Savo gimtadienį MZ tradiciškai sutinka su nauju modeliu ir šiais metais dovanojam Jums pilnus delnus snaigių – pamenate, kaip vaikystėje jas gaudydavom ir gėrėdavomis nepasikartojančiomis formomis 🙂 ?
Šių bepirščių pirštinaičių idėja gimė vasarą latvių mezgėjų susitikime. Jo organizatorė Baiba Pilane pasiūlė visoms norinčioms dalyvėms bendrą mezginį – ripsu išilgai kaip riešinės megztas pirštinaites su trumpomis eilėmis suformuotu nykščiu. Ji parodė kelias dekoro idėjas, kiekviena galėjo rinktis, naudotis jomis ar kažką pridėti savo. Man ripsas iškart susijungė su garsiosiomis Orenburgo skaromis, kurių kiauraraščiai būtent išmegzti ripse. Tai yra kitoks principas nei tradiciniuose, mums labiau įprastuose kiauraraščiuose (nesvarbu, kiekvienoje eilėje mezgamas raštas ar kas antrą), kur labai svarbi suėmimų kryptis – jie formuoja dailų rašto piešinį. Ripse gi mezgamame kiauraraštyje svarbu yra tik skylutės (pirmose raštų schemose buvo žymimos tik jos), todėl nors ir paruoštose schemose patogumui aš nupaišiau suėmimus, jų kryptis nėra radikaliai svarbi, galite drąsiai keisti, jei kitaip yra patogu.
Dar vienas momentas megsiantiems – aš įsivaizdavau, kad skylutės geriau matysis su tamsiu siūlu, nes užsimovus ant rankos turėtų šviesti oda. Deja, po vasarinio bandymo supratau, kad ši technika gerokai raiškiau atrodys su šviesiais siūlais – raštas matosi ir užsimovus pirštinę, ir net be rankos. Todėl modeliui mano pasirinkimas buvo šviesus snieginis koloritas – baltas, šviesiai pilkas, melsvas, rausvas, gelsvas (pastarieji du dar laukia mezgimo krepšyje 😉 ).
Siūlo storis kaip ir nėra labai radikaliai svarbus tokiam modeliui, bet, tos pačios Baibos žodžiais tariant, fingering vulgaris (aka 100 g ~ 400 m) yra pats optimaliausias pasirinkimas – pakankamai komfortabilus tiek megzti, tiek nešioti, o ir nestorame siūle yra kur skleistis raštui.
Kalbant apie raštą, pagrindinė, puošnioji, dalis yra pirštinių išorinėje pusėje, aprašyme rasite du snaigių smulkaus sniego fone variantus, kurie skirsis 4 ripso juostelių pločiu. Tai gali būti pasirinkimas tiek didesnei, tiek mažesnei rankai, bet kartu ir daugiau erdvės bei pasirinkimo mūsų mezgimo tamprumui. Pamenate riešinių epochą – net su tais pačiais virbalais ir siūlais visos įsigudrindavome megzti skirtingą ripso juostelių skaičių (aš įsigudrinau su patirtimi ir įgudimu megzti tampriau tam pačiam riešui vis jį didinti 😉 ). todėl pagal save nuspręskite, ir kuri snaigė Jums gražesnė, ir kiek papildomo foninio sniego Jūsų rankai reikės. Tik skaičiuodami atkreipkite dėmesį, kad viršutinė dalis ir delninė skiriasi savo pločiu, delno dalis yra siauresnė, todėl jų sudūrimo vietoje išmegztas nykštys yra anatomiškai taisyklingoje vietoje – ne per šoną, o arčiau delno.
Lygiai taip pat lengvai koreguojamas ir pirštinaitės ilgis – galite savo nuožiūra nuimti ar pridėti akių, elastingas ripsas prisitaikys prie rankos formos.
Ripsinė dalis yra mezgama lygiai, bet – nupaišiau kelias mažų snaigučių schemas (tokių patys galite lengvai prisikurti visokiausių variantų 🙂 ), jei norėsis kelias pagauti ant delnų. Galite jas išmegti bet kuriose delno dalyse.
Kad kraštas būtų tvarkingesnis ir tampresnis, pirštų dalyje (tiek pagrindinėje, tiek nykščio) pirštinė baigiasi siaura 2 akių I-cord juostele. Riešo dalyje jos atsisakiau (ji pagal aprašymą yra 3 ripso juostelėm platesnė), kad ši, atvirkščiai, būtų elastingesnė, bet jei norėsis, galite ir ją dailiai apkraštuoti tokiu pačiu I-cord’u.
Tokio storio siūlų pasirinkimą turėjau didžiulį ir pirma mintis buvo keturgijai kojininiai siūlai. Nerealizuota kol kas, bet ir dabar manau, kad tai buvo gera mintis – siūlas ir šiltas, ir – svarbiausia – tvirtas, o pirštinės, jau spėjau patirti, kad ir ne taip, kaip kojinės, bet nuoširdžiai kasdieną nešiojamos yra linkusios susinešioti 😉 . Bet pirmam bandymui konkursą laimėjo baltas Istex Einband – jis ir šilumą garantuotai užtikrins, ir savo gražiu pūku bei tvirtu formos laikymu labiausiai man asocijavosi su sniego raštais. Švelnesnis rankai – šviesiai pilkas Drops Flora variantas. Ir mažesnis, nes alpakos vilna yra linkusi gražiai kristi. Abi poros buvo megztos ir tais pačiais virbalais, ir tiek pat eilių, o pilkosios tiko gerokai už mano mažesnei rankai.
Smalsu buvo išbandyti ir plonesnę vilną – Isager Spinni. Iš jos numegzta melsvoji pora platesne schema. Mezgimo krepšyje dar manęs laukia Drops Alpaca, Isager Merilin su Rosarios4 Jardim – nekantrauju pamatyti Jūsų variantus! Gal kas sugalvos prisirinkti snaigių ir už kaklo – į tradicinį baktusą? 😉
Balta pora megzta iš Istex Einband 0851, šviesiai pilka pora – iš Drops Flora 03, melsva – iš Isager Spinni 10. Karolio Eidikio nuotraukos, modelis – “Snaigės“.
