Pereinamų spalvų siūlai

Pereinamų spalvų siūlai, iš pirmo žvilgsnio atrodantys tokiu paprastu sprendimu – tik imk ir megzk, ir spalvomis džiaukis – kartais slepia savyje nemenkų iššūkių, kai paaiškėja, kad lygios spalvas keičiančios juostos ne visuomet duoda džiuginantį variantą…

Šiandien du megztukai – du labai vykę sprendimai ir, tiesą sakant, tokie išsaugotini receptai užtikrintai geram rezultatui.

Pirmajame Jolanta sudryžuoja pereinamų spalvų Noro siūlą vienspalviame fone. Ne visur, prie kaklo pasilikdama gryną Noro labiausiai prie veido tinkančių raudonų atspalvių. Pagal jų koncentraciją, turiu tokį įtarimą, kad gamintojo kortas permaišė ir visas reikiamas spalvas į vieną būrį sušaukė ir tai yra toks receptuose su pereinamais siūlais neminimas, bet dažnai praktikuojamas triukas – nebijokite traukioti siūlą ir persidėlioti spalvas pagal savo poreikius. Didžiąją dalį tokių siūlų (tiek šiame įraše naudojami Noro Flower Bed ar estiška vilna, taip pat visi stebuklingi Schoppel-wolle kamuoliukai ir daug kitų) jūs lengvai galite sujungti paveldami paplonintus galus be jokių mazgų, todėl procesas labiau panašus į savo spalvų kamuoliuko gaminimą, be jokio galiukų choro fone, kurį sulikviduoti kartais reikia ne mažiau laiko nei numegzti visą daiktą;).

Sukoncentravusi visus raudonus atspalvius arčiau veido, Jolanta maždaug nuo pažastų mezgė juosteles, skiesdama pagrindinį siūlą kas dvi eilutes pilkšvai melsvu vienspalviu, kuris labai gražiai apačioje pereina į pabaigos kraštelį, vykusiai sudėliodamas akcentus. Rankovės margos, bet dryžiukai įsimaišo ir jose šen bei ten, kad išsilaikytų spalvinę simetriją, o ties krašteliu, taip pat kaip ir pagrindinėje dalyje, prijungiamas vienspalvis, per kelis dryželius pasibaigiantis stulpeliu.

Beje, trečioje nuotraukoje dar vienas gražus būdas pereinamoms spalvoms – spurgeliai, neretai tekstūriškai, o kartais ir spalviškai suskaidantys pereinamų spalvų juosta. Jolantos išbrokuotas, deja…

Audronės mezginius ir pereinamų spalvų siūlų jūs jau matėte MZ dienoraštyje. Jos darbinis arkliukas ar greičiau firminis receptas margiems kamuoliukams – modulinis mezgimas, kai forma modeliuojama iš įvairaus dydžio atskirai mezgamų ir jungiamų procese kvadratų. Spalvos dėliojasi pagal mezgimo kryptį ir jau ne gamintojo numatytais dryžiais, o abstrakčiomis kompozicijomis, Į tą unikalią spalvinių plėmų dermę papildomo įdomumo įneša ir netolygūs ripsinių bei lygaus mezgimo juostų intarpai.

Tiksliai tokio pat daikto jūs nepagaminsite, o ir nereikia! Nuostabus pats principas, galintis tapti pagrindu unikaliems jūsų mezginiams.

Jolantos Kasteckienės megztas megztukas iš Noro Flower Bed 1299 ir Audronės Jarutytės megztinis iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos. Nuotraukos autorių.

Karantino likučiai

Klubui ir mezgėjams išsiskirsčius po namus MZ judėjimas vis labiau krypsta į vieną pusę – siūlai iškeliauja, o mezginių iš jų vis rečiau pasirodo, todėl atėjusią su naujiena Jolanta pirma nurengiau (striukę, dengiančią naujieną) pasigrožėti, o tik paskui ėmėmės naujų planų aptarimo…

Savo naują mezginį Jolanta įvardijo kaip karantino likučius. Turbūt ne vienam per tą laiką rankos iki podėlių priėjo ir kai ten randi erzinančių keistų likučių (neleiskite šiam žodžiui jūsų suklaidinti, nes likučiai tik skamba kaip kažkas tokio menkesnio ar prastesnio, atliekamo, kurį gali suprasti kaip nereikalingo, kalba eina tik apie kiekius), jie pas Jolantą pasitaikė labai prašmatnūs, bet nė iš vieno jokio rimto daikto nepadarysi. Užtai kartu sudėjęs padarysi nepaprastai gražų!

Visai nesvarbu, kad vieni siūlai net du kartus storesni už kitus – viskas susibanguoja į nepaprastai gražią spalviškai jūrą. Ir pereinami, ir vienspalviai, ir su blizgesiu, ir matiniai. Priekis skiriasi nuo nugaros – tokie spalviniai niuansai mano patys mylimiausi :). Ir tamsūs krašteliai – kaip tobulas rėmas tobulam paveikslui.

Jolantos Vainutienės megztas megztukas iš likučių – Zauberball 100 2365 nuo šito megztuko, Lace Ball 100 1699, Rowan Lace 922, 945, 940 nuo šaliko ir tunikos, dar, kaip visada, šiobeito…

Jungiamoji medžiaga

Kai turite po sruogą labai gražių, prašmatnių, rankomis dažytų siūlų ir jie kategoriškai atsisako virsti gražiu, šiltu ir mielu mezginiu, ką daryti? Spalvos – tik viena reikalo pusė, yra dar sudėtis, kuri paprastai prašmatniuose siūluose tokia ir būna – prašmatni, tai yra, merino vilna ir šilkas yra populiariausi ingredientai. Be galo malonūs prie kūno, jie linkę tįsti, nėra labai šilti ir prastai laiko formą.

Sujunkite juos su estiška vilna, kuri nėra tokia švelnutė, kaip puošnūs būsimos sąjungos nariai, bet ant savo svarstyklių pusės išdidžiai deda šilumą, lengvumą ir puikų formos laikymą. Vienspalvė pasiūlys dar papildomą bonusą – ji suriš visas margas spalvas į vieningą visumą ir kaip geras rėmas išryškins pačias gražiausias rankinio dažymo puses.

Lygiomis dalimis pridėjus vienspalvę vilną (ji dryžuojasi kas ripsinę juostą), jūs visą grožį tikra žodžio prasme padvigubinsite ir tada jau labai drąsiai galite rinktis didžiausią bet kurios Stephen West skaros dydį, kurių ir mažos versijos yra, hm, labai nemažos ;).

Rezultatą matote – labai graži, labai vieninga, labai nemaža, puikiai krintanti, šilta ir jauki skara įsisupti, tokia, kokias Živilė ir mėgsta :). O ką nekaip nuteikia žieminė nuotrauka, pagalvokite, kaip smagu į tokią įsisupti naktinėjant vasarą…

Živilės Mažeikienės megzta skara ir nuotraukos. Modelis – “Quake Scarf & Shawl“. Siūlai – rankomis dažyta merino vilna kartu su estiška Aade Long 8/2 vilna (tamsiai mėlyna).

Vaikai auga

Auga Gražvydės ne tik apmezgamų vaikų ratas, auga tie patys vaikai. Gretutė, kurios gimimui skirtus mezginius matėme MZ dienoraštyje, jau atšventė trejų metų sukaktį ir ta proga (kaip kasmet, beje :)) gavo naują megztuką. Šiam Gražvydė išsirinko savo jau ne kartą išbandytus ir labai pamėgtus siūlus. Spėju, vaikams jie taip pat turi labai patikti, nes čiuopiant nesijaučia net tos pusės juose esančios daug ką dantimis bauginančios vilnos, kuri savo pagrindinę užduotį – šildyti – atlieka pasislėpusi.

Nukeltų akių raštas per visą megztuką – be jo Gražvydės mezginiai kaip maistas be druskos. Ir šiam švelniam mergaitiškam ji parinko mano patį mylimiausią iš jos gausaus arsenalo uogyčių raštą. Dailų mergaitišką motyvą ji suderino su labai nesaldžiomis spalvomis – pats tas savarankiškėjančiai, protingai ir guviai be kelių minučių vyresnei sesei.

Ir siūlų parinkimas, ir priekinis užsegimas – megztuko universalumo garantai. Gražvydė pataikė dydį mergaitės nematavusi – tokia jau ta karantininė realybė. Ir šis laimėjimas – mažas stebuklas!

Vyšnaitę ant tortuko uždėjo pati mažoji solenizantė, išsirinkusi megztuką pasipuošti savo gimtadienio šventei :).

Gražvydės Norkienės megztas megztukas Gretutei iš Rosarios4 Jardim 33 ir 03 ir nuotraukos, sagos – Union Knopf.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €