Su uodega, bet ne pelė. Ne agurkas – naujas Rūtos megztinis!
Pačių gražiausių ir turtingiausių žalių atspalvių ir – patys matot nuotraukoje, kad nemeluoju – su nedidele „uodega” nugaroje. Šioji skeltuku atskirta nuo priekio.
Viskas užbaigta I-cord’u, neleidžiančiu nei riestis, nei temptis, nei trauktis ir suteikiančiu apdailai profesionalumo.
Rūta ne kartą žaidžia su beveik vienspalviu Noro Flower Bed siūlu, išbandė ir raudoną, ir baltą, kiekviena spalva jos rankose skleidžiasi savo gražiausiom pusėm. Žaliai ji pasirinko populiarųjį „Broken Seed Stitch” raštą (nuoroda į kojines, bet esmė – pats raštas), tik vienspalvį variantą. Vienspalvį sąlyginai, bet visi niuansai iš vieno kamuolio. Taip graži tekstūra turtingą spalvą dar labiau paryškina, praturtina trečiu išmatavimu ir švelniai suskaido besiformuojančius dryžiukus. Man šis megtinis – lyg vasaros pieva. Neįmantri ir nerėksminga, bet tokia graži ir tikra, kad ilgiesi jos visus sniego užklotus mėnesius.
Šis sodriai žalias Rūtos megztinis tepradeda žalią MZ dienoraščio savaitę. Tiems, kurie besigrožėdami ar besibodėdami vystančia gamta, tos žalumos ilgisi ir gamtoje pasigedę, į žalias siūlų lentynas žvalgosi.
Ir klykia gervės kažin kur aukštai — —
Išeina vasara.
Ir dega jos laužai —
Lyg atminimai, palikti prie kelio
Apie žalius medžius ir žemę žalią.
Eugenijus Matuzevičius
Rūtos Juzėnienės megztas megztinis ir nuotraukos. Pačios kurtas modelis, siūlai – Noro Flower Bed 35.{jcomments on}
1 komentaras apie “Žalia žalia, bet ne žolė”