Auga Gražvydės ne tik apmezgamų vaikų ratas, auga tie patys vaikai. Gretutė, kurios gimimui skirtus mezginius matėme MZ dienoraštyje, jau atšventė trejų metų sukaktį ir ta proga (kaip kasmet, beje :)) gavo naują megztuką. Šiam Gražvydė išsirinko savo jau ne kartą išbandytus ir labai pamėgtus siūlus. Spėju, vaikams jie taip pat turi labai patikti, nes čiuopiant nesijaučia net tos pusės juose esančios daug ką dantimis bauginančios vilnos, kuri savo pagrindinę užduotį – šildyti – atlieka pasislėpusi.
Nukeltų akių raštas per visą megztuką – be jo Gražvydės mezginiai kaip maistas be druskos. Ir šiam švelniam mergaitiškam ji parinko mano patį mylimiausią iš jos gausaus arsenalo uogyčių raštą. Dailų mergaitišką motyvą ji suderino su labai nesaldžiomis spalvomis – pats tas savarankiškėjančiai, protingai ir guviai be kelių minučių vyresnei sesei.
Ir siūlų parinkimas, ir priekinis užsegimas – megztuko universalumo garantai. Gražvydė pataikė dydį mergaitės nematavusi – tokia jau ta karantininė realybė. Ir šis laimėjimas – mažas stebuklas!
Vyšnaitę ant tortuko uždėjo pati mažoji solenizantė, išsirinkusi megztuką pasipuošti savo gimtadienio šventei :).
Gražvydės Norkienės megztas megztukas Gretutei iš Rosarios4 Jardim 33 ir 03 ir nuotraukos, sagos – Union Knopf.