .
Kvadratėlius pakeitė šešiakampės formos, margus viduriukus – žiedeliai iš vientiso siūlo su juosvais krašteliais ir sudėlioti jie spalvinėmis grupėmis, bet viena ranka ir stilius vis tiek jaučiasi 🙂 .
Skara plonytė, bet šilta ir tokia graži, kad ir ant kaklo, ir ant pečių, ir ant sijono.
Metams baigiantis visada smagu pasižvalgyti atgal ir prieš žvelgiant į ateitį pasidžiaugti prabėgusiais, palyginti juos su kitais. Šie metai dar nepasibaigė, bet jei norėsime prisiminti gruodžio gale, kuo šie skyrėsi nuo praėjusių, prašom pačią gražiausią ir šilčiausią metinės 2023 oro temperatūros ataskaitą antro Rasos nerto pledo pavidalu. Pirmą dalį galite rasti čia, o priežastį, kodėl metai buvo sudalinti pusiau, turbūt jau suprantate iš nuotraukų – ir pusmečio dienų skaičiaus (viena nerta eilutė atspindi vieną metų dieną) užtenka pilnai uždengti suaugusį žmogų nuo kojų iki ištiestų aukštyn rankų.
Apatinėje nuotraukoje yra abu pledai ir galite akivaizdžiai matyti, kaip vienas pusmetis skyrėsi nuo kito. Net jei abu pledai šildys du skirtingus žmones, jie jau dvi tų pačių metų dalys 🙂 .
Spalvos numeris ir oro temperatūra:
73 – nuo -15 iki -10°C; 60 – nuo -10 iki -5°C; 69 – nuo -5 iki 0°C; 70 – nuo 0 iki +5°C; 71- nuo +5 iki +10°C; 66 – nuo +10 iki +15°C; 33 – nuo +15 iki +20°C; 78 – nuo +20 iki +25°C; 74 – spalva, skirianti kalendorinius metų laikus.
Atidėjus šalin statistiką man dar kartą norisi pasidžiaugti, koks genialus buvo sprendimas pasirinkti zigzagą vietoj paprastų juostelių – pledas įgavo visai kitą ornamentiką. Panaudotas siūlas yra labai praktiškas – mašina galima skalbti vilna, tai abu pledai turi gražią perspektyvą ilgam, šiltam ir laimingam gyvenimui 🙂 .
O grįžtant prie skaičių, šis gamtos ir nėrimo (galimas ir megztas variantas) derinys yra tiesiog stebuklingo gerumo, lenkiu žemai galvą prieš jį sugalvojusį žmogų – pasiryžę netrumpai kelionei jūs ne šiaip turėsite šiltą daiktą (antklodę, šaliką ar ką kitą, Rasa savaip painterpretavusi idėją mezgė megztuką, Jurga – dukrai tuniką), o unikalų tų metų orų liudininką. MZ dienoraštyje matėte ne vieną tokį projektą ir metams einant į galą labai smagu vėl prisiminti šią idėją, gal kas susigundysite taip pradėti 2025-ųjų metų orų stebėjimą? 😉
Sezono pabaigai jau antrus metus mes su Gitana demonstruojamės, kokiomis Stephen West kojinėmis per pastaruosius mėnesius praturtėjome. Kas neseka mūsų kojininės epopėjos Paco gatvėje, trumpai nušviesiu reikalą. Mūsų abiejų (labai toli gražu ne tik 😉 ) mylimas dizaineris Stephen West jau antrus metus gundo savo gerbėjus tokiu metiniu kojinių abonementu (šiais metais tai yra Westknits Year of Socks 2024) – nusiperki visą paketą išvakarėse, o paskui visus metus kas mėnesį gauni po naują kojinių modelį. Ir mes su Gitana juos abi mezgam. Aš tarpais sugebu kažkur pastrigti, bet visa tai lieka užkulisiuose, šiandien, lapkričio priešpaskutinę dieną, visos rudens poros numegztos, išplautos ir nufotografuotos 🙂 .
Rudeninės dizainerio kojinės visos turi savo sielos brolius tais pačiais vardais skarų pavidalu ir tame yra tiek pliusų, tiek minusų. Kūrėjas garsus yra savo raštų ir technikų gausa, dažnai neįprastais ir gana sudėtingais jų junginiais ir visa tai, kas įdomu, pamokoma (čia apie procesą) ir efektinga, nukeliavo į kojines. Gitana tai tik santūriai ir su šypsena kilstelėjo antakius suabejojusi, “nežinau tik ar reikėtų į kojines dėti prailgintas akis arba bumbulus ties kulno pradžia”, aš burbėjau labiau, nes tose vietose, kur dizaineris dosniai drėbtelėjo tekstūrų ir apimties, aš ir pati iš savęs jos nestokoju. Tai paburbėjusi sumažinau spurgelių apimtis, nors Gitanos kojinėse jie super smagiai atrodo 🙂 .
Su šita pora aš kažkaip stipriai pastrigau. Man paprastai visai nesunku suderinti vieną milijoną spalvų su kitu, bet vis žiūrėjau ir žiūrėjau į originalą ir niekas galvoje nesidėliojo. O kai Gitana atsiuntė savo nuotaikingas “pirmąsias morkas rugsėjy”, aš nuo tos smagios žalios (mano kitas siūlas ir spalva kita, bet man buvo svarbu nuotaika) atsispyriau ir greitai susidėliojau savo derinuką.
Spalio mėnesio porai Gitana pasirinko vieną kamuoliuką su jau numatytomis jame spalvomis, tik padūsavo, kad raštas labai greitai siūlus valgo.
Aš buvau nusprendusi tuos rombelius daryti iš atskirų spalvų, tai su kiekiais jokių problemų neturėjau, bet abi nusprendėm, kad raštas labai geras ir tikrai vertas pritaikymo kituose projektuose. Man labai patiktų jis pirštinėse, nes turi beveik kelis sluoksnius ir turėtų būti be gražumo dar ir labai šiltas.
Mano pora šiaip gavosi labai tvarkinga, tai nors pirštukus padariau skirtingus 🙂 .
Lapkričio mėnesio porą Gitana atsiuntė vieną labai apniukusį sekmadienį su prierašu “Labas sekmadienis! Koks dangus, tokios ir kojinės gavos”. Man paprieštaravus, kad kojinės ryškesnės, Gitana sutiko: “Nu gal čiut čiut“.
Ji savo trečią rudens porą baigė dar tuomet, kai aš narpliojau spalį, bet mano vėlavimas šį kartą leido man išvengti nemažai grėblių. Atidžiau įsižiūrėjęs į naudojamus raštus patyręs mezgėjas iš karto supras, kad visi jie tame pačiame akių skaičiuje turi pakankamai skirtingą plotį ir kartais nebežinai, nė kiek akių užsidėti, kad kojinė būtų graži ne tik nuotraukoje (dizaineris konstrukcijai daug dėmesio neskiria, jo stiprioji pusė – raštai ir spalvos). Gitana, plaukdama pirmoji, kaip ledlaužis man praskindavo kelią ir aš jau iš svetimos patirties galėjau lengviau pataikyti su savom kojinėm.
Mano lapkritis yra unikalus ta prasme, kad aš aklai nukopijavau ne tik modelį, bet ir spalvas. Paprastai rinktis savas man yra didelis malonumas ir nors toks būdas įsitaisyti kiek originalesnį daiktą, bet kojinėms, pavadintoms “Go Go Dynamo” tobulesnio lengvo vintažinio žavesio turinčio tamsiai rudos ir sniego baltos derinio niekaip nesugalvojau 🙂 .
Instagrame mano nuotraukos buvo pakomentuotos, kaip žiemos pradžios paveiksliukas. Tai tokia gaida pasitinkam gruodį 🙂 .
Šiandieninė istorija yra apie tai, kaip įvaldžius kokį amatą ir pasigilinus į niuansus, labai stipriai pakyla kartelė 😉 ir parduotuvinį abstrakčiam dydžiui sukalkuliuotą megztinį nuo rankų darbo iš kokybiško natūralaus siūlo tau specialiai megztą skiria šviesmečiai.
Anastasijos mezginiai daugeliui MZ dienoraštyje asocijuojasi su išskirtinai meniškais ir labai preciziškai apgalvotais bei atliktais. Šį kartą ji savo meistrystę ir įgytas žinias panaudojo… kopijai. Nėra tai visai tikslus žodis, nes jos “kopija” yra gerokai pagerinta originalo versija 🙂 . Paėmusi iš originalaus megztuko tai, kas ją sužavėjo – spalvas, raštus, didumą, ji pakeitė medžiagą ir net rankovių konstrukciją, nekalbant jau apie smulkias detales.
Todėl, kaip jau supratote, pirma nuotrauka – ne programinis triukas, o du megztiniai: senas rankose ir dviejose apatinėse nuotraukose, o dviejose pirmose – patobulinta versija.
“Trumpa istorija būtų tokia. Aš nusipirkau originalų megztinį maždaug prieš 10 metų ir jis greitai tapo vienu iš mano mėgstamiausių dėl savo spalvos ir raštų. Galbūt tai nebuvo pats patogiausias megztinis, kokį tik galima įsivaizduoti, bet parduotuvėje pirkti megztiniai tokie retai būna, ir, tiesą sakant, tuo metu tai nebuvo svarbiausias kriterijus. Kadangi, manau, jis buvo pagamintas iš akrilo (etiketė išsitrynė prieš daugelį metų), jis ne itin grakščiai dėvėjosi (išsitampė ir burbuliavosi), bet vis tiek sakyčiau, kad laikėsi pakankamai gerai. Ir neseniai pradėjau pastebėti visas smulkmenas, kurias būtų galima patobulinti: galėtų būti ilgesnis ir vos platesnis, reglanas varžė judesius, laikui bėgant išsitampė stulpelis. Dabar, kai turiu nemažą vilnonių megztinių spintą, taip pat pradėjau jausti, kad medžiaga (akrilas?) man yra nebe tokia maloni. Žinodama, kad šiomis dienomis turiu pakankamai įgūdžių patobulinimams ir man tereikia nukopijuoti seną megztinį atsižvelgiant į šiuos niuansus, taip ir padariau. Senasis megztinis vis dar tinkamas dėvėti, tik reikia jam parodyti šiek tiek meilės nurenkant burbuliukus ir įveriant gumytę į išsitampiusį stulpelį. Netrukus ketinu jį padovanoti. Bus labai liūdna su juo atsisveikinti, bet įsivaizduoju, kad kas nors kitas gali patirti tiek pat džiaugsmo, kiek aš per pastaruosius 10 metų. Aš tikiu, kad daugumą kasdienių drabužių geriau dėvėti, o ne saugoti vien dėl sentimentų 🙂 “.
Būdama labai kruopšti ir tiksliai žinodama, ko ir kaip nori, Anastasija turėjo reikalų perskaičiuojant, atitaikant spalvas, dydį ir visus jai svarbius niuansus, bet užtai viską vainikavo mylimo megztinio pati tobuliausia versija (ir dar nauja!).
Anastasijos Zaychenko megztas megztinis, istorija ir nuotraukos. Siūlai – Istex Lettlopi 0054, 9427, 1704, 0086, 0085, 9420.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
