Karantino megztinis

Neretai megzdama sau megztinius prašau Kristinos su jais papozuoti nuotraukoms ir kartais turiu lengvų (kartais ne visai ;)) įtarimų (ir jie taip pat karts nuo karto pasitvirtina), kad daiktas jai patiks ir ji visai neskubės po fotosesijos nusirenginėti – greičiau padarys tą vakare eidama gulti ir tvarkingai pasidės naują megztuką į savo spintą. Bet dėl šito megztuko buvo rami net ne 100 – visu tūkstančiu procentų! Visai nesvarbu, kad jai iš tiesų labai tinka ryškios spalvos – ji vis tiek nešioja juodą, baltą ir dar kokią chaki su bordo.

Pamačiusi naują mano mezginį dukra tik linksmai pakikeno, kad šių metų LGBT paradui jau nespėsiu, bet nieko, bus kitiems metams ;). Pakikent pakikeno, bet kažkaip nepamiršo ir nuolat į tą mezgamą daiktą žvilgčiojo. O baigtą greitai pasičiupo mūsų kelionei į Kauną. Man beliko tik iš paskos pričiupti fotoaparatą…

Visos idėjos šiame megztuke yra mano laaabai ilgai brandintos. Ryškias netradicines (jų nėra pastovioje kolekcijoje) Plotulopi spalvas nusižiūrėjau nuo pat jų atvykimo į MZ. Vis dėliojausi, kas ir kaip man čia tiktų (aš ne Kristina, su ryškiomis spalvomis mano santykiai labai vienpusiai – aš jas myliu, o jos manęs, deja, ne 🙁 ).

Dar seniau svajojau apie tokį modelį – platinamą keturiose vietose, kad susiformuotų keturi kampai: priekyje, nugaroje ir rankovėse. Dar seniau, nei Agnė nusimezgė savąjį, o paskui panašų vyrui. Tie jos mezginiai buvo stiprus spyris, bet nepakankamai, matyt, kad vis atidėliojau, trūko to galutinio vaizdo.

Kažkas cinktelėjo pamačius naujosios Marimekko kolekcijos megztuką su asimetriškais zigzagais. Jis megztas intarsija (greičiausiai), bet kokiu atveju su ta mano nužiūrėta vintažine (spėju, kad ji tikrai tokio amžiaus) konstrukcija jis neturi nieko bendra, bet vizualiai įvyko kažkoks kontaktas galvoje ir ėmiau svarstyti, kaip man tą asimetriją sujungus su norimu platinimu keturiuose taškuose.

Gal dar ilgai būčiau svarsčius, bet rudeninis virusas, taip mielai besilankantis daugelio namuose, neaplenkė ir mūsiškių. Aš susirgau pirmoji ir kai šeštadienį darbe pasijutau nekažką, ėmiau įtarti blogiausią variantą. Net jei sirgsiu nesunkiai, dešimties dienų izoliacija man garantuota. Impulso pagauta išsitraukiau iš lentynos keturias Plotulopi spalvas, pačias ryškiausias. Mėlynas turėjo būti pagrindas, nes ta spalva man tinka (tegu ir ne visai tas atspalvis, bet čia jau koncepcija turėjo visus kozirius). O juostoms išsirinkau geltoną, oranžinę ir ryškiai rožinę. Nusprendžiau, kad jei jau teks sėdėti namie rudeniui keičiant vasarą, tai bus niūrus laikas ir aš norėsiu jį nuspalvoti visai kitomis spalvomis.

Jei būčiau nors įtarusi, kad ši džiaugsminga spalvinė bomba nutūps mano vaiko spintoje, būčiau tomis išsirinktomis spalvomis ir apsiribojusi, bet pagalvojau apie save su geltona spalva prie veido ir jau vėliau, namie, iš podėlių išsitraukiau likutį nuo šito megztinio.

Testas nepatvirtino mano būkštavimų, bet korta jau buvo mesta – modelis apgalvotas, siūlai namuose. Ryškios spalvos turėjo mane (ir MZ lankytojus, tikėjausi ;)) džiuginti visą niūrų ateinantį laikotarpį. Iš priešistorės ir starto megztinis paveldėjo tik pavadinimą. Neįvykusio (valio!) karantino.

Pradėjau nuo kaklo stulpelio ir jį padariau dvigubą (ko nesu dariusi niekada) – man tokio reikėjo įsivaizduojamam stiliui. Toliau sprendžiau uždaros nugaros problemytę, nes konstrukcijoje nenumatytas joks priekio ir nugaros iškirpčių skirtumas. Reikėjo pasirinkti arba labai prigludusį kaklą (tas kirtosi su mano įsivaizduojamu galutiniu vaizdu), arba sugalvoti, kaip atskirti priekį nuo nugaros (man darosi šalta vien nuo minties apie šilto megztinio trikampį kaklą nugaroje). Trumpai – nugaroje stulpelio spalva pamezgiau mini „skarytę“, pradėdama nuo centro ir užkabindama vis daugiau akių, tuo pačiu pridėdama po dvi akis gerosios pusės centre.

Privažiavusi kaklo stulpelio vidurį, pradėjau megzti ratu, pridėdama keturiose vietoje. Tik jei rankovėse tą dariau po 2 akis kas antrą eilę, tai priekyje ir nugaroje dvi pirmas juostas platinau pridėdama po akį kiekvienoje eilėje, tuo būdu platindama vieną pusę ir nekeisdama kitos. Taip priekyje ir nugaroje spalviniai trikampiai gavosi pasislinkę į vieną pusę. Rožinėje, paskutinėje, juostoje, jau platinau kaip rankovėse, kad trikampio viršūnėlė eitų vertikaliai žemyn.

Kristė atvedė mus Kaune į kiemo galeriją, bent taip atrodė žiūrint iš šono, bet širdies gilumoje manau, kad megztinis panoro nors trumpam aplankyti giminingą sielą.

Šitą namą keliaudamos savu maršrutu radome atsitiktinai. Atsitiktinai?

Megztukas megztas iš Plotulopi 1766, 1768, 1098, 1762, 9028.

Bluefaced Leicester DK

Dar pavasariop pradėti Vilmos megztukai vaikams iš švelnios, šiltos ir formą laikančios mėlynasnukių lesterių avių vilnos. Sūnui gilios jūros bangos spalvos, jaunajai panelei – ryškiai raudonas. Abu pynėti ir smulkiais tekstūriniais raštais puošti: į dešimtuką, nes vienspalvis dailus siūlas visą tą reljefo gražumą labai vykusiai pabrėžia.

‘Siunčiu pynes :). Su panaudojimo galimybėmis. Kambaryje su jais nelabai ir pabūsi, užtat pavilkus po kombiais, net per didžiausius šalčius galima vakaroti lauke ar dienas leisti miške.“

Na, kombinezonai jau praeityje (ar ateityje, kaip pažiūrėsi ;)), bet megztukai puikiai pasitarnavo ir be jų atšilus: „Vėsų pavasarį – pats tas. Ir žvejoti, ir avis gąsdinti, ir vištas vaikyti.

Vištas vaikyti – Anelės pasirinkimas, bet aplankyti lietuviškas avis ir perduoti joms raudonus linkėjimus nuo Anglijoje gyvenančių kolegių – šventas reikalas!

Pasimatavęs tik numegztą megztuką, Rapolas sprendė, kanda jį ta vilna ar ne – manau, nuotraukos iškalbingai atsako į šį klausimą ;).

Vilmos Butkutės megzti megztukai vaikams ir nuotraukos. Rapolo megztinis megztas iš Bluefaced Leicester DK 134, Anelės – iš Bluefaced Leicester DK 550, modelis – „Snow Crocus„.

Gėlės pas bites

Kaip matote iš šios gražios sesių nuotraukos, kur bitės – ten ir žiedai:).

Dovilė vyresniajai dukrai parinko kitų spalvų apyrankes, priderino tos pačios rūšies vienspalvę merino vilną ir šį kartą ne tik pakartojo tą patį šokį su kardais meistrystės stebuklą apžaidžiant raštus ir spalvas, bet ir suderino abu megztukus į labai gražią sesišką kolekciją.

Truputis užkulisio vaizdų – labai smagių:). Su fotografe ir ištikimu visų darbų pagalbininku:).

Dovilės Žydelienės megztas megztukas (-ai) ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauber Perlen 2422 (Tulpių manija) ir 2418 (Arabeska) kartu su Drops Baby Merino 01, 21.

Pagauti bangą

Visi dalykai einasi su daina, kai didelis noras malkas į ugnį mėto. Gimsta dalykai lengvi ir džiugūs, o kai aistringas noras tau į rankas įduoda virbalus, tai ir labai šilti bei jaukūs. O pametus į tą liepsną stiliaus jausmą ir skonį – labai riebiais pliusais jie nugula mūsų garderobe. Dejuojantiems, kiek gi čia žmogui tų megztinių reikia, ypač šiais laikais, tai, visų pirma, REIKIA, o antra, kai tau pasiseka turėti dvi dukras ir tris anūkes, tai REIKIA penkis kartus daugiau ;).

Minimalizmas visur, ne tik mezgime, yra po slenksčiu duobė žarijų, ir neįgriūna tik tas, kas virtuoziškai valdo spalvas, proporcijas ir menkiausias detales. Kiekvienas nuėmimas, kiekvienas kraštelis, kiekvienos spalvos vieta, visi sujungimai ir perėjimai yra ryškiai matomi, kaip ir raštelis, įkomponuotas į bedrą paveikslą, čia nebėra dekoracijų gausos, už kurios pasislėpsi (o vaikiškame variante viskas dar sukomplektuota trilogijomis!), bet užtai rezultatas – stiliaus grynuolis – žėri kaip brangakmenis.

Jolantos Pupkevičienės megzti megztiniai ir nuotraukos. Pirmasis baltas megztas iš Illustrious 010, antram marmuriniam sukombinuotas plonas tamsiai pilkas moheris su Isager Tweed (Sand). Baltas pynėtas meztas iš islandiškos Plotulopi 0001 vilnos, o vaikiškiems komplektams panaudotas Drops Nepal 6790, 612, 8906. Pirmas vaikiškas megztukas megztas iš estiškos Aade Long 8/2 artistic vilnos, antrasis – iš Drops Nepal visų trijų aukščiau paminėtų spalvų, o trečiasis – iš islandiškos Plotulopi vilnos (0001, 1429, 1427).

Item added to cart.
0 items - 0,00