Jurgita numezgė tautinių spalvų kepurę ne tik savo anūkytei, bet ir tėčiui, kurį mažosios gimimas apdovanojo pavydėtinu prosenelio titulu. Ir net siūlai iš to paties krepšio – tautinių spalvų užteko visiems 🙂 . Vakar dienos šventę abu galėjo paminėti specialiai pasipuošę 🙂 .
Pasirinktą modelį Jurgita kiek pagal save pakoregavo sutrumpinusi kepurę, kad ji gražiai gulėtų ant galvos be jokių padribimų – kiekvienai kartai savi modeliai 😉 . Neradusi tinkamos etiketės užbaigimui ji pati ją pagamino, išsiuvinėjusi pirmą tėčio vardo raidę. Manau, nesunkiai atspėsite, kas už jos slypi. Nieko bendra su mezginiu, bet neišturiu nepacitavus perpasakoto Jurgitos tėčio komentaro ta tema: “Kaip šuniukas, taip Sargiukas, kaip berniukas, taip Vytukas” 🙂 . Jaučiat patriotines gaidas? – Vytauto Didžiojo jubiliejus nepraėjo nepastebėtas 😉 .


Graži kepurė pati savaime, bet turbūt dar nuostabesnis yra tas ryšys, sujungiantis savo tėvynę mylinčias kartas – nuo senelio iki pačio mažiausio šeimos nario. Tik labai svarbu, kad šeimoje atsirastų žmogus, kuris tą ryšį tikra ta žodžio prasme mezga 🙂 .

Jurgitos Juškienės megzta kepurė iš Rosarios4 Jardim 55, Drops Soft Tweed 09 Isager Merilin 31, 43, 59; modelis – “Hipster Hat“.


