Grįžta bežodžiai (mano atveju, “Vau”) penktadieniai – ką čia artikuliuočiau išeina pridėti prie naujo Daivos pledo naujiems namams 🙂 .
Nebent tik, kad pledu susižavėjau dar pradinio sumanymo stadijoje, kai Daiva parodė nusižiūrėtą modelį (man tuoj pat užsireikė dizainerės ir modelio (tiksliau, modelių), ir knygų), o paskui dar kartą išsižiojau pamačiusi (jau turėčiau priprasti, bet niekaip 😉 ), kokį unikalų pasaulį ryškaus grafinio ornamento pagrindu sukūrė Daiva išoriškai iš islandiškos vilnos ir įvairių turimų atsargų (“dar Titanikas buvo, kojininių galiukai ir šiaip visokie galiukų galiukai. Praktiškai galiukų badas dabar namie, reiks iš naujo kaupt”), bet iš tiesų – iš skonio, stiliaus jausmo ir begalinio kūrybinio polėkio.
Visai neplanavau šiame įraše rodytis su savo praeitų metų pagrindiniu vasaros rūbu, bet šiandienos istorijos nebūtų be priešistorės, todėl apie viską iš pradžių.
Praeitų metų vasarą buvau mezgimui ir kitiems liaudies amatams skirtoje kelionėje Estijoje ir ten, kur susirenka mezgėjos be visų programoje numatytų dalykų visada (visada!) laukia papildomas bonusas – išskirtiniai mezginiai, kuriais būna pasipuošusios grupės dalyvės. Be visokių gražių dalykų labiausiai mane nustebinęs dalykas buvo vienos olandės vilkėta palaidinė. Nustebino savo konstrukcija – ji buvo susiūta iš dviejų ilgų vienodų stačiakampių. Be jokio modeliavimo! Aš vis perklausinėjau, ar tikrai niekas nenuimta, nepridėta, neiškirpta, taip gerai Ans atrodė, niekaip negalėjau patikėti, kad tokia primityvi konstrukcija taip idealiai guli ant visokiais linkiais turtingo kūno.
Aišku, grįžus nekantravau išbandyti ir nuotraukose matote rezultatą (priekį vėliau truputį pailginau, bet tai iš esmės reikalo nepakeitė). Naudojau 2 plonus lino, šilko ir medvilnės siūlus, įvairia tvarka juos poruodama ir abi puses sąmoningai mezgiau skirtingas, tikėdamasi, kad tie patys siūlai viską apjungs. Apie kraštelius galvojau tik pradėdama stačiakampį ir jį baigdama ir priekiui parinkau ripsą, o nugarai stulpelį, susiūdama tarp jų palikau nedidelius skeltukus šonuose ir perlenkiau abu stačiakampius ne visai per vidurį, kad nugara būtų kiek ilgesnė už priekį. Kadangi priekis ir šonai yra susiuvami (iki pažastų ir iki kaklo iškirptės) ir iš pirmo karto sunku numatyti kiek, tai nesusiūtas lygus mezgimas jei kiek ir linkęs riestis, man net labai tai tiko tiek kaklui, tiek mini rankovytėms. Pastarųjų ilgis, kaip turbūt numanote, priklauso nuo bendro stačiakampio pločio. Aš norėjau daikto laisvo, todėl ir rankovėms dosniai iš abiejų gabalų užteko.
Kadangi tai buvo vienas labiausiai nešiojamų mano vasarinių rūbų, nuolat sulaukdavau klausimų apie modelį, ką su džiaugsmu visiems rodydavau ir pasakodavau (dažnai ir neklausdama pasakojau, mat labai jau sunku sulaikyti tai, kuo esi susižavėjęs 😉 ).
Kai kas užsikrėtęs ėmėsi savų versijų, bet mane labai pralinksmino Jurga, į mano pasakojimą sureagavusi be jokio perdėto entiuziazmo: “Tai mes mokykloje per darbus mezgėm tokį daiktą, vadinosi jis “mezgtinis-šalikas”“. Turiu pripažinti, kad ir aš per tas pamokas išmokau labai daug gerų dalykų (gaila, šito modelio ne, teko luktelti gerus dešimtmečius 😉 ), kuriuos ne tik parnešiau namo ir užkrėčiau mamą (nertos puodkėlės, pvz.), bet ir naudoju iki šiol. Ir šis modelis yra labai iš to paties aruodo, ko gera mokyti vaikus – super lengvas ir super efektingas.
Bet Jurgos žodžiai pasėjo kitų sėklų, toli nuo vaikų edukacijos. Man galvoje ši konstrukcija staiga iškilo galvoje vilnonės liemenės pavidalu (dar nenusimezgiau, bet tiek kam pripasakojau apie tai, kad kuriam laikui ir mezgimą atidėjau 😉 ), o paskui ėmiau galvoti, kaip čia būtų prie tos pačios liemenės pridūrus visiškai paprastos formos rankoves…
Tai tiek tos priešistorės, aš vis dar tikiuosi, kad mano entiuziastingos kalbos sudygs ir sulapos dar ne viename projektų krepšyje, o šiandien labai smagu parodyti išskirtinai dailų žiedą 🙂 .
Živilei, kaip ir visiems kitiems į MZ užsukusiems, aš, aišku, neištvėriau nepapasakojusi apie savo pastarojo laiko “atradimą” ir perdaviau žieminę idėją (spėju, vasara jau buvo pasibaigusi 😉 ) – liemenės. Ji išsirinko be galo gražų tamsiai žalią derinį iš Isager Spinni ir moherio ir numezgė iš jų liemenę, apie kurią nelabai ką galiu pasakyti (čia tokia antra priešistorė 😉 ), nes liemenė patiko ne tik autorei, bet ir jos mamai, tai jai ir atiteko, o aš tik akies kampučiu galėjau pamatyti ją telefono nuotraukoje 🙂 . Bet šiam faktui ir taip jokių komentarų nereikia, jis kalba pats už save 😉 .
Živilei idėja patiko ir ji taip lengvai su ja kaip su žalia liemene atsisveikinti nesiruošė. Jau dabar savam mezginiui ji išsirinko tą patį derinį (irgi faktas iškalbingas, o kadangi pati turiu iš tokių siūlų megztuką, kurį dabar ir mano dukra “pasiskolino”, labai gerai žinau, kokio gerumo reikalas), tik kitų spalvų – tokį padūmavusį baklažaną su labai subtiliais intarpėliais. Ir kaip matote iš nuotraukų, idėja pažengė dar toliau – liemenė užsiaugino rankoves ir tapo megztuku 🙂 . Rankovių, tiesa, ji nemezgė visai stačiakampių, o tolygiai siaurino rankogalių link, bet – idėja veikia!
Šios konstrukcijos paprastumas leidžia laisvai naudoti bet kokį raštą ir Živilė pasirinko perliuką, kuris ne tik užkirto kelią bet kokiam mezginio raitymuisi (matot, kaip tvarkingai atrodo iškirptė ir skeltukai šonuose!), bet kartu su moheriu labai subtiliai sušvelnino įterptų juostelių kontūrus.
Kaklo iškirptę suformuoja priekio ir nugaros siūlė (kur sustosim, ten kaklas ir prasidės), tai megztukui Živilė pasirinko beveik vienodo gylio trikampius priekyje ir nugaroje. O rankovių ilgį nulėmė pečių (tai yra, pusės megztinio) plotis, kai mezgi surinkus akis nuo viršaus, jokio vargo paskaičiuoti.
Tikiuosi, kad šiandienos įrašas perduos idėjinę estafetę ne vienam mezgančiam žmogui, nes vieną kartą pamatyti tikrai yra veiksmingiau nei šimtą kartų apie tai klausytis. Ypač noriu atkreipti dėmesį pradedančių mezgėjų ir bijančių tokių rimtų projektų kaip megztinis. Jei megztinis skamba kaip žinutė iš kosmoso, tai pradėkite nuo megztinio-šaliko, akcentuodami antrąją pavadinimo dalį, kai baigsit, turėsit puikią pirmą 😉 .
O aš tikrai megsiu sau tokią liemenę. Tik prieš tai dar ką nors panašaus vasarai 😉 .
Živilės Krupickaitės megztas megztukas iš Isager Spinni 60S kartu su Isager Silk Mohair 60, 7S, 33. Mane įkvėpusi savo rūbu Ans mezgė savo palaidinę pagal šį modelį – “Breezy V“, jei ko per darbų pamokas neišmokino megzti šaliko.
Ta proga, kad vėl papildėm gražiųjų įkvepiančių M. Isager knygų “A Knitting Life” (pirmas ir antras tomai) atsargas, labai smagu parodyti, kokiais žiedais pas mus skleidžiasi jos kūrybinės idėjos.
Tiesa, Loretos megztukas iš originalo modelio panaudojo tik… nukeltų akių raštą, kurį ji pritaikė savajam modeliui – apvalia kokete, vienspalviu intarpu kaklo iškirpimui ir susegimu priekyje. Bet kūryba tuo ir skiriasi nuo kopijavimo, o dalinimasis idėjų gimimo procesu turi rimtą šalutinį poveikį – ne tik patenkina mūsų smalsumą, bet ir nejučia pribarsto sėklyčių, kurios prasikala pačiais netikėčiausiais vaisiais 🙂 .
Loreta dosniai dalijasi savojo receptu. “Jei kam įdomu, kaklas – 80 akių, koketės apačia – 319 akių. Priekyje iki rankovių – 11 raportų (nugaroj kaklo pagilinimas vienspalvis, rudas). Pridėjau akis, man atrodo, vis po 2 raportų.“
Megztukas primena knygoje matytą ne tik raštu, bet ir spalvomis. Danų dizainerė, aišku, naudojo savus siūlus, parinkusi gamą natūralių spalvų paletės, vilną su moheriu. Loreta rado šiai idėjai idealią savąją versiją – Sirri vilną. Ši vilna turi iškirtinai ilgą plauką, primenantį moherio. Ir liaudies posakis “Vilna išguli vilką, o linas – šilką” yra tikrai ne apie ją, nuo nešiojimo ši vilna švelnėja, slidėja – gerėja ryškiai į šilko pusę 😉 . Ir yra labai graži, labai tikra ir be galo šilta – toks susegamas megztukas bus ne tik stilinga, bet ir labai universali garderobo dalis.
Gražvydė savo šleputėmis ne tik priminė man jau senokai MZ puslapyje paskelbtą (ir primirštą 😉 ) receptą, bet ir labai daliai pademonstravo taip man patinkantį siūlą iš Opal Country serijos, kuris truputį pasimeta didžiulėje margoje visokiais būdais dažytų kojininių siūlų jūroje, nors atidžiau įsižiūrėjus iš visų išsiskiria trumpomis spalvų atkarpomis, kai didžiuma kitų siūlų dažyti arba dryželiais, arba žakardą imituojančiais raštais. Tokio pat stiliaus yra kaimyninėje lentynoje įsitaisiusi WYS Signature 4-ply Florist serija, tik šios margumai yra labai šviesūs, švelnūs ir vieno atspalvio ribose, o Opal Country serija mirga intensyviais plėmukais, kurie sukuria ir margumo, ir vieningos medžiagos įspūdį.
Gražvydė savo megztoms šleputėms naudojo dvigubą siūlą, tokiu melanžu dar labiau sustiprindama tolygaus mirgėjimo įspūdį, ir šitas siūlas yra būtent tas, kurį gali dvigubinti (ar trigubinti, jei yra toks reikalas 🙂 ) be jokio nuostolio dažytojų sumanymui, atvirkščiai, tuo tarpu sutaikyti juosteles gali pasirodyti sudėtingiau nei išskristi į kosmosą, o dvigubas žakardą imituojančio dažymo siūlas bus taip toli nuo pradinio dažytojo užmanymo, kad gali ir neatpažinti.
Tobulai reikiamo marginimo parinktas siūlas – tik vienas Gražvydės šlepučių pliusas. Dvigubas siūlas bus ir gerokai tvirtesnis, ypač turint galvoje, kad ir viengubi kojininiai siūlai yra žinomi ilgaamžiai. Storas siūlas ir formą geriau laikys, ir šilumą savo šeimininkui garantuos – Gražvydė mezgė šitą porą vyrukui, mėgstančiam geltoną spalvą (ir jau pirma Gražvydės megzta pora besidžiaugiančiam 😉 ). Spalva su tokiu daiktu kaip šleputės sunkokai suderinama, nes yra tepli ir nepraktiška, užtai parinktas toks margas jos variantas – į patį dešimtuką!
Gražvydės Norkienės megztos šleputės ir nuotraukos. Siūlai – Opal Country 11291, modelis – “Kalėdinės šleputės“.
Siekdami teikti geriausią patirtį, įrenginio informacijai saugoti ir (arba) pasiekti, naudojame tokias technologijas kaip slapukus. Jei sutiksite su šiomis technologijomis, galėsime apdoroti duomenis, tokius kaip naršymo elgsena arba unikalūs ID šioje svetainėje. Nesutikimas arba sutikimo atšaukimas gali neigiamai paveikti tam tikras funkcijas.
Funkcinis
Visada aktyvus
Techninė saugykla arba prieiga yra griežtai būtina siekiant teisėto tikslo – sudaryti sąlygas naudotis konkrečia paslauga, kurios aiškiai paprašė abonentas arba naudotojas, arba tik tam, kad būtų galima perduoti ryšį elektroninių ryšių tinklu.
Parinktys
Techninė saugykla arba prieiga yra būtina teisėtam tikslui išsaugoti nuostatas, kurių neprašo abonentas ar vartotojas.
Statistika
Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik statistiniais tikslais.Techninė saugykla arba prieiga, kuri naudojama tik anoniminiais statistikos tikslais. Be teismo šaukimo, jūsų interneto paslaugų teikėjo savanoriško įsipareigojimo ar papildomų įrašų iš trečiosios šalies, vien šiuo tikslu saugoma ar gauta informacija paprastai negali būti naudojama jūsų tapatybei nustatyti.
Rinkodara
Techninė saugykla arba prieiga reikalinga norint sukurti naudotojo profilius reklamai siųsti arba sekti vartotoją svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
