Dalia kojinių sezonus uždarinėja savu būdu – iš kojininių siūlų megzdama ir nerdama vaikams pledus – šis jau antrasis. Urtei skirtas megztas virbalais, antrajam Dalia pasirinko vąšelį. Ir tradicinį močiutės kvadratėlių raštą, tik ne kvadratėliais, o zigzagu per visą antklodės plotį einantį.
Siūlai kaip ir iš to paties lizdo, bet kitas įrankis ir kitas raštas visiškai pakeičia mezginio nuotaiką ir charakterį. Trumpi perėjimai sukuria tokį graudžiai efemerišką bangavimą, skylutės – lyg langai, tarpeliai mūrų sienose, trūkstantys spalviniai potėpiai – lyg pokalbių nuotrupos, prisiminimų fragmentai, sapno šleifas. Fotografuoju pledą ir šąla rankos, o galvoje kaip užkalbėjimas sukasi ir sukasi Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio eilutės…
Paskui bus vėl pavasaris.
Ir sniegas vėl sutirps
kaip klavesino garsas,
ir purvinas kiemų galerijas
pripildys rūkas –
mėlynas ir salsvas,
ir nudažys padžiautas paklodes…
Tas vienas vakaras.
Tas vienas kartas.
Paskui nubluks kaip rašalo dėmė
ant paliktų stalų,
kaip renesansas…
Ir vėl kitaip pasikartos
šiaurietiškos,
lengvu ledu aptrauktos arkos.
Ir bus itališkas pajuodęs kiemas
panašus į mažą tuščią salę.
Ir prievartėj girdėsi tuos,
kurių seniai nėra –
tuos kiemsargius ir arklius…
Kažkur arbatą gers…
Arkados prieblandoj nubrėš
simetriją ir saulę…
Judita Vaičiūnaitė. Kiemas su arkadomis. Iš rinkinio “Gatvės laivas”.
Dalios Liepuonienės nertas pledas. Siūlai – Opal “Mažasis princas” 7765, 7761; Best of Opal 5042, 4001; Opal Illusion 9314; Opal Schafpate XI 9755, 9752; Opal Schafpate X 9605; Opal Hundertwasser 1436, 2106, 2100, 3206, 2103; Opal Relief2 9661.