Grįžta bežodžiai (mano atveju, “Vau”) penktadieniai – ką čia artikuliuočiau išeina pridėti prie naujo Daivos pledo naujiems namams 🙂 .
Nebent tik, kad pledu susižavėjau dar pradinio sumanymo stadijoje, kai Daiva parodė nusižiūrėtą modelį (man tuoj pat užsireikė dizainerės ir modelio (tiksliau, modelių), ir knygų), o paskui dar kartą išsižiojau pamačiusi (jau turėčiau priprasti, bet niekaip 😉 ), kokį unikalų pasaulį ryškaus grafinio ornamento pagrindu sukūrė Daiva išoriškai iš islandiškos vilnos ir įvairių turimų atsargų (“dar Titanikas buvo, kojininių galiukai ir šiaip visokie galiukų galiukai. Praktiškai galiukų badas dabar namie, reiks iš naujo kaupt”), bet iš tiesų – iš skonio, stiliaus jausmo ir begalinio kūrybinio polėkio.
Visai neplanavau šiame įraše rodytis su savo praeitų metų pagrindiniu vasaros rūbu, bet šiandienos istorijos nebūtų be priešistorės, todėl apie viską iš pradžių.
Praeitų metų vasarą buvau mezgimui ir kitiems liaudies amatams skirtoje kelionėje Estijoje ir ten, kur susirenka mezgėjos be visų programoje numatytų dalykų visada (visada!) laukia papildomas bonusas – išskirtiniai mezginiai, kuriais būna pasipuošusios grupės dalyvės. Be visokių gražių dalykų labiausiai mane nustebinęs dalykas buvo vienos olandės vilkėta palaidinė. Nustebino savo konstrukcija – ji buvo susiūta iš dviejų ilgų vienodų stačiakampių. Be jokio modeliavimo! Aš vis perklausinėjau, ar tikrai niekas nenuimta, nepridėta, neiškirpta, taip gerai Ans atrodė, niekaip negalėjau patikėti, kad tokia primityvi konstrukcija taip idealiai guli ant visokiais linkiais turtingo kūno.
Aišku, grįžus nekantravau išbandyti ir nuotraukose matote rezultatą (priekį vėliau truputį pailginau, bet tai iš esmės reikalo nepakeitė). Naudojau 2 plonus lino, šilko ir medvilnės siūlus, įvairia tvarka juos poruodama ir abi puses sąmoningai mezgiau skirtingas, tikėdamasi, kad tie patys siūlai viską apjungs. Apie kraštelius galvojau tik pradėdama stačiakampį ir jį baigdama ir priekiui parinkau ripsą, o nugarai stulpelį, susiūdama tarp jų palikau nedidelius skeltukus šonuose ir perlenkiau abu stačiakampius ne visai per vidurį, kad nugara būtų kiek ilgesnė už priekį. Kadangi priekis ir šonai yra susiuvami (iki pažastų ir iki kaklo iškirptės) ir iš pirmo karto sunku numatyti kiek, tai nesusiūtas lygus mezgimas jei kiek ir linkęs riestis, man net labai tai tiko tiek kaklui, tiek mini rankovytėms. Pastarųjų ilgis, kaip turbūt numanote, priklauso nuo bendro stačiakampio pločio. Aš norėjau daikto laisvo, todėl ir rankovėms dosniai iš abiejų gabalų užteko.
Kadangi tai buvo vienas labiausiai nešiojamų mano vasarinių rūbų, nuolat sulaukdavau klausimų apie modelį, ką su džiaugsmu visiems rodydavau ir pasakodavau (dažnai ir neklausdama pasakojau, mat labai jau sunku sulaikyti tai, kuo esi susižavėjęs 😉 ).
Kai kas užsikrėtęs ėmėsi savų versijų, bet mane labai pralinksmino Jurga, į mano pasakojimą sureagavusi be jokio perdėto entiuziazmo: “Tai mes mokykloje per darbus mezgėm tokį daiktą, vadinosi jis “mezgtinis-šalikas”“. Turiu pripažinti, kad ir aš per tas pamokas išmokau labai daug gerų dalykų (gaila, šito modelio ne, teko luktelti gerus dešimtmečius 😉 ), kuriuos ne tik parnešiau namo ir užkrėčiau mamą (nertos puodkėlės, pvz.), bet ir naudoju iki šiol. Ir šis modelis yra labai iš to paties aruodo, ko gera mokyti vaikus – super lengvas ir super efektingas.
Bet Jurgos žodžiai pasėjo kitų sėklų, toli nuo vaikų edukacijos. Man galvoje ši konstrukcija staiga iškilo galvoje vilnonės liemenės pavidalu (dar nenusimezgiau, bet tiek kam pripasakojau apie tai, kad kuriam laikui ir mezgimą atidėjau 😉 ), o paskui ėmiau galvoti, kaip čia būtų prie tos pačios liemenės pridūrus visiškai paprastos formos rankoves…
Tai tiek tos priešistorės, aš vis dar tikiuosi, kad mano entiuziastingos kalbos sudygs ir sulapos dar ne viename projektų krepšyje, o šiandien labai smagu parodyti išskirtinai dailų žiedą 🙂 .
Živilei, kaip ir visiems kitiems į MZ užsukusiems, aš, aišku, neištvėriau nepapasakojusi apie savo pastarojo laiko “atradimą” ir perdaviau žieminę idėją (spėju, vasara jau buvo pasibaigusi 😉 ) – liemenės. Ji išsirinko be galo gražų tamsiai žalią derinį iš Isager Spinni ir moherio ir numezgė iš jų liemenę, apie kurią nelabai ką galiu pasakyti (čia tokia antra priešistorė 😉 ), nes liemenė patiko ne tik autorei, bet ir jos mamai, tai jai ir atiteko, o aš tik akies kampučiu galėjau pamatyti ją telefono nuotraukoje 🙂 . Bet šiam faktui ir taip jokių komentarų nereikia, jis kalba pats už save 😉 .
Živilei idėja patiko ir ji taip lengvai su ja kaip su žalia liemene atsisveikinti nesiruošė. Jau dabar savam mezginiui ji išsirinko tą patį derinį (irgi faktas iškalbingas, o kadangi pati turiu iš tokių siūlų megztuką, kurį dabar ir mano dukra “pasiskolino”, labai gerai žinau, kokio gerumo reikalas), tik kitų spalvų – tokį padūmavusį baklažaną su labai subtiliais intarpėliais. Ir kaip matote iš nuotraukų, idėja pažengė dar toliau – liemenė užsiaugino rankoves ir tapo megztuku 🙂 . Rankovių, tiesa, ji nemezgė visai stačiakampių, o tolygiai siaurino rankogalių link, bet – idėja veikia!
Šios konstrukcijos paprastumas leidžia laisvai naudoti bet kokį raštą ir Živilė pasirinko perliuką, kuris ne tik užkirto kelią bet kokiam mezginio raitymuisi (matot, kaip tvarkingai atrodo iškirptė ir skeltukai šonuose!), bet kartu su moheriu labai subtiliai sušvelnino įterptų juostelių kontūrus.
Kaklo iškirptę suformuoja priekio ir nugaros siūlė (kur sustosim, ten kaklas ir prasidės), tai megztukui Živilė pasirinko beveik vienodo gylio trikampius priekyje ir nugaroje. O rankovių ilgį nulėmė pečių (tai yra, pusės megztinio) plotis, kai mezgi surinkus akis nuo viršaus, jokio vargo paskaičiuoti.
Tikiuosi, kad šiandienos įrašas perduos idėjinę estafetę ne vienam mezgančiam žmogui, nes vieną kartą pamatyti tikrai yra veiksmingiau nei šimtą kartų apie tai klausytis. Ypač noriu atkreipti dėmesį pradedančių mezgėjų ir bijančių tokių rimtų projektų kaip megztinis. Jei megztinis skamba kaip žinutė iš kosmoso, tai pradėkite nuo megztinio-šaliko, akcentuodami antrąją pavadinimo dalį, kai baigsit, turėsit puikią pirmą 😉 .
O aš tikrai megsiu sau tokią liemenę. Tik prieš tai dar ką nors panašaus vasarai 😉 .
Živilės Krupickaitės megztas megztukas iš Isager Spinni 60S kartu su Isager Silk Mohair 60, 7S, 33. Mane įkvėpusi savo rūbu Ans mezgė savo palaidinę pagal šį modelį – “Breezy V“, jei ko per darbų pamokas neišmokino megzti šaliko.
Šiandieninis įrašas atsišakoja nuo vakarykščio kita kryptimi – originalaus įkvėpėjo. Kaip jau vakar rašiau, Harry Styles megztinis tapo tokiu populiariu, kad originalą nupirko V&A muziejus ir iš jo aš į MZ atvežiau atviruką su megztinio nuotrauka. Ir taip skelbimo lentos puošmena, ir patogiau visada turėti po ranka, kai dar viena mezgėja ateina jam siūlų – nebereikia ieškoti telefone, jis visam gražume kabo mūsų skelbimų lentoje 🙂 . Smagioji šio reikalo dalis, kad megztukui įgijus beprotišką populiarumą, buvo parašytas nemokamas jo mezgimo receptas (jį galite rasti čia), tuo būdu tą populiarumą tik auginantis 😉 .
Siūlus šiam megztukui pirko tikrai labai daug kartų, bet tik dabar pasisekė pamatyti vieną labai dailų rezultatą :). Parodė jį Asta, “tarpinė grandis” tarp mezgėjos ir nešiotojos 🙂 .
“Megztuką numezgė mano mama savo anūkei (mano dukrai). Aš buvau tik “projekto vadovė”, vertėja, šį bei tą susiuvau ir nespėdavau važiuoti pirkti siūlų papildymo 🙂 .“
Panaudojome labai daug Drops Eskimo siūlų(kas ir buvo tikėtina su tokiu storu neskalsiu siūlu 😉 – redakcijos pastaba) ir šiek tiek plonesnių raudonų (apykaklei, rankogaliams ir apačiai).“
Tris kartas apjungiantis projektas ne tik puoš ir šildys jaunąją nešiotoją, nedaug drabužių gali pasigirti muziejine kilme 😉 .
Šios dienos herojus – didelis, rimtas, šiltas ir storas megztukas – nėra pirmas Eglės kuruojamas projektas su augančia mezgėjų karta. Šiame dienoraštyje turėjote progos pasigrožėti per karantiną pradėtais keturių sesių su mama mezgimo būrelio su Egle priešakyje vaisiais – savo gražiose nuotraukose ji įamžino pėdutes, riešines, kojines ir baktusus.
Šį kartą Eglė tapo vienos iš sesių metinio projekto Valdorfo mokykloje vadove. Rugilė savo metų darbui pasirinko megzti megztinį ir pats natūraliausias dalykas, rodos, kad paprašė vadove būti Eglės, lydėjusios mergaites pakankamai kalvotame mezgimo kelyje 😉 .
Rugilės pirminė idėja buvo tokio stiliaus megztukas (jo nuotrauką aš parvežiau iš V&A muziejaus MZ skelbimų lentai, toks populiarus jis buvo pastaruoju metu 😉 ), tik ji norėjo švelnių ir nekontrastingų spalvų. Jos abi su Egle atvažiavo į parduotuvę ir Rugilė ilgai rinkosi pačias gražiausias jai spalvas, derino, dėliojo, planavo, Eglė nuotraukose užfiksavo tą pirmą smagų planavimo etapą.
Patyrusią vadovę turėti yra neįkainojamas gėris – tą megztuką galima megzti pačiais įvairiausiais būdais: kiekvieną kvadratuką atskirai, paskui juos susiūti, intarsija, moduliniu būdu. Eglė pasiūlė pačią optimaliausią išeitį – “Stripe Tease” kojinių principu. Numezgamas apačios kraštelis, o paskui mezgamos juostos, keičiant spalvas, kad juostą sudarytų kvadratėliai. Antra juosta primezgama prie pirmos ir t.t. Reikalo paprastinimui rankoves Eglė pasiūlė megzti juostomis – rankovės siauros, o kūno kvadratėliai pakankamai dideli, kad viskas su kuo mažiau vargo susieitų į harmoningą visumą.
Kad viskas eitųsi taip sklandžiai, kaip rodosi iš nuotraukų ir pasakojimo, Eglė su Rugile iš anksto suplanavo darbus – suskaičiavo kvadratėlius ir išdalino juos projektui skirtam laikui. Jei nieko nepainioju, savaitei buvo skirti 8 kvadratėliai.
“Reto gerumo projektas – kai vienu ypu gali “prisimatuoti” du gyvenimo scenarijus – buvimo mokytoja ir buvimo daugiavaikės šeimos mama. Nuo spalio, kiekvieną trečiadienį mezgėm dviese su Rugile, o nuo Naujųjų metų prie mūsų stalo įsikūrė ir dvi siuvėjos – Saulė, siuvanti džemperį (kaip lietuviškai??) ir jos siuvimo mokytoja, mano dukterėčia Miglė. Mano sūnus ir Miglės korgis buvo palaikymo komanda.”
Nuotraukose matote baigtą megztinį pristatyme ir ant laimingos nešiotojos bei truputį proceso detalių. Pabaigusi Rugilė galėjo didžiuotis, kad įveikė pagundą kažkuriuo metu megztinį paversti liemene ir dabar abi su mokytoja galėjo džiaugtis rezultatais. Ir neaišku, kas čia svarbiausia (tubūt abu 😉 ), ar naujas, šiltas, stilingas megztinis savo rankomis ar jausmas, kad tu gali svajonę paversti tikslu ir planingai ją įgyvendinti.
Eglės Lašinskienės fotografuotas, aprašytas ir kuruotas projektas, megztinį mezgė Rugilė iš Drops Snow (spalvų numeriai trečioje nuotraukoje).
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
