Šiltukų metus užbaigiant

Šie metai MZ pažymėti šiltukų ženklu. Pirmasis metų modelis buvo „Sielos šildytuvas„, šiltukas buvo šių metų kalėdinių mainų tema, tebūnie ir paskutinis metų modelis skirtas tai pačiai temai :).

Pasiilgusi kino šį rudenį aš prisipirkau krūvą bilietų į Scanoramą ir lengvam savo liūdesiui nei vieno pasirinkimo negalėčiau iš širdies rekomenduoti. Bet iš paskutinio matyto filmo („Alkio skonis„) aš išėjau sužavėta ne tik pagrindinės aktorės grožio, bet ir jaukaus šiltuko, kurį ji dėvėjo vieną šaltą ir dramatišką jos šeimyninio gyvenimo dieną.

Neilgai trukau namie rasti originalų modelį (filmas naujas, tai ir herojai apsirengę pagal paskutinę madą, o turint galvoje, kad veiksmas vyksta Danijoje, kur šis aksesuaras yra žiemos baliaus karalius, keista, kad pamačiau tik vieną), kurio įkvėpta ir numezgiau savąją versiją.

Originalas megztas netikru anglišku stulpeliu, aš jį palikau tik kaklo bei pabaigos krašteliams lengvam sutraukimui, man šiltuko norėjosi tokio rimto ir storo, kad nedvejojau dėl tikro angliško stulpelio. Siūlų pasirinkimas buvo atitinkamas – kai paprašiau Dalios padėti man priderinti moherį prie Lettlopi, jaučiau iš jos žvilgsnio, kad nedaug trūko iki piršto pasukiojimo prie smilkinio: „Ką aš iš tokio derinio ruošiuosi megzti???“.

Štai tokį daiktą:

Mezgamas nuo viršaus lengvai pažaidžiant stulpelio juostelėmis – priekis su nugara skirtingi tam pačiam įdomumui. Šoniniam sujungimui pasirinkau juosteles, kad lengviau būtų galima koreguotis plotį. Šiaip mezgant tiksliai pagal aprašymą daiktas gaunasi nemenkas, todėl smulkesni nešiotojai turėtų anksčiau išskirti priekį ir nugarą, taip sumažindami būsimo šildytuvo plotį.

Man toks masyvus reikalas labai patiko, gali rengtis ir ant storiausio megztinio – niekas nieko neaptemps ir nespaus. Ir siūlų derinys labai patiko – tokį masyvų pūkuotą storulį įsivaizdavau nuo pat pradžių.

Suabejojau tik Lettlopi universalumu (ne šiltumu ar gerumu, o švelnumu 😉 ), todėl megzdama antrą variantą draugei, su kuria mes nuo jaunystės labai mėgstam nešioti tokius pat rūbus, įtartino minkštumo islandišką vilną pakeičiau labiau priimtinesne Drops Karisma.

Šiandien paskelbto modelio nebenumegsite niekam dovanų po šių metų eglute, bet… pagaliau atšventę ilgėjančių dienų pradžią, po visų šventinių rūpesčių galbūt turėsime truputį daugiau laiko sau :). Ir šaltą ilgą žiemą prieš akis. Tebūna ji lengva ir šviesi! Ir labai šilta ;).

MZ trumpam atsisveikina su tinklaraščio rašymu, vėl sugrįšime į eterį po Naujųjų. O Jums visiems, patys ištikimiausi MZ bičiuliai, linkim laimingų šventų Kalėdų, po pačia skaniausia ir gražiausia saldainine MZ eglute palikdami dovanų – naują modelį šių metų tema :).

Pilkas šiltukas megztas iš Lettlopi 0054 kartu Isager Silk Mohair 66, žydrasis – iš Drops Karisma 30 kartu su Isager Silk Mohair 41. Modelis – „Alkio skonis arba Sniego karalienė“.

Kalėdinė Šiaurė

Šiomis nepaprasto grožio Loretos nuotraukomis – tikromis kalėdinėmis atvirutėmis – baigiame dar vienus MZ metus. Dar viena proga pasakyti Jums patį nuoširdžiausią AČIŪ už nuolatinį palaikymą, už įkvėpimo versmes ir idėjų fontanus, už nuostabius mezginius ir tokius pat jų vaizdus, už šiltus žodžius ir spindinčias akis.

Loretos anūkė puošia eglutę su nauju megztuku. Šis – su visu mišku eglučiu 🙂 . Akylesni tikrai pastebės naują posūkį nuo meistriškai įvaldyto reglano prie apvalios koketės – tebūnie tai intriga ateinančių metų vaizdams 😉 .

O mes atsisveikiname šventiniam laikotarpiui. Beveik atsisveikiname, nes kur eglutė – ten turi būti ir dovanos :). Jau rytoj!

Loretos Jasiukėnienės megztas megztukas anūkei ir nuotraukos. Siūlai – Isager Tweed (Walnut, Paprica, Moss, North Sea).

Kojoms nestandartiškai

Kojoms turi būti šilta, o kojinės visai nebūtinai turi būti standartinio, blauzdų vidurį siekiančio, ilgio. Variacijų savo (ir ne tik 😉 ) apatinėms galūnėms šildyti galime rasti pačių įvairiausių, skirtingiems pomėgiams ir skirtingoms situacijoms. Šiandieninė įvairovė įgyvendinta iš vieno ir to paties Crazy Zauberball kamuoliuko labai gražių ir turtingų naujosios kolekcijos pilkų atspalvių.

Jolanta su dukra jau ne kartą šiame dienoraštyje demonstravo blauzdines (ir ne tik jos 🙂 ), nes daiktas yra super praktiškas, Ką ant pėdos užmausi, nelabai matysis, trumpą kojinaitę dažnai skalbti daug smagiau nei ilgas aukščiau kelių, o be pėdos ir dar iš tvirtų kojininių siūlų numegztos jos tvers amžius. Dosnus ilgis leidžia reikalui esant (ar šalčiui spaudžiant) užsitempti virš kelių ar dailiai sudrapiruoti ir atsilenkti.

Labai graži alternatyva tradicinėms kojinėms – ne visai tradicinio ilgio variantas. Tokios aukščiau kelių kojinės ne tik bus labai šiltos, visų žvilgsnius jos trauks kaip magnetas. Tiesa, ir tų, kurie staiga taip mirtinai užsimanys tokių pačių, kad gali tekti sau kitas megzti ;).

Tokiai pailgintai porai reikės dviejų šimtagraminių kojininių siūlų kamuoliuko, o iš likučio, prisidūrę mažiuką likutį nuo kitos poros, numegsite dar vieną tradicinių kojinių alternatyvą – šiltas trumputes, iš batų neišlendančias pėdutes, patį efektyviausią slaptą ginklą prieš visus šalčius ;).

O kam norėsis tradicinių kojinių iki pusės blauzdų, į to paties pilkojo Zauberball Crazy kamuoliuko įsikūnijimų kolekciją tiks Guntos pora.

Blauzdinės megztos Jolantos Žilinskienės, ilgos kojinės iki kelių ir pėdutės – Rimos Daugėlienės. Visų kojinių siūlas – Zauberball Crazy 2428 (Purvo vonios), tik pėdutėms pridurta Drops Fabel 200. Pėdučių aprašymą rasite čia. Nuotraukos autorių.

Žvaigždėta aušra

Būtų net keista, jei latvės, turėdamos savo arsenale (ir kraujyje jau) tokį neišsemiamą lobyną simbolinių pirštinių mezgimo raštų, nepasinaudotų juo, megzdamos pačius įvairiausius daiktus, megztinius tame tarpe. Juolab kad pirštinės, megztos labai plonais siūlais ir atitinkamais virbalais, sukomponuotos iš pakankamai daug akių apimančių sudėtingiausių motyvų – imk storesnį siūlą ir jie patys peršoks į didesnį daiktą ;).

Gunta ir paėmė, kartu su dizainerės, kuriai naujas megztukas buvo testuotas nurodymais. Dvi spalvos paliktos, bet raštas toks turtingas ir išmoningai sukomponuotas, kad ir toks beveik monochrominis derinys pribloškia savo gausa ir vingrumu.

Pagrindinis rašto motyvas – Auseklio ženklas, kuris latvių mitologijoje yra aušros dievas, saulės dukters jaunikis, simbolizuojantis tamsą nugalinčią šviesą. Estai aštuoniakampės žvaigždės simbolį interpretuoja kaip laimę nešantį ženklą ir tas prasminis klodas yra tikrai daug platesnę suvokimo teritoriją apimantis. Latviai taip pat tiki, kad žvaigždžių raštai yra apsauginiai – taip jie kartu su visomis prasmėmis iš senųjų pirštinių pereina į šiuolaikinių megztinių teritoriją :).

Gunta, kaip ir visos jos tautietės, gimė su plonyčiais virbalais rankose (pats einamiausias dydis yra mažesnis už 2 mm 😉 ) ir sunkiai įžiūrimu vąšeliu kitoje, todėl tokio storio siūlas nėra jos duona kasdieninė, bet nematoma tradicijų gija sujungia šiandien megztą megztinį su prosenelių pirštinių aruodais – tas pats gausos, turtingumo, puošnumo bei didelio meistriškumo įspūdis!

Kuklesnį spalvų pasirinkimą atsveria labai turtingas melanžinis siūlas, stipriai praplečiantis rudų atspalvių diapazoną. Toks koloritas daug organiškiau įsipaišo ir į kasdienę šiuolaikinę spintą. Su visa senųjų ženklų apsauga.

Guntos Jarutės megztas megztinis iš Rosarios4 Meu Bem 07 ir 09, modelis – „Starry Dawn„.

Item added to cart.
0 items - 0,00