Pasiteisinęs modelis

Erika numezgė ne vieną megztinio modelį, bet šis, Daivos, ne kartą išbandytas pačiais įvairiausiais siūlais ir spalviniais deriniais, pasirodė labiausiai tinkantis, visada išeinantis ir artimas.

Po spalvotų versijų šiandien – juoda. Labai subtili, šilta ir labai turtinga juoda, padaryta iš dviejų kartu sudėtų siūlų – islandiško Einband ir moherio su šilku. Abu skirtingų juodumų, abu pūkuoti, todėl atspalviai dailiai susimaišo tarpusavyje, sukurdami gilią ir virpančią spalvą.

Erikai renkantis siūlus truputį paspėliojom, kas čia bus iš tokio derinuko – kaimas, menas ar elegancija? Gavosi toks labai tikras, labai gražus, be galo šiltas, antrą odą primenantis rūbas, tvirtas, ilgaamžis (tiek medžiagos, tiek stiliaus prasme) ir stebėtinai (nepaisant labai santūraus ir įprasto kolorito) akį traukiantis,

Margos kojinės (Zauberball Crazy 2136 smagiu ir viltingu pavadinimu Pavasaris jau čia) tokiame santūriame spalviškai, bet labai ryškiame individualybės prasme Erikos apsirengime – šmaikšti vyšnaitė ant torto :).

Erikos Martinavičiūtės megztas megztukas pagal Daivos parašytą modelį “Practical Arrangement”, kurio, deja, Daivos tinklaraštyje nebeliko, tik pas anksčiau atsisiuntusius ar atsispausdinusius. Man liūdnai padejavus, modelio autorė atsakė: “Na, bet, tikiuosi, Erika tikrai moka jau mintinai, tai didelio nuostolio ir nėra :))). Dabar tai jau jos modelis tegul būna 🙂 “. Belieka pasidžiaugti, kad autorystė perėjo tikrai į geras rankas :). Siūlai – Einband 0059 kartu su Drops Kidsilk 02.

Nertas debesis

Daiva nemyli kandančių siūlų, bet Plotulopi nuginkluoja daugelį savo priešų – tikrumu, lengvumu, gražiomis spalvomis ir nenusakoma šiluma. Jis turi ir dar vieną slaptą ginklą – dėl savo lengvumo ir purumo puikiai tinka nerti vąšeliu. Visi žinome, kad vąšelis (palyginus su virbalais) neretai prideda daiktui kietumo ir svorio, o šiai neverptai islandiškai vilnai tokios taisyklės negalioja, greičiau atvirkščiai – nedaug mačiau siūlų (vienas jų – Rowan Felted Tweed), kurie taip tiktų nėrimui.

Neatsilaikė jam ir Daiva ir iš iš tradicinių močiutės kvadratėlių nusinėrė šilčiausią turbūt turėtą pledą. Jaukiausią ir gražiausią, tai tikrai 🙂 . Kartotiną?

“Ai dar. Jei megzčiau dar vieną pledą, tai vėl iš Plotulopi siūlų ir tikriausiai virbalais ripsu. Būtų kaip mano skara: plonas, lengvas, pūkuotas ir karštas :)”

Daivos Jakštienės nertas pledas ir nuotraukos. Siūlai – Plotulopi 1423, 1420, 1052, 1053, 1009, 9028.

The Shift

Panašiu pavadinimu skarą jau ne kartą MZ dienoraštyje matėte ir tai yra skara, kuri retą palieka abejingu (pati turiu ją savo svajonių eilėje ir džiaugiuosi, kai minutei pamirštu, nes niekuo kitku užsiimti nebegalėčiau ;)). Panašų pandeminį poveikį vienu metu turėjo Inspira Cowl, tik šiandienos herojus dar ir daug paprasčiau mezgamas – nukeltomis akimis vietoj dvispalvio žakardo. Ir dar patogesnis nei tuo pačiu stiliumi megzta skara, nes tai – kaklašildis!

Patogiai greitai užsimaunamas ir jau nebereikia rūpintis, kaip sudrapiruoti ir išlaikyti vietoje.

Galima tokiam modeliui sunaudoti įvairiausius siūlų likučius, bet Inga pasirinko tiesesnį kelią – du vienodos rūšies, bet skirtingų pereinamų spalvų kamuoliukus. Nebereikia rūpintis, kaip susidraugaus skirtingi siūlai, telieka mėgautis spalvomis.

Fantastinis tiek rezultatas, tiek, įtariu, buvo procesas. Nuoboduliui čia nepalikta nė pačios menkiausios vietelės – niekad nežinai, kokia spalva iš vieno kamuoliuko susitiks su kita iš antro, kokį naują derinį abi sukurs. Kiekvienas toks mezginys bus unikalus – net ir paėmęs tų pačių pavadinimų kamuoliukus nebūsi tikras, kad jose ta pačia tvarka spalvos sudėliotos (greičiau gali būti tikras, kad ne 😉 ) ir atsiras nauji netikėti deriniai. Procesas toks įtraukiantis, kad saulėgrąžų gliaudymas verkia kamputyje…;)

Ingos Dautartienės megztas kaklašildis iš dviejų kamuoliukų Zauberwolle – 2249 (Arbatos ceremonija) ir 2357 (Šviesos spinduliai). Modelis – “The Shift“.

Paskui vėl bus pavasaris…

Dalia kojinių sezonus uždarinėja savu būdu – iš kojininių siūlų megzdama ir nerdama vaikams pledus – šis jau antrasis. Urtei skirtas megztas virbalais, antrajam Dalia pasirinko vąšelį. Ir tradicinį močiutės kvadratėlių raštą, tik ne kvadratėliais, o zigzagu per visą antklodės plotį einantį.

Siūlai kaip ir iš to paties lizdo, bet kitas įrankis ir kitas raštas visiškai pakeičia mezginio nuotaiką ir charakterį. Trumpi perėjimai sukuria tokį graudžiai efemerišką bangavimą, skylutės – lyg langai, tarpeliai mūrų sienose, trūkstantys spalviniai potėpiai – lyg pokalbių nuotrupos, prisiminimų fragmentai, sapno šleifas. Fotografuoju pledą ir šąla rankos, o galvoje kaip užkalbėjimas sukasi ir sukasi Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio eilutės…

Paskui bus vėl pavasaris.
       Ir sniegas vėl sutirps
       kaip klavesino garsas,
ir purvinas kiemų galerijas
       pripildys rūkas –
       mėlynas ir salsvas,
ir nudažys padžiautas paklodes…
       Tas vienas vakaras.
       Tas vienas kartas.
Paskui nubluks kaip rašalo dėmė
       ant paliktų stalų,
       kaip renesansas…
Ir vėl kitaip pasikartos
       šiaurietiškos,
       lengvu ledu aptrauktos arkos.
Ir bus itališkas pajuodęs kiemas
       panašus į mažą tuščią salę.
Ir prievartėj girdėsi tuos,
       kurių seniai nėra –
       tuos kiemsargius ir arklius…
Kažkur arbatą gers…
       Arkados prieblandoj nubrėš
       simetriją ir saulę…

Judita Vaičiūnaitė. Kiemas su arkadomis. Iš rinkinio “Gatvės laivas”.

Dalios Liepuonienės nertas pledas. Siūlai – Opal “Mažasis princas” 7765, 7761; Best of Opal 5042, 4001; Opal Illusion 9314; Opal Schafpate XI 9755, 9752; Opal Schafpate X 9605; Opal Hundertwasser 1436, 2106, 2100, 3206, 2103; Opal Relief2 9661.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €