Šios skarytės dizainerė mėgsta numeruoti savo modelius, todėl pavadinime parašiau jos originalų pavadinimą. Mano mezgimo gyvenimo istorijoje ji būtų šalikėlis Nr. 2, nes yra tik antroji, išbandyta po populiariojo “Sophie Scarf” modelio.
Mažos skarelės jau pramynė visai nemažą taką į mūsų garderobus ir man, mylinčiai ripsą, kokiam pirmam dvidešimtukui ar trisdešimtukui, tos populiariosios versijos ir užteko. Ypač, jei mezgame iš margo siūlo ar deriname kelias spalvas – jos dailiai susijungia paprastame tekstūriniame rašte, vienodai gerai atrodančiame abiejose pusėse, kuris yra ir pakankamai minimalistinis, kad nekonkuruotų su spalvomis.
Bet vienspalviam modeliui aš jau pradėjau ieškoti tekstūrinės įvairovės ir mano akį patraukė šalikėlis, megztas raštu, pažįstamu nuo vaikystės. Mes jį naudodavome megztiniams, kad būtų ir truputį aptemptas, ir ne per daug, nes šis suartas vagas primenantis raštas švelniai, bet raiškiai sutraukia mezginį – lyg jį suklostuoja :).
Tekstūriniam puriam raštui ir mielumui prie kaklo – pats švelniausias Cashmere Queen kamuoliukas. Rudeninio dangaus spalvos.
Skarelė megzta iš Shoppel-wolle Cashmere Queen 4375, modelis – “Scarf No. 3“
Persikrausčiusi į naujus namus, Rūta tuo pačiu nauju žvilgsniu ėmėsi tvarkyti ir savo siūlų kolekciją ir dabar bando sumezgti anksčiau prisipirktas atsargas. Šio siūlo – merino vilnos su šilku – MZ nėra jau kadų kadais, tai kopijos kaip ir nenusimegsite, juolab kad ir modelius Rūta mezga iš savo galvos, bet svarbiausia yra idėja.
Jei pagalvojote apie idėją megzti iš likučių ir taip juos sunaikinti, tai patikėkite mano ilgamete patirtimi siūlų parduotuvėje – šitas fokusas Rūtai pavyksta tik dėl to (gal ir ne išnaudoti visus, bet neprisipirkinėti), kad susižavėjusi siūlu, jo sudėtimi ar spalva, neturėdama jokios išankstinės idėjos ji perka tokius kiekius, kad jų garantuotai užtektų bet kokiam ateityje kilsiančiam sumanymui. Visus gi naivuolius, kurie sumano ekonomiškai sunaudoti įvairaus kiekio, sudėties ir spalvų siūlus (turiu galvoje ne bile ką megzti, o siekiant realaus gražaus daikto) sveikinu atvykusius į likučių auginimo klubą. Pradedi megzti, pamatai, kad trūksta, važiuoji prisipirkti, tas tinka, tas netinka, o kartais ir tas pradinis turėtas siūlas nebetinka… summa summarum reikalas baigiasi nauju mezginiu (čia tai lauktas ir numatomas dalykas) ir… dažniausiai dar didesniu likusių siūlų kiekiu, nei buvo pradžioje 😉 . Pasitaiko išimčių, faktas, bet bendra tendencija yra tokia ir jei neatsidūrėte panašioje situacijoje, greičiausiai esate vienas iš milijono laimingasis, gimęs su marškinėliais.
Kalbėdama apie sektiną idėją, turėjau galvoje labai universalų rūbą, kuris vasarą gali būti šilta palaidine trumpom rankovėm, o orams atvėsus puikiausiai tarnaus toliau kaip liemenė. Dėkingas vilnos ir šilko derinys prisideda prie drabužio universalumo – jis šildys tiek, kad gerai jaustumeisi, o ir vasarą su tokiu neperkaisi.
Rūta jau kelintą megztinį mezga su labai pasiteisinusia šaline apykakle, o šiame modelyje ji patį kaklo iškirpimą ji suformavo taip, kad šonai susieitų per vidurį ir persikloję susimegztų ir tuo pačiu raštu pereitų į apačią. Tekstūrinis raštas suteikia gan nestoram ir krintančiam siūlui reikalingą purumą, o skylutės – prideda spalvinio turtingumo, kai į žaidimą įsijungia apatinis sluoksnis. Lengvai nukritę pečiai formuoja elegantišką siluetą.
Rūtos Juzėnienės megzta liemenė-palaidinė iš BC Garn Silk Bloom 04.
Jau tapo tradicija, kad iškart po MZ gimtadienio daugelis mezgėjų ima galvoti apie kitą artėjančią šventę – taip, tą pačią turbūt anksčiausią kalėdinę MZ eglutę, kuria mes atidarome prieššventinį laikotarpį keisdamosis savo rankų darbo dovanomis. Ir šių metų kalėdinių mainų tema – virtuviniai pašluostukai ir rankšluostukai.
Pas mus dar ši tema nėra tokia populiari, kaip visoje Europoje (galbūt ne tik Europoje, bet pasakoju apie tai, ką stebiu pati), kur virtuvinės šluostės karaliauja kiekvienoje save gerbiančio muziejaus parduotuvėje (nuotraukos iš Oslo) kaip aktualiausias ir madingiausias dalykas.
Tokio tipo rankdarbių sugrįžimo tendencija ryški jau ne pirmus metus – šitą labai skanaus raudonumo šluostę iš dvigubo Trio 1 siūlo aš gavau dovanų iš Isager kompanijos artėjančių Kalėdų proga, bijau suklysti, bet man atrodo, prieš trejus metus. Neslėpsiu, naudoti pagal paskirtį man pasirodė per daug didelė prašmatna ir pašluostukas sėkmingai tarnauja parduotuvėje siūlų pavyzdėliu, BET. Laikas eina ir tendencijos po truputuką kapsi, kapsi ir… prikapsi 😉 .
Šią vasarą aš Latvijoje jau visai kaip įprasto mezginio ėmiausi indų plovimo skuduriukų mezgimo, pritaikydama išmoktą trumpų eilių pagalba formuojamą apskritimą. Tiesa, kol kas dovanoms, bet jaučiate, kokia pažanga! 😉
Toli gražu ne tik kaimyninių šalių tendencijos į mano galvą prikapsėjo, Sigitos projektas vieną ketvirtadienio klubo vakarą gerokai į tą taurę šliūkštelėjo:
Kai papasakojau mamai apie šią naują tendenciją, ji sureagavo taip, kaip turbūt daugelis iš mūsų: “Yra dabar visokių medžiagų ir technologijų, kam savo darbą skirti tokiam trumpalaikiam dalykui, kaip indų šluostė, čia jau atgyvena”. Ir ji yra visiškai teisi – pilna pirkti patogių, nebrangių šluosčių iš pačių šiuolaikiškiausių medžiagų, kurios ir patogios, ir higieniškos, ir lengvai įgyjamos (išmetamos taip pat 😉 ). Bet yra ir kita šitos tiesos pusė – taip, kažkuria prasme tai yra žingsnis atgal, kai tokie daiktai buvo gaminami, nes nebuvo kitų alternatyvų (kaip ir daugelis daiktų, kuriuos dabar įsigyjame už truputį pinigų ir galvos nesukame), bet šio rankomis gamintos šluostės sugrįžimas į madą rodo labai aktualią šiandienos tendenciją – pasaulis daugelyje sričių jungia atbulinį bėgį, nes vis skausmingiau pajaučia, kad dideliu greičiu judant į priekį ta pačia kryptimi mūsų Žemės laukia neišvengiamas ir greitas galas. Stabdo vartojimą, sugrąžina rankų darbo vertę, grįžta ne tik prie daiktų vartojimo, bet ir jų darymo pačiam džiaugsmo. Todėl siūlau kartu į bendrą traukinį 😉 .
Net jei jūs iki šiol manote, kad tai yra tuščias laiko švaistymas ir nereikalingas daiktas jūsų virtuvėje, o šventės norisi, siūlau pažiūrėti į šį projektą iš nedidelės perspektyvos. Mados tendencijos yra kaip vėjas – kovok prieš jį, kiek tik širdis geidžia, jis vis tiek pūs savo kryptimi ir anksčiau ar vėliau palies visus. Galimas daiktas, kad šiemet gavę dovaną, jūs netikėtai ją “atrasite” po kiek laiko, kai ši graži mada užtikrintai įsitvirtins mūsų virtuvėse – turėsite ir naudingą daiktą, ir mielą prisiminimą. Kitas dalykas – dažnai megztas dovanas mūsų eglutėse lydi įvairios priderintos smulkmenos, tai prie virtuvinio daikto kaip niekas kitas tiks visi skanūs dalykai, o rankdarbiaujantys žmonės turi auksines rankas visose srityje, faktas kaip… pyragas ;), todėl šių metų tema yra puiki proga tiek keliagubai pradžiuginti kolegą, tiek pačiam pasirodyti 😉 . Trečias dalykas – tai yra nedidelis daiktas ir mezgančiam žmogui yra puiki proga nedideliame formate išbandyti naują tekstūrinį raštą ar siūlą, kuris drabužiui gal nelabai, tai yra, šis projektas yra labai nesudėtingas bilietas į gražią šventę ir džiaugsmingą gana stresinio periodo pradžią. Todėl labai kviečiu visus norinčius!
Dabar apie šventės TAISYKLES. Visi, norintys dalyvauti, renkasi ketvirtadienį, spalio 26 dieną, tada klubo susitikimo metu (sakysim, 17.30 val.) visi išsitrauksime, kam ruošime dovaną. Dalyviai iš anksto pasiruošia anketą (ant A4 formato lapo, perlenktą du kartus, kad visų lapeliai būtų vienodi), kurioje turi būti:
Vardas, pavardė, telefonas, elektroninis paštas (čia tam atvejui, jei tektų ką derinti iš anksto).
Norai, pageidavimai, mėgstamos spalvos, virtuvės stilius ar dar kas, ką jūs laikysite svarbiu žinoti jums dovaną megsiančiam (nersiančiam ir kt.) žmogui.
Be kažkokių individualių norų keli bendri dalykai, kurių siūlyčiau laikytis visiems. Šluostė nėra labai aiškiai apibrėžtas dalykas, todėl į tą pačią temą įeina tiek indų plovimo, tiek šluostymo dalykai, tai gali būti ir virtuviniai rankšluostukai, o kam visai tai nepriimtina, turėkite galvoje ir puodkėles su padėkliukais. Siūlai turėtų būti medvilnė, linas ar kuris kitas lengvai prižiūrimas pluoštas, nes higiena virtuvėje – ne antraeilis dalykas. Ir jokių apribojimų technikoms – tinka viskas, ką padarysite iš siūlų 🙂 . Nuotraukose žemiau – Loretos rankšluostukas, austas iš lino:
Svarbiausia data, kurią visi dalyviai pasižymi raudonai kalendoriuje, yra pati šventė, kurios metu keisimės dovanomis ir švęsime prieškalėdinio sezono atidarymą. Tradiciškai tai bus pirmasis gruodžio ketvirtadienis, gruodžio 7 diena, ir dalyvavimas visiems žaidėjams yra privalomas, kad šventė visiems dovanotų tik geras emocijas ir džiaugsmą.
Gražyna mezga daug ir įvairių dalykų, bet visi MZ dienoraščio skaitytojai turbūt ryškiausiai įsiminė jos sukneles (dar kartą pasigrožėti galite čia, čia, čia ir čia) – ne toks jau dažnas projektas tarp mezgėjų, sutikite, nes nors super patogus nešioti, jis visko reikalauja daug – siūlų, darbo, o – svarbiausia! – pagalvojimo ir pakankamai išmoningo modeliavimo. Čia jums ne šalikas su serialu fone 😉 .
Visi tie DAUG Gražynos įvaldyti meistriškai, ir nors ji pati sakosi, kad ardo ir kad ne viskas išeina, aš matau tik nuolat augančią labai įspūdingą suknelių kolekciją 🙂 .
Dar vienas dalykas, kuo Gražyna apdovanota ir ko jai slapta pavydžiu 😉 – jai tinka labai daug spalvų. Jų ji nebijo ir drąsiai renkasi, visada su labai akį traukiančiais rezultatais 🙂 .
Naujausia suknelė iš šiltos tamsiai oranžinės Drops Alpaca – idealus rudeninis rūbas. Ir savo spalva, ir šiluma (siūlas nestoras, bet ir tokiam šilumos pakanka 😉 ). Viskas guli kaip nulieta, apdaila meistriška, raštas – lyg ir paprastas, bet labai efektingas (man asmeniškai (sveikas, rudenėli!) jis primena iškrendančius paukščius). Išskirtinio dėmesio nusipelno stilizacija – man taip gražu suknelė ant sijono. Ypač tokia dailiai išmodeliuota pagal figūrą.
Gražynos Zaikovskos megzta suknelė iš Drops Alpaca 2925.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
