Tuščios vietos nebūna

Visus turbūt liūdina pamėgtų siūlų gamybos nutraukimas. Tu išbandai, patikrini, pripranti ir – liūdniausia! – pamilsti, o siūlas jau moja atsisveikindamas gamintojams siūlant dar nematytas naujoves. Rowan fine tweed (visų meiliai vadinamas rovaniuku, nes buvo susuktas į mažus 25 g kamuoliukus, juo MZ mes laikėme adventinio Lego kalendoriaus formoje) buvo tas siūlas, kurio išėjimą visos mezgėjos išgyveno dramatiškiausiai – spėjo jis tvirtai įsitaisyti mūsų širdyse ir mezgimo krepšiuose 🙂 . Tą pasikeitimo akimirką atrodo, kad išnyksta kažkas labai brangaus ir – svarbiausia! – nepakeičiamo. Kas gyvenimo dėsnius jautriau seka, tam jie greitai į ausį pašnibžda primindami, visiems kitiems laikas tą patvirtina, kad nepakeičiamų dalykų nėra (nekalbu apie anekdotinius mokesčius ir mirtį ar biblinę meilę), juolab siūlų ir ypač šiais gausos laikais.

Ir šiandieninis įrašas – tokios ilgos įžangos iliustracija.

Du puikūs – patogūs, dailūs ir meistriškai atlikti – megztukai numegzti ta tvarka, kaip matote nuotraukose. Rožinis saldaininis – taip, iš mažųjų rowan’iukų. Dvigubu ripsu, kurio tekstūra labai gražiai atskleidžia siūlą ir suteikia megztukui formą bei papildomos apimties.

Jiems pasibaigus, į MZ atkeliavo Isager siūlai ir Dalia naujam megztukui sudėjo plonąjį Spinni su moheriu (vienam mano mylimiausių derinių pastaruoju metu). Tie patys nuleisti pečiai, taip pat tinkantis, taip pat dailiai atliktas, tik kitu raštu (pynė per rankovę) puoštas. Ir abu mamos susiūti 🙂 , toks tarp šeimos moterų darbų pasidalinimas.

Abu sėkmingai gali keisti vienas kitą, abu taip pat tinka, taip pat gerai nešiosis, taip pat šildys ir taip pat puoš. Moralas? Svarbiausia yra kūrybinis polėkis, noras megzti, medžiagos jausmas ir meistriškumas – o mes su siūlų gamintojais pasirūpinsime visomis atsirandančiomis tuščiomis vietomis 😉 .

Dalios Bučytės megzti megztukai. Pirmasis megztas iš Rowan fine Tweed 387, antrasis – iš Isager Spinni 55 kartu su Rowan 641.

Spalvinga trijulė

Bežodis penktadienis keliasi šiandien į pirmadienį – ką čia bepridursi prie tokios gražios šeimynos nuotraukų? Tik kad visi mamos megztukais iš skirtingų Zauberball Cotton spalvynų.

“Modelis – paprastas reglanas nuo viršaus, skaičiavau proporcijas pati 🙂 “.

Trys patys gražiausi vasaros žiedai. Sodininkas, kaip dažniausiai ir būna, kitoje objektyvo pusėje ;), bet… į vieną kadrą pateko :)) .

Ramunės Juzikienės megzti megztukai vaikams ir nuotraukos. Dukrų megztukai megzti iš Zauberball Cotton 2369 ir 2370, sūnaus – iš Zauberball Cotton 2407.

Caramel Hat

Vasaros savaitgaliai dažniausiai praeina ne namie sėdint ant sofos. Kartais, sutinku, tai yra puiki alternatyva masiniam gyvenimo perkėlimui į lauką, bet tiesa ir tai, kad tas gamtos šauksmas – sirenų choras, nedaug kas prieš jį atsilaiko. Mezgančiam žmogui jokios atostogos ar laisvalaikis be mezginio nėra nei atostogos, nei laisvalaikis, bet kai šis reikalas persikelia į gamtą (ir mašinas su kitomis transporto priemonėmis, nes o kaip tą gamtą dažnai pasieksi?), tai pageidautini yra maži projektai, kam kas arčiau širdies: pirštinės, kojinės ar kepurės. Šalikai yra puiki opcija mezginiui su kompanija, tik kai jie pasiekia tam tikrą ilgį, o termometro stulpelis – tam tikrą aukštį, ne visuomet tie du dalykai yra komfortabiliai suderinami. Kas kita – kepurės, ypač tos paprastesnės, taip populiarios mūsuose. Pataikyti tereikia galvos apimtį, o toliau jau – tiesiai autostrada iki viršugalvio suėmimo.

Planavau naują savo kepurę rodyti šalto sezono atidarymo proga, bet pagalvojau (tai yra, savo kailiu pajutau pasirinkimo saldumą), jog mezgimas ir nešiojamas nėra surišti vienas kito atžvilgiu griežtais laiko rėmais, tačiau jei kam funkcija yra svarbesnė už procesą, visada galite prisiminti, kad tas ruduo, kai ims šalti ausys, labai ne už kalnų. O savaitgalio mezginio reikia dabar 😉 .

Tokio tipo (stulpelis ir paaukštintas viršugalvis) kepurių modelių yra daug, jie skiriasi nedideliais niuansais, bet tie niuansai kartais sukuria visai kitą istoriją. Atvirai turiu prisipažinti, kad ir šio modelio išskirtinumą pastebėjau ne iš nuotraukų, o tik testuodama. Mano mylima dizainerė Midori Hirose tarp nuolat kuriamų megztinių įterpė ir naują kepurę 🙂 .

Nesu numezgusi jų daug, kad galėčiau pateikti palyginimus (turim ir vietinę versiją, tiesa, megztą nuo viršugalvio, ją taip pat siūlau kokiam savaitgaliui, žiemą sau tikrai padėkosite 🙂 ), bet ši kepurė mane sužavėjo apatinio krašto sprendimu. Gal ne variantas tiems, kas kelis kartus atsilanksto kraštą virš ausų, bet nešiojantiems prailgintu viršugalviu – tikras atradimas. Mezgi ilgą ilgą kraštą ir numezgus dvigubą jo ilgį perlenki numegztą dalį pusiau į vidų ir sumezgi uždėjimo kraštą su tuo metu ant virbalų esančia eilute. Taip suformuojamas pakankamai elastingas pastorintas kraštas, kuris pagražina galvą (kepurė neprimena kojinės ant galvos 😉 ) ir dvigubai saugo jautrias šalčiui ausis. Žinoma, galima kiekvieną kartą kraštą lankstytis pačiam, bet čia viens-du nežiūrėdamas užsimaukšlinai ir keliauji :).

Ir dar viršugalvis nuimtas ne tolygiai visose keturiose kraštinėse, o truputį skirtingai – dailesniam gulimui.

Kepurės modelis – “Caramel Hat“, siūlai – Rosarios4 Terra 10.

Žali norai

Šiandienio įrašo herojai – du megztiniai. Skirtingų mezgėjų, skirtingo stiliaus, vienija juos du dalykai: abu megzti studentams vaikams (sūnui ir dukrai) pagal jų norus ir pageidavimus ir abu megzti iš to paties siūlo. Ne tik kojininio Opal, tai dar nebūtų taip rimta ;), abiems pasirinkta lygiai ta pati žalia spalva. Aš nusprendžiau, kad tai yra ženklas. Net kai ir G patikslino, kad megztukas ne sūnui, o jo draugei – jei dvi mergaitės skirtinguose pasaulio kampeliuose užsisako tos pačios spalvos ir siūlų megztinius, tai neabejotinai yra ženklas 😉 .

Pirmasis – G megztukas sūnui (atnaujina – sūnaus draugei 🙂 )

“Labai smagiai perskaičiau MZ įrašus Studentiškas projektas, Meidės darbai. Antrinu, kad pati irgi pastebiu jaunimo susidomėjimą mezgimu, nėrimu. Neabejotinai prie to prisideda ir gerų bei gražių siūlų įvairovė, kadangi galima numegzti ir nunerti įvairiausius pageidavimus.

Nemažai pastarųjų metų mezginių nugulė ne į mano (ar mamos) spintą, o jaunimo 😉. Šis megztinis irgi ne išimtis. Vaikų draugai taip pat nori turėti kažką megzto ir gimė jis po klausimo su atsiųstu modeliu: „O toks pavyktų?..“ Pavyko. Aš mielai dovanoju savo laiką, jei mano pomėgis gali kažką nudžiuginti. Laikausi duotų išmatavimų ir pageidavimų, pakeitimai dažnai yra būtini, bet minimalūs ir mažai pastebimi. Siūlus visada stengiuosi rekomenduoti, o spalva, žinoma, asmeniškas reikalas.

Originalus modelis yra megztas iš storesnių, o šis turėjo būti plonas, tinkamas ten, kur amžina vasara, o biblioteka ir kitos gerai kondicionuojamos vietos prašosi lengvo megztuko. Tiko, patiko ir jau kitam pasaulio krašte – vietoje manęs keliauti pradėjo mezginiai, tikiuosi, laikinai.”

Jei G megztukas (bent jau toks jausmas iš laiško) ėjosi su vėjeliu, tai Vaidos avytės žalioje pievoje atnešė visos bandos rūpesčius. Žalia – lemtinga! – spalva pakeitė princesės Dianos originalaus megztuko raudoną, čia ne bėda. Įvairovės įnešė modelio aprašymas – 1984 metų McCall žurnalo, nesunku įtarti, stilius truputį skiriasi nuo šių laikų PDF’ų 😉 . Ištisiniai žakardo su dideliais vienos spalvos plotais – užsiėmimas ne iš lengvųjų – kaip tikrą avių bandą ganyti. Tarp jų lygus vienspalvis mezgimas jau kitu tankumu mezgasi.

Suplanuotas gimtadieniui megztinis kiek užtruko, bet matant rezultatą, tai nebeturi jokios reikšmės.

Kai jau megztinis iškeliavo pas Karoliną į Londoną, prasidėjo antroji laukimo dalis. Šį kartą laukiau aš – nuotraukų :)) . Ir tokių stilingų mielai laukčiau dar tiek pat laiko 😉 .

Vyriškas megztukas ir tekstas su nuotraukomis – G. Siūlai – Opal Uni 1990, modelis – “Timeless Textures”. Antras – “Vaidos B.M. megztas megztukas dukrai ir nuotraukos. Modelis – “Princess Diana Black Sheep Sweater“, siūlai – Opal 1990, 3081.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €