Gamta mus moko pačių įvairiausių dalykų apie gyvenimą. Apie gražumą, kuris esti visur. Kad nereikia gailėtis ryškių žiedų ar saulėto dangaus, nes kiekvienas oras ar vaizdas turi savo grožį. Švelnioje debesimis pridengtoje šviesoje pasimato visi niuansai, kuriais taip turtingas šis žemės atspalvių laikas. Kaip tyloje išgirsi daugiau nei triukšme, taip ir prislopintas koloritas gali pasirodyti dar turtingesnis už visą vaivorykštės spalvų puokštę.
Nauja Vilmos skara unisonu atliepia tiek subtilų pačios nešiotojos garderobą, tiek nepaprastai gražų laiką aplinkui.
Asimetriški gamtiški motyvai su niuansų pilnu Noro siūlu – vienos poros batai.
Nekartosiu gyvačių grasumo,
Nepratęsiu ir klyksmo peslių,-
Pilkumu peleninių pelių
Būsiu pilnas rudenio tamsumo
Kaip nupuolęs dangus ant spyglių.
Nekartosiu klaidos, kuris degins
Tavo širdį akla geležim,-
Atsigulsiu žole po pušim
Ar tekėsiu kaip lapkritį teka
Senos upės. O vėjau, išimk
Iš akių praeities užtemimą,-
Sklendžia vaikas balandžio balsu:
Jau prieš tamsą visai nebaisu,
Kažkas saugo mane tartum kmyną
Paauksuotais kraštais debesų.
L. Gutauskas. Iš rinktinės „Svetingumo namai”
Vilmos Juzelskienės megzta skara iš Noro Flower Bed 31, modelis – „Knitangle„.{jcomments on}