Visus turbūt liūdina pamėgtų siūlų gamybos nutraukimas. Tu išbandai, patikrini, pripranti ir – liūdniausia! – pamilsti, o siūlas jau moja atsisveikindamas gamintojams siūlant dar nematytas naujoves. Rowan fine tweed (visų meiliai vadinamas rovaniuku, nes buvo susuktas į mažus 25 g kamuoliukus, juo MZ mes laikėme adventinio Lego kalendoriaus formoje) buvo tas siūlas, kurio išėjimą visos mezgėjos išgyveno dramatiškiausiai – spėjo jis tvirtai įsitaisyti mūsų širdyse ir mezgimo krepšiuose 🙂 . Tą pasikeitimo akimirką atrodo, kad išnyksta kažkas labai brangaus ir – svarbiausia! – nepakeičiamo. Kas gyvenimo dėsnius jautriau seka, tam jie greitai į ausį pašnibžda primindami, visiems kitiems laikas tą patvirtina, kad nepakeičiamų dalykų nėra (nekalbu apie anekdotinius mokesčius ir mirtį ar biblinę meilę), juolab siūlų ir ypač šiais gausos laikais.
Ir šiandieninis įrašas – tokios ilgos įžangos iliustracija.
Du puikūs – patogūs, dailūs ir meistriškai atlikti – megztukai numegzti ta tvarka, kaip matote nuotraukose. Rožinis saldaininis – taip, iš mažųjų rowan’iukų. Dvigubu ripsu, kurio tekstūra labai gražiai atskleidžia siūlą ir suteikia megztukui formą bei papildomos apimties.
Jiems pasibaigus, į MZ atkeliavo Isager siūlai ir Dalia naujam megztukui sudėjo plonąjį Spinni su moheriu (vienam mano mylimiausių derinių pastaruoju metu). Tie patys nuleisti pečiai, taip pat tinkantis, taip pat dailiai atliktas, tik kitu raštu (pynė per rankovę) puoštas. Ir abu mamos susiūti 🙂 , toks tarp šeimos moterų darbų pasidalinimas.
Abu sėkmingai gali keisti vienas kitą, abu taip pat tinka, taip pat gerai nešiosis, taip pat šildys ir taip pat puoš. Moralas? Svarbiausia yra kūrybinis polėkis, noras megzti, medžiagos jausmas ir meistriškumas – o mes su siūlų gamintojais pasirūpinsime visomis atsirandančiomis tuščiomis vietomis 😉 .
Dalios Bučytės megzti megztukai. Pirmasis megztas iš Rowan fine Tweed 387, antrasis – iš Isager Spinni 55 kartu su Rowan 641.