Pavelta merino vilna

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.