Savi spalvynai

Jolanta taip sėkmingai įvaldė šį kaklaskarės modelį, kad yra numezgusi ne vieną ir ne du variantus – tinka toks ir vyrams, ir moterims, iš pačių įvairiausių pereinamų spalvų švelnių siūlų, nes besikeičiančios spalvos (dryžiukai taip pat puikiai tiktų) labai efektingai pabrėžia modelio konstrukciją.

Šios dvi Jolantos skarytės – panašios ir skirtingos – prasidėjo iš tiesų nuo vieno vienspalvio labai prašmatnaus, bet jau nebegaminamo Schoppel-wolle Cashmere Queen kamuoliuko (kašmyras, šilkas ir merino vilna). Iš vieno nekažką padarysi, bet gera žinia yra ta, kad Schoppel-wolle Gradient siūlas yra tokio pat storio ir tokios pat struktūros (ne verptas, o paveltas). Ir jis ne tik iki šiol gaminamas, bet ir nuolat papildomas naujais spalvynais!

Vienas jų (šių metų favoritas visuose pavidaluose) ir pritiko prie to prašmatnaus vienišiaus, kuri įsiterpė per viduriuką, padalindamas margą kamuoliuką į rausvai rusvą ir žalsvai melsvą dalis ir štai – dvi panašios ir skirtingos skarelės 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megztos skarelės iš Schoppel-wolle Cashmere Queen 7130 kartu su Schoppel-wolle Gradient 2624, modelis – “Gulf of Mexico“.

Trys kartos

Dailiai Ingos apmegztos marti su anūke, ji pati už kadro, o šeimos moteriškės pasipuošusios išskirtiniais mezginiais. Mažajai princesei megztukas, mamytei – liemenė, abi visai skirtingų spalvų, bet taip pat gražiai spalvingos 🙂 .

Gražieji pereinamų spalvų melanžiniai Zauberwolle kamuoliukai nėra tokie jau paprasti ir pūkuoti, kokie atrodo iš pirmo žvilgsnio ir sutaikyti dailiai perėjimus – ne toks jau menkas iššūkis. Inga meistriškai susitvarkė net iš atsitiktinių paštu gautų kamuoliukų 🙂 .

Ingos Kvedaravičienės megzti megztukas su liemene bei nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberwolle 2594, 2507. Vaikiškas megztukas megztas pagal šią pamoką, moteriška liemenė – pagal šią.

Japoniški reikalai

Šis modelis iš trečiosios M. Isager knygos “A Knitting Life. Tokyo Tversted” atrodo sutvertas likučiams sunaudoti, bet visi žinom, kokie pirkiniai po šituo kodiniu žodžiu slypi. Daivos megztukas, panašu, yra unikalus, nes tikrai pažaista įvairių storių ir sudėčių likučiais, kurie labai iškalbingai įamžinti apatinėse nuotraukose. Kartu su mezgimo pagalbininkais 😉 .

Japoniškos keramikos įkvėptas modelis žaidžia labai subtiliais ir niuansuotais spalviniais dryžiais, Daivos versija, originali jos spalvų ir siūlų pasirinkimo prasme, labai atitinka originalo dvasią savo koloritu ir atida niuansams. Beje, japoniško meno įkvėptas mezginys nufotografuotas pačios šeimininkės su vyru sukurtame japoniškame sode :).

Sniegas nuotraukose pernykštis 😉 , knyga taip įkvėpė, kad naujas mezginys gimė ilgai nelaukus. Per metus turėjo pasikeisti ir su meile puoselėjamas sodas, bet neabejoju, kad fotosesiją sėkmingai būtų galima pakartoti ir su šių metų sniegu ir be jo – tokios labai iš gamtos sudėliotos spalvos…

M. Isager knyga, skirta Japonijos kultūros įkvėptiems mezginiams, buvo bene populiariausia iš visos trilogijos. Skubi žinia svarstantiems – knyga nebebus perleidžiama, tik atskirti modeliai pardavinėjami PDF formatu, tad norintys turėti po ranka ne tik instrukcijas, bet ir unikalaus grožio įkvėpimo šaltinį, nesnauskite!

Daivos Janavičienės megztas megztukas ir nuotraukos, siūlai – nuotraukose, modelis – “Pottery”.

Itališka premjera

Būdama vilnos žmogumi, aš labai sunkiai jaukinausi kašmyrą. Nelaikantis formos minkštutėlis debesėlis man atrodė kažkoks ateivis iš kosmoso – paimi tokį mezginį į rankas ir net truputį baugu jo efemeriškumo, su tvirta ir elastinga avių vilna jis, atrodė, turi tiek pat bendra, kiek pušis su drugeliu. Ir jei pačioje MZ pradžioje aš rūpinausi, kad būtų kuo didesnis įvairių vilnų pasirinkimas, kašmyro net nesvarsčiau. Neneigsiu, jo kaina taip pat patrauklumo nepridėjo 😉 .

Apie Cardiff kašmyrą nuolat girdėdavau tik pačius geriausius atsiliepimus ir kai nedrąsiai bandžiau juo domėtis, viena Lietuvos įmonė turėjo jo prekybos monopoliją ir reikalas taip savaime ir atsidėjo. Reikalai po truputį keitėsi ir galutinį tašką ant i uždėjo Jurgitos man gimtadieniui padovanoti du kamuoliukai, iš kurių – koks siurprizas! 😉 – nusimezgiau pačią švelniausią savo gyvenime skarytę.

Šiais metais į MZ atkeliavus pačiam populiariausiam gamintojo Cardiff Classic siūlui, aš po truputį pradėjau mintyti apie kokį didesnį mezginį, dairiausi į spalvas ir galvojau apie modelį.

Vilnoniai megztukai trumpomis rankovėmis man iki šiol tvirtai asocijavosi su pokario Anglija, kai visko trūko ir reikėjo universalių drabužių visiems sezonams, bet garsieji twin sets (to paties siūlo komplektas iš susegamo megztuko ir palaidinės trumpomis rankovėmis po juo) man buvo tik istorijos dalis, nieko bendra neturintis su dabartine realybe – mums netrūksta rūbų, sezonai ryškiai skiriasi ir nėra jokio reikalo maišyti vasarą su žiema. Bet, kaip sakė vienos lenkų vaikų rašytojos apysakos herojus, tik karvė savo nuomonės nekeičia, jai svetimi dobilai skaniausi. Pamažu prisijaukinau vasarinius mezginius, apie kuriuos taip pat net pagalvoti negalėjau atsiradus mašininio trikotažo pasiūlai, atėjo laikas ir dar vienai megztų daiktų trumpomis rankovėmis modifikacijai – šiltai 😉 . Vis dažniau atsidurdavau šiltose patalpose, kur iki vasarinių linų gal ir neišsiplikinsi, bet ir su šiltu vilnoniu megztiniu nebe komfortabilu. Tiesiai šokti prie rimtos vilnos man dar neužtenka drąsos, bet švelnutėlis kašmyras, kad ir šiltas, atrodė labai idealus pereinamas lieptelis. Ir žiemiškai šilta, ir vasariškai švelnu.

Daug megzdama šiais metais vasarinių daiktų labiau eksperimentavau su spalvomis ir siūlais, o modelį dažniausiai rinkdavausi patikrintą ir išbandytą – Petiteknit “Poppy Tee“. Neeksperimentavau ir šį kartą, juolab kad pats naujas pluoštas buvo man pakankamas iššūkis, o šis kašmyras buvo vienas iš dizainerės siūlomų siūlų. Neskubėdama dairiausi į spalvas, galvojau, dėliojausi, kol lyg ir apsisprendžiau, bet kur čia skubėti… kol vieną gražią dieną Jolanta neišsirinko mano nužiūrėtą pilkai žalią spalvą sau megztukui ir aš supratau, kad jei dabar pat likę aštuoni kamuoliukai neatsidurs mano projektų krepšyje, tai neaišku kada ir kas išvis atsidurs. Truputį buvo neramu dėl kiekio, bet šią palaidinę nusimezgiau iš lygiai tiek siūlų, kiek man buvo likę 😉 .

Pats natūraliausias žingsnis buvo susiorganizuoti premjeros fotosesiją Italijoje, iš kur atkeliavo šie švelnučiai kamuoliukai, todėl prieš numatytą kelionę turėjau rimtai pasiplanuoti laiką, kad spėčiau – į lagaminą įsidėjau dar drėgną megztuką. Ko tikrai nenumačiau, tai kad lapkričio mėnesį galėsiu su juo vienu vaikščioti gatvėje ir DŽIAUGTIS idealiu švelniam rudeniškam vidurio Italijos orui rūbu, kai vienodai gerai buvo ir viduje, ir lauke. Lietuvoje jo nešiojimo sezonas bus dar ilgesnis :).

Palaidinė megzta iš Cardiff Cashmere Classic 6/28, modelis – “Poppy Tee“.

Item added to cart.
0 items - 0,00 €