Šie metai MZ pažymėti šiltukų ženklu. Pirmasis metų modelis buvo „Sielos šildytuvas„, šiltukas buvo šių metų kalėdinių mainų tema, tebūnie ir paskutinis metų modelis skirtas tai pačiai temai :).
Pasiilgusi kino šį rudenį aš prisipirkau krūvą bilietų į Scanoramą ir lengvam savo liūdesiui nei vieno pasirinkimo negalėčiau iš širdies rekomenduoti. Bet iš paskutinio matyto filmo („Alkio skonis„) aš išėjau sužavėta ne tik pagrindinės aktorės grožio, bet ir jaukaus šiltuko, kurį ji dėvėjo vieną šaltą ir dramatišką jos šeimyninio gyvenimo dieną.
Neilgai trukau namie rasti originalų modelį (filmas naujas, tai ir herojai apsirengę pagal paskutinę madą, o turint galvoje, kad veiksmas vyksta Danijoje, kur šis aksesuaras yra žiemos baliaus karalius, keista, kad pamačiau tik vieną), kurio įkvėpta ir numezgiau savąją versiją.
Originalas megztas netikru anglišku stulpeliu, aš jį palikau tik kaklo bei pabaigos krašteliams lengvam sutraukimui, man šiltuko norėjosi tokio rimto ir storo, kad nedvejojau dėl tikro angliško stulpelio. Siūlų pasirinkimas buvo atitinkamas – kai paprašiau Dalios padėti man priderinti moherį prie Lettlopi, jaučiau iš jos žvilgsnio, kad nedaug trūko iki piršto pasukiojimo prie smilkinio: „Ką aš iš tokio derinio ruošiuosi megzti???”.
Štai tokį daiktą:
Mezgamas nuo viršaus lengvai pažaidžiant stulpelio juostelėmis – priekis su nugara skirtingi tam pačiam įdomumui. Šoniniam sujungimui pasirinkau juosteles, kad lengviau būtų galima koreguotis plotį. Šiaip mezgant tiksliai pagal aprašymą daiktas gaunasi nemenkas, todėl smulkesni nešiotojai turėtų anksčiau išskirti priekį ir nugarą, taip sumažindami būsimo šildytuvo plotį.
Man toks masyvus reikalas labai patiko, gali rengtis ir ant storiausio megztinio – niekas nieko neaptemps ir nespaus. Ir siūlų derinys labai patiko – tokį masyvų pūkuotą storulį įsivaizdavau nuo pat pradžių.
Suabejojau tik Lettlopi universalumu (ne šiltumu ar gerumu, o švelnumu 😉 ), todėl megzdama antrą variantą draugei, su kuria mes nuo jaunystės labai mėgstam nešioti tokius pat rūbus, įtartino minkštumo islandišką vilną pakeičiau labiau priimtinesne Drops Karisma.
Šiandien paskelbto modelio nebenumegsite niekam dovanų po šių metų eglute, bet… pagaliau atšventę ilgėjančių dienų pradžią, po visų šventinių rūpesčių galbūt turėsime truputį daugiau laiko sau :). Ir šaltą ilgą žiemą prieš akis. Tebūna ji lengva ir šviesi! Ir labai šilta ;).
MZ trumpam atsisveikina su tinklaraščio rašymu, vėl sugrįšime į eterį po Naujųjų. O Jums visiems, patys ištikimiausi MZ bičiuliai, linkim laimingų šventų Kalėdų, po pačia skaniausia ir gražiausia saldainine MZ eglute palikdami dovanų – naują modelį šių metų tema :).
Pilkas šiltukas megztas iš Lettlopi 0054 kartu Isager Silk Mohair 66, žydrasis – iš Drops Karisma 30 kartu su Isager Silk Mohair 41. Modelis – „Alkio skonis arba Sniego karalienė”.
